Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamos medicinos priemonės, R. V. (R. V.), jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamos medicinos priemonės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties, kuria pripažinta, kad R. V. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyta R. V. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigota ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta grąžinti R. V. sutuoktinei S. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartyje, parinkdamas stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - (duomenys neskelbtini) ligoninėje nurodė, kad teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė S. Š. paaiškino, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. V. nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmų ir negali duoti parodymų, nustatyti ryškūs (duomenys neskelbtini) žmonos atžvilgiu, būdamas neblaivus įtarinėja žmoną neištikimybe, ne pirmą kartą vairuoja neblaivus. Ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad jam buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, tačiau jo sąlygas pažeidė. Byloje atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės ir abiejų ekspertizės aktų išvadose R. V. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę – gydymą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamos medicinos priemonės, R. V. ir jo gynėjas advokatas Zenonas Žymančius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė asmens, kurios atžvilgiu taikomos priverčiamos medicinos priemonės, R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamos medicinos priemonės, R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. V. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo išvados, jog jis nepakaltinamumo būsenoje padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraustas veikas, jis nesutinka tik su taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje, prašo ją pakeisti ir skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti jų taikymo sąlygas: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichikos būseną yra pavojingas visuomenei (BPK 395 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Tačiau BK 98 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, tai yra į psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą bei pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

7. Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. V., apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į senus įvykius, neįvertinant tai, jog jis ir žmona dirba, turi šeimą, keturis vaikus, todėl patalpinus jį į ligoninę nebūtų kam pasirūpinti vaikais. Tačiau teisėjų kolegija įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad R. V. nurodytos šeiminės aplinkybės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo.

8. Šioje byloje skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad R. V., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė dvi tyčines nesunkias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir jam taikyta BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Taigi šiuo atveju įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos (šiuo atveju - veikų) pavojingumą. Pagrindinis kriterijus, parenkant šią medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

9. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. V. psichikos liga konstatuota (duomenys neskelbtini) metais. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sirgo psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tiriamajam konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. V. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). R. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. R. V. (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus negalėjo taip pat ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos būsenos R. V. negali būti apklausiamas ir duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. R. V. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 41–44). Taip pat (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu R. V. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. V. negali duoti parodymų, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, stoti prieš teismą bei atlikti bausmę. R. V. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (4 t., b. l. 19–22). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų teismo psichiatrinių ekspertizių patikimumu, jose padarytų išvadų pagrįstumu. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta teismo psichiatrė ekspertė S. Š., kuri paaiškino, jog R. V. atliko ekspertizes. Atlikdama ekspertizes įvertino R. V. psichinę būklę, nustatė, jog nusikalstamų veikų metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko negali duoti parodymų ir valdyti savo būsenos. Rekomenduoja skirti gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje. R. V. išskiriami ryškūs (duomenys neskelbtini) žmonos atžvilgiu. Neblaiviame stovyje įtarinėja žmoną neištikimybe. Jam buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, kurio sąlygas jis pažeidė. (duomenys neskelbtini) sunkiai pasiduoda gydymui. R. V. (duomenys neskelbtini) buvo gydytas ligoninėje ir tą pačią dieną po išrašymo iš ligoninės, naudojo smurtą prieš sutuoktinę. R. V. liga progresuojanti, nėra remisijos. Be to, R. V. sirgdamas psichine liga vartoja alkoholį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abejoti ekspertės kompetencija, nėra pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, kad pateiktos ekspertės išvados yra nepagrįstos ir neatitinkančios realios situacijos, nei apeliaciniame skunde nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nebuvo pateikta.

10. Kaip matyti, 2020 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, R. V. buvo nutrauktas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio priverstinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, jis apsvaigęs nuo alkoholio padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Po kelių mėnesių, tik grįžęs iš gydymo įstaigos (2021 m. kovo 31 d.), būdamas neblaivus smurtavo prieš sutuoktinę. Pažymima ir tai, kad R. V. tokio pobūdžio baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė jau ne pirmą kartą. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nežiūrint į tai, jog R. V. serga psichine liga, tačiau piktnaudžiauja alkoholiu, kas nėra suderinama su jo vartojamais vaistais. Tai kad, R. V. psichinei būklei neigiamos įtakos turi alkoholio vartojimas, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. V., kuri nurodė, jog R. V. agresija pasireiškia tuomet kai pavartoja alkoholio. Nors R. V. tvirtina, kad jo būklė yra pagerėjusi, todėl nėra tikslinga jį gydyti stacionare, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenimis. Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės pateiktoje epikrizėje, ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), teigiama, kad (duomenys neskelbtini). Rekomenduota tęsti gydymą (4 t., b. l. 132–133). Taigi paminėti objektyvūs duomenys patvirtina, kad R. V. psichinė būklė negerėja, nesilaiko jam skirto gydymo režimo, nes kurį laiką savavališkai buvo nutraukęs jam skirtą medikamentinį gydymą.

11. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi R. V., kaip padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir šias veikas padariusiam būnant nepakaltinamam, tinkamai nustatė skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka R. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. Teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinį skundą sprendžia, kad R. V. skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis netikslinga, nes jo psichinė sveikatos būklė negerėja, pavartojus alkoholį R. V. darosi agresyvus, neprognozuojamas ir kelia vis didesnę grėsmę aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas aptarta, neturi pagrindo manyti, kad priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės – priverstinis gydymas specializuotoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, šiuo atveju taikytos nepagrįstai. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai dėl šeiminių aplinkybių, nes kaip jau nustatyta vieną iš jam inkriminuotų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, padarė savo sutuoktinės atžvilgiu ir jau ne pirmą kartą. Todėl šiuo atveju yra būtina taikyti R. V. griežtesnes savo pobūdžio priverčiamąsias medicinos priemones, nei ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, siekiant neleisti jam padaryti naujų kitų asmenų sveikatai ar netgi gyvybei pavojingų veikų. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog gydymo procese asmeniui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti pakeista į savo pobūdžiu švelnesnę. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas įpareigoja teismą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Todėl, pagerėjus R. V. psichikos sveikatos būklei, jam gali būti pakeistos priverčiamųjų medicinos priemonių sąlygos iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, arba šios priemonės taikymas panaikintas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. priverčiamąją medicinos priemonę, numatytą BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė. Jis visus paminėtus duomenis ir nustatytas aplinkybes įvertino teisingai ir jų pagrindu pagrįstai nutarė, kad šiuo atveju apeliantui turi būti taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kaip rekomendavo ir teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ekspertė. Tokia apylinkės teismo išvada neprieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, atitinka esamą teisinį reglamentavimą, todėl laikytina pagrįsta ir teisėta. Dėl to, asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, R. V. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. V. (R. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.