- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-16
- Bylos Nr.
- e2S-1325-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05200-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G.
- Advokatai
- Aurimas Navikas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. įgalioto atstovo advokato Aurimo Naviko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų ir prašo: 1) įpareigoti antstolę Sonatą Vaicekauskienę perskaičiuoti jos 2019 m. vasario 11 d. priimtame patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-114-1893 nurodytą piniginio išieškojimo dydį, 2019 m. vasario 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19-114-1899 ir 2019 m. vasario 11 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-19-114-1901 nurodytus piniginio išieškojimo dydį ir vykdymo išlaidų dydį (e. b. l. 1-2, 4-5). Nurodė, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1944-214/2017 yra vykdytinos dvi skolininko D. G. piniginio pobūdžio prievolės išieškotojos A. G. naudai: 1) 2 950 Eur kompensacijos mokėjimo už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 2) ½ dalies nuompinigių iš bendro turto nuomos mokėjimo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2018 m. kovo 22 d.), t. y. po 547,88 Eur kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki vykdomajame rašte nurodytų nuomos sutarčių galiojimo pabaigos. Antstolė S. Vaicekauskienė klaidingai apskaičiavo skolininko prievolės mokėti nuompinigius iš bendro turto nuomos dydį už laikotarpį, nurodytą vykdomajame rašte, nes netinkamai nustatė tos prievolės vykdymo laikotarpį. Skolininko ½ dalis nuompinigių mokėjimo po 547,88 Eur per mėnesį prievolės vykdymo skola gali būti skaičiuojama iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tik tuo atveju, jei iki tol nebus pasibaigusios vykdomajame rašte nurodytos nuomos sutartys. Pasibaigus nuomos sutartims anksčiau nei įsiteisėjo teismo sprendimas, nuompinigių skola skaičiuotina iki sutarčių galiojimo pabaigos. Vykdomajame rašte nurodytos nuomos sutartys baigė galioti 2017 m. balandžio 11 d. (2014 m. balandžio 11 d. sutartis), 2015 m. gegužės 20 d. (2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB „Baltik sport“), 2015 m. gegužės 20 d. (2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB „Sportinės dangos“), 2016 m. birželio 15 d. (2014 m. birželio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis) ir 2014 m. gruodžio 31 d. (2014 m. birželio 15 d. žemės sklypų nuomos sutartis). Todėl nuompinigių mokėjimo skola turi būti skaičiuojama tik iki 2017 m. balandžio 11 d., kuomet baigė galioti paskutinė galiojusi nuomos sutartis. Laikotarpį nuo ieškinio pateikimo (2016 m. birželio 8 d.) iki 2017 m. balandžio 11 d. sudaro 307 dienos, todėl iš skolininko gali būti išieškoma 5 529,84 Eur skola (547,88 Eur×12 mėn.×307/365), o ne 11 779,38 Eur kaip nurodo antstolė S. Vaicekauskienė. Dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuotos ir nuo išieškotinos sumos dydžio priklausančios mokėti vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas).
2. Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2019 m. kovo 22 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė teismui (pop. b. l. 17-19). Antstolė nurodė, kad priėmusi vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1944-214/2017, patvarkymais kreipėsi į skolininką D. G. bei nuomininkus UAB „Dangų studija“, UAB „Baltik sport“, UAB „Sportinės dangos“, UAB „Duliuksa“ ir V. M., įpareigodama juos pateikti duomenis apie vykdomas nuomos sutartis, pateikiant pačias nuomos sutartis (bei jų priedus), su skolininku D. G. dėl atitinkamo turto nuomos ir nurodyti, ar nuomos santykiai tęsiasi, tačiau tokių duomenų nei nuomininkai, nei skolininkas antstolei nepateikė. Skolininko D. G. sudarytos nuomos sutartys neįregistruotos VĮ Registrų centre, todėl antstolė neturėjo galimybės gauti jas kitokiu būdu. Skolininkui nepateikus išsamių duomenų apie besitęsiančius nuomos santykius su nuomininkais UAB „Dangų studija“, UAB „Baltic sport“, UAB „Sportinės dangos“, UAB „Duliuksa“ ir V. M., nėra pagrindo tenkinti skolininko skundo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolės S. Vaicekauskienės veiksmų atmetė. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (e. b. l. 31-36).
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas antstolei skundą dėl jos 2019 m. vasario 11 d. procesinių sprendimų, padavė antstolei keturias nuomos sutartis: 2014 m. balandžio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios 4.1 punkte įtvirtinta, kad patalpos išnuomojamos 36 mėnesių terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo patalpų perdavimo nuomininkui dienos, o sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, kad nuomos terminas, sąlygos ir nuompinigių dydis bus nustatomas atskiru šalių susitarimu, bei pirmumo teisė išsinuomoti patalpas, esant kitiems asmenims pretenduojantiems nuomotis tas pačias patalpas; 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Sportinės dangos“ ir 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Baltik sport“, kurių 4.1 punkte buvo nurodyta, kad sutartis sudaroma 12 mėnesių, terminą pradedant skaičiuoti nuo patalpų perdavimo nuomininkui dienos, o sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, kad nuomos terminas, sąlygos ir nuompinigių dydis bus nustatomas atskiru šalių susitarimu, bei pirmumo teisė išsinuomoti patalpas, esant kitiems asmenims pretenduojantiems nuomotis tas pačias patalpas; 2014 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį, kurios 2.1 punkte numatyta, kad žemės sklypai išnuomojami nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o 7.4 punkte nurodyta, kad pirmumo teisę sudaryti naują žemės sklypų nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, esant kitiems asmenims, pretenduojantiems išsinuomoti tą patį sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad antstolei S. Vaicekauskienei vykdant išieškojimą iš pareiškėjo, išieškomos sumos dydis turėjo būti nustatytas antstolės pagal vykdymo proceso dalyvių (išieškotojos ir skolininko) bei nuomininkų pateiktus duomenis apie išieškotojai ir skolininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų nuomos sutarčių galiojimą. Dalis išieškotinos iš D. G. sumos turėjo būti apskaičiuota priklausomai nuo nekilnojamojo turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise išieškotojai ir skolininkui, nuomos sutarčių galiojimo termino. Todėl antstolė pagrįstai įpareigojo pareiškėją ir nuomininkus pateikti jai duomenis apie nuomos sutarčių galiojimą (CPK 645 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė keturias iš penkių Kauno apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytų nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Dangų studija“, UAB „Sportinės dangos“, UAB „Baltik sport“ ir V. M., nepateikė duomenų apie nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Duliuksa“, galiojimą. Be to, pareiškėjo pateikti duomenys apie pirmiau minėtas nuomos sutartis ir jų galiojimą nėra išsamūs. Šiose nuomos sutartyse esant nuostatoms pagal kurias sutartys gali būti pratęstos (atnaujintos), o priimant-perduodant patalpas nuomotojui po nuomos sutarties pabaigos turi būti pasirašomi patalpų priėmimo-perdavimo aktai, pareiškėjas turėjo pateikti antstolei ir įrodymus apie sutarčių pratęsimą (atnaujinimą) arba pabaigą: susitarimus dėl sutarčių pratęsimo / atnaujinimo, ar patalpų priėmimo-perdavimo aktus (CK 6.496 straipsnis, 6.481 straipsnis, CK 6.535 straipsnio 1, 4 dalys). Pareiškėjas nepateikė antstolei nuomininkų patalpų priėmimo-perdavimo aktų, surašytų po nuomos sutarčių pabaigos, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo pirmiau nurodytų nuomos sutarčių pabaigos termino. Dėl to antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo perskaičiuoti išieškomos skolos dydį bei vykdymo išlaidas.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolės veiksmus teismui, taip pat nepateikė papildomų įrodymų apie nuomos sutarčių galiojimą ar jų pabaigą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad antstolė pagrįstai neatliko išieškotinos iš D. G. skolos ir vykdymo išlaidų perskaičiavimo ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir tenkinti jo skundą dėl antstolės veiksmų bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 37-39). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas klydo nurodydamas, kad pareiškėjo įrodinėjamą nuomos sutarčių pasibaigimo, suėjus jų terminui, aplinkybę gali patvirtinti tik patalpų priėmimo-perdavimo aktas, nes įstatymas nenumato, kokiais įrodymais turi būti įrodinėjama nuomos sutarčių galiojimo pabaiga. Nėra jokio pagrindo CK 6.535 straipsnio 1 dalies aiškinti kaip numatančios, kad priėmimo-perdavimo aktu privalomai turi būti įrodinėjama nuomos sutarčių pasibaigimo, suėjus jų terminui, aplinkybė, juo labiau, kai ginčas yra kilęs ne tarp nuomos sutartį sudariusių šalių, kurių teisinius santykius CK 6.535 straipsnio 1 dalis ir reglamentuoja, ir ne iš jų teisinių santykių, o sutarties laisvės principas nuomos sutartyje numatytą daikto perdavimo tvarką nuomos sutarties šalims leidžia keisti ir žodiniu susitarimu, jei joms tai yra priimtina. Patalpos pagal pareiškėjo pateiktas nuomos sutartis, pasibaigus toms sutartims dėl jose numatyto termino suėjimo, buvo faktiškai grąžintos nesurašant tų patalpų priėmimo-perdavimo aktų.
1.2. Pareiškėjas, manydamas, kad negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktų pateikimas leis paprasčiau ir operatyviau išspręsti ginčą, su buvusiais nuomininkais pagal vykdomajame rašte nurodytas nuomos sutartis pasirašė negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktus, kuriais konstatavo praeityje įvykusi faktą, t. y. patalpų grąžinimą nuomotojui iš karto po nuomos sutarčių pasibaigimo dėl jose nurodyto termino suėjimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato per kiek laiko turi būti pasirašomas nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktas po to daikto grąžinimo. Be to, sutarties laisvės principas nuomos sutarties šalims leidžia žodžiu susitarti dėl nuomos sutarties keitimo, tame tarpe ir dėl kitokios daikto grąžinimo tvarkos ir to grąžinimo įforminimo, jei tai yra priimtina abiems sutarties šalims. Pasirašyti negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktai teikiami apeliacinės instancijos teismui, nes pirmosios teismui priimant skundžiamą nutartį jie nebuvo pasirašyti, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsniu, kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiami negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktai yra prijungtini prie bylos.
1.3. Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, prašydamas perskaičiuoti piniginio išieškojimo dydį ir vykdymo išlaidas, teigė, kad vykdomajame rašte nurodytos nuomos sutartys pasibaigė suėjus jų terminui dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o antstolė, atsisakydama tenkinti tokį pareiškėjo prašymą, teigė, kad nuomos sutartys, nepaisant jose nurodyto jų termino suėjimo, galiojo dar ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš to seka, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad vykdomajame rašte nurodytos nuomos sutartys pasibaigė suėjus jų terminui dar prieš teismo sprendimo įsiteisėjimą, o antstolė turėjo įrodyti, kad tos sutartys galiojo dar ir po jose nurodyto termino suėjimo. Pareiškėjas savo įrodinėjamai aplinkybei pagrįsti pateikė teismui nuomos sutartis, kuriose yra numatyti jų galiojimo terminai, tuo tarpu antstolė savo turėtai įrodyti aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kaip ir nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo pateiktuosius. Kadangi įstatymas nenumato, kokiais įrodymais turi būti įrodinėjama nuomos sutarčių pasibaigimo dėl termino suėjimo aplinkybė, pareiškėjas turėjo būti laikomas įvykdžiusiu jam tekusią pareigą įrodyti, kad nuomos sutartys pasibaigė dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o antstolė, nepateikusi jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų, turėjo būti laikoma neįvykdžiusia jai tekusios pareigos įrodyti, kad nuomos teisiniai santykiai tęsėsi dar ir po tų nuomos sutartyse numatytų terminų suėjimo. Dėl šios priežasties teismas turėjo tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti antstolę atlikti skunde nurodytus veiksmus.
1.4. Pareiškėjas, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodyta, antstolei kartu su skundu buvo pateikęs visas vykdomajame rašte nurodytas nuomos sutartis, įskaitant ir nuomos sutartį su UAB „Duliuksa“, kurioje yra nurodytas sutarties galiojimo terminas. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Duliuksa“, galiojimą.
9. Antstolė S. Vaicekauskienė atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepateikė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo jį atmesti ir pranešti prokurorui apie asmenų, pasirašiusių kartu su pareiškėjo D. G. atskiruoju skundu į bylą pateiktus dokumentus, ir juos pateikusių į bylą, veiksmus (neveikimą) dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1, 2 dalyse, 245 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių (e. b. l. 49-57). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skolininkas teikdamas skundą neginčija pačių 2019 m. vasario 11 d. antstolės S. Vaicekauskienės priimtų patvarkymų, tik prašo perskaičiuoti juose nurodytas sumas, todėl jų nenuginčijus jie privalo būti vykdomi ir nėra jokio pagrindo juos keisti.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė antstolei tik keturias nuomos sutartis iš penkių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų apie Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. vykdomajame rašte Nr. e2-1944-214/2017 nurodytų nuomos sutarčių pabaigą. Pareiškėjui dėl savo kaltės tinkamai neįvykdžius antstolės reikalavimo ir taip pažeidus CPK 585 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo pagrįstai netenkintas.
3.3. Faktas apie nuomos sutarčių pabaigą iš esmės grindžiamas tik pačio pareiškėjo teiginiais, o būtent jis turėjo pareigą įrodyti jų pasibaigimo faktą (CPK 178 straipsnis), atsižvelgiant į CK 6.535 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą.
3.4. Kartu su atskiruoju skundu pateikti negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktai pagal 2014 m. balandžio 11 d. sutartį, 2014 m. gegužės 20 d. 200 kv. m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2014 m. gegužės 20 d. 88 kv. m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2014 m. birželio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nepasirašyti vienos iš šių sutarčių šalių, t.y. suinteresuoto asmens, todėl yra niekiniai ir negalioja.
3.5. Pareiškėjo ir kitų asmenų veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1, 2 dalyse, 245 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl apeliacinės instancijos teismas CPK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo šias aplinkybes pranešti prokurorui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Pareiškėjas atskirajame skunde pateikė prašymą priimti naujus įrodymus ir prijungti prie bylos negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktus, t.y. 2016 m. lapkričio 15 d. negyvenamų patalpų perdavimo – priėmimo aktą, 2019 m. gegužės 10 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktus.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad 2019 m. gegužės 10 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktai buvo sudaryti po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė galutinį procesinį sprendimą, todėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo atstovas nenurodė dėl kokių priežasčių antstolei ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas 2016 m. lapkričio 15 d. negyvenamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas, tačiau teismas sprendžia, kad šis įrodymas reikšmingas šalių ginčo sprendimui. Įvertinęs šias aplinkybes ir Lietuvos teismų praktiką taikant CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl įrodymus priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
15. Šioje byloje kilo ginčas dėl antstolės S. Vaicekauskienės apskaičiuotos išieškotinos sumos pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1944-214/2017, kuriame nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nusprendė po santuokos nutraukimo perkelti ieškovei A. G. nuomotojos teises pagal nuomos sutartis į tą nekilnojamojo turto dalį, kuri jai po santuokos nutraukimo atitenka nuosavybės teise, t. y.: 1) į 1/4 dalį 565 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. balandžio 11 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M., D. G. ir UAB „Dangų studija“; 2) į 1/4 dalį 200 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. gegužės 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M., D. G. ir UAB „Baltik sport“; 3) į 1/4 dalį 88 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. gegužės 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M., D. G. ir UAB „Sportinės dangos“; 4) į 1/4 dalį 576 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. birželio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą M. M., D. G. ir UAB „Duliuksa“; 5) į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. birželio 15 d. žemės sklypų nuomos sutartį, sudarytą D. G. ir V. M., ir priteisti iš atsakovo D. G. ieškovei A. G. 1/2 dalį nuompinigių iš šio bendro turto nuomos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2018 m. kovo 22 d.), po 547,88 Eur kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki nuomos sutarčių galiojimo pabaigos.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė S. Vaicekauskienė išieškotiną nuompinigių sumą pagal Kauno apylinės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. vykdomajame rašte Nr. e2-1944-214/2017 nurodytas nuomos sutartis paskaičiavo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2018 m. kovo 22 d.) Pareiškėjas nurodė, kad minėtų nuomos sutarčių terminas pasibaigė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. 2017 m. balandžio 11 d. ir pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kurį antstolė S. Vaicekauskienė atmetė pareiškėjui nepateikus visų antstolės prašomų duomenų apie minėtų nuomos sutarčių pabaigą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šių sutarčių nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė sutarčių pabaigos fakto, nes nepateikė patalpų priėmimo-perdavimo aktų ir nepateikė vienos iš sutarčių, t.y. nuomos sutarties, sudarytos 2014 m. birželio 15 d. su UAB „Duliuksa“.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje yra visos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. vykdomajame rašte Nr. e2-1944-214/2017 nurodytos sutartys, t.y.:
7.1. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta 2014 m. balandžio 11 d. tarp M. M., D. G. ir UAB „Dangų studija“ dėl 565 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kurios 4.1 punkte numatyta, kad patalpos išnuomojamos 36 mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo nuomininkui dienos (vykd. bylos l. 66-71);
7.2. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta 2014 m. gegužės 20 d. tarp M. M., D. G. ir UAB „Baltik sport“ dėl 200 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kurios 4.1 punkte numatyta, kad patalpos išnuomojamos 12 mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo nuomininkui dienos (vykd. bylos l. 53-58);
7.3. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta 2014 m. gegužės 20 d. tarp M. M., D. G. ir UAB „Sportinės dangos“ dėl 88 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kurios 4.1 punkte numatyta, kad patalpos išnuomojamos 12 mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo nuomininkui dienos (vykd. bylos l. 47-52);
7.4. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta 2014 m. birželio 15 d. tarp M. M., D. G. ir UAB „Duliuksa“ dėl 576 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kurios 4.1 punkte numatyta, kad patalpos išnuomojamos 24 mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo nuomininkui dienos (vykd. bylos l. 39-44);
7.5. Žemės sklypų nuomos sutartis, sudaryta 2014 m. birželio 15 d. tarp D. G. ir V. M. dėl ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, kurios 2.1 punkte numatyta, kad žemės sklypai išnuomojami laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (vykd. bylos l. 45-46).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta 2014 m. balandžio 11 d. tarp M. M., D. G. ir UAB „Dangų studija“ pasibaigė 2016 m. lapkričio 15 d. sudarius negyvenamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą (e. b. l. 41).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti teisminį ginčą šioje byloje yra reikšmingas nutarties 17 punkte nurodytų sutarčių pabaigos faktas ir jį patvirtinantys ar paneigiantys įrodymai. CK 6.535 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal šio straipsnio nustatytas taisykles, t.y. nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu dėl įrodinėjimo pareigos, tenkančios pareiškėjui, t.y., kad pareiškėjas turi įrodyti nutarties 17 nurodytų nuomos sutarčių pasibaigimo faktą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas šias aplinkybes įrodinėjo iš esmės remdamasis tik nuomos sutarčių sąlygomis, numatančiomis, kad sutartys yra terminuotos (2014 m. balandžio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Dangų studija“ 4.1 punktas, 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Baltik sport“ 4.1 punktas, 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Sportinės dangos“ 4.1 punktas, 2014 m. birželio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Duliuksa“ 4.1 punktas, 2014 m. birželio 15 d. žemės sklypų nuomos sutarties 2.1 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs nutarties 17 nurodytų sutarčių sąlygas, konstatuoja, kad šalys susitarė, jog nuomos sutarčių pabaigos faktas bus fiksuojamas pasirašant priėmimo-perdavimo aktus (2014 m. balandžio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Dangų studija“ 5.2 punktas, 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Baltik sport“ 5.2 punktas, 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Sportinės dangos“ 5.2 punktas, 2014 m. birželio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Duliuksa“ 5.2 punktas) (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Priėmimo-perdavimo aktas, patvirtinantis negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pabaigą, sudarytas tik dėl 2014 m. balandžio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Dangų studija“ pabaigos. Tuo tarpu, pareiškėjo teigimu, kitos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys pasibaigė faktiškai perdavus patalpas nuomotojui. Tam pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. gegužės 10 d. sudarytus negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuomet pasibaigus nuomos santykiams nesudaromas patalpų priėmimo-perdavimo aktas, tokios sutarčių sąlygos yra aiškinamos atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, remiantis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015). Šioje byloje aplinkybės, susijusios su faktine 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Baltik sport“, 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Sportinės dangos“, 2014 m. birželio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Duliuksa“ pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos ir vertinamos kartu su kitais įrodymais, apklausiant sutarties šalis dėl faktinio nuomos sutartčių galiojimo pabaigos, faktinio patalpų perdavimo, nuompinigių mokėjimo ir kitų nuomos sutarčių pabaigos faktui nustatyti reikšmingų aplinkybių.
22. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Atsižvelgiant ir į nutarties 19 punkte nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti visas aplinkybes, susijusias su nutarties 17 punkte minimų sutarčių pabaiga, tačiau apsiribojo tik kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateiktų įrodymų tyrimu, nepasiūlė pareiškėjui pateikti kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl nuomos sutarčių pabaigos (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui dėl nuomos sutarčių galiojimo, siekiant tinkamai ištirti įrodymus, visapusiškai išnagrinėti bylą ir atskleisti bylos esmę, šią bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normą, numatančią, kad nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t.y. šioje byloje aplinkybės, susijusios su 2014 m. balandžio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Dangų studija“, 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Baltik sport“, 2014 m. gegužės 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Sportinės dangos“, 2014 m. birželio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Duliuksa“, 2014 m. birželio 15 d. žemės sklypų nuomos sutarties pabaiga (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tai lėmė, kad nebuvo atskleista bylos esmė, byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo D. G. skundas dėl antstolės S. Vaicekauskienės veiksmų perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl prašymo pranešti prokurorui CPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka
24. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą pateikė prašymą pranešti prokurorui apie asmenų, pasirašiusių kartu su atskiruoju skundu į bylą pateiktus dokumentus, ir juos pateikusių asmenų veiksmus kaip turinčius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1, 2 dalyse, 245 straipsnyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė konkrečių pareiškėjo ir kitų asmenų veiksmų, kurie atitiktų suinteresuoto asmens minimų nusikalstamų veikų požymius, apsiribojo atskirų BK normų citavimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pranešti prokurorui CPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka, nes pateikti įrodymai yra teisminio nagrinėjimo dalykas bylą nagrinėjant CPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo turi teisę pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, jei turi duomenų, kad galimai yra padaryta nusikalstama veika.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimas spręstinas pirmos instancijos teismui priimant galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.