Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-08-12 · Byla Nr. TS-94-537/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
TS-94-537/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11782-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas (Skundas) Nr. TS-94-537/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11782-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 12 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl 2020 m. liepos 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-600 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis E. K. prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-600 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skundo argumentai:

1. Komisijoje dalyvavo tik 4 komisijos nariai iš privalomų 7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Komisijoje turi dalyvauti 7 komisijos nariai, kurių pusę turi būti nestatutiniais pareigūnais. Komisijos posėdyje dalyvavo tik 4 iš 7 Komisijos narių ir visi iš jų statutiniai Marijampolės pataisos namų pareigūnai, kas savaime yra įstatymų pažeidimas;

2. Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals. E. K. pirmą kartą teistas ir Komisijos manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra visiškai deklaratyvus. Nuteistasis turi du mažamečius vaikus, stabilią šeimą, stabilias pajamas, nukentėjusiajam pilnai atlyginta žala, tad visi kiti Komisijos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi nieko bendro su realia bausmės atlikimo analize;

3. Lygtiniam paleidimui nuteistasis yra pristatomas antrą kartą, visas be išimties ankstesniuose svarstymuose Komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė ir sumažino nusikalstamumo rizikos balus pagal OASys metodiką. Dabar priklauso žemai rizikos grupei (19 balų), tačiau Komisija vis vien pateikia tuos pačius faktus, tas pačias rekomendacijas ir nemotyvuotas, bei niekuo nepagrįstas išvadas;

4. Pagal Komisijos pateiktas argumentacijas ir turėtų drausminių nuobaudų detalizavimą, galima susidaryti nuomonę, jog ir ateityje išvardinti Komisijos neigiami faktoriai išliks nepakitę, bausmių vykdomoji teisė suformavo nuobaudų galiojimo terminą, kuris yra 1 metai, todėl remtis išnykusiomis nuobaudomis charakterizuojant nuteistąjį, ne tik neetiška, bet tai pažeidžia visus teisingumo principus;

5. Lietuvos Respublikos teismai teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Privalo būti taikomas ne tas precedentas, kuris bylą nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis (privalu atsiriboti nuo bet kokio vertinimų subjektyvumo), o tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2018-01-29 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 25 paroms arešto; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-03-11 iki 2018-01-29 (įskaitytinai). Bausmės pradžia – 2017-03-11, bausmės pabaiga – 2024-03-11. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 7 metai 7 mėnesiai ir 13 dienų.

N. K. nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog Komisijoje dalyvavo tik 4 komisijos nariai iš privalomų 7. BVK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Komisijoje turi dalyvauti 7 komisijos nariai, kurių pusę turi būti nestatutiniais pareigūnais. Komisijos posėdyje dalyvavo tik 4 iš 7 Komisijos narių ir visi iš jų statutiniai Marijampolės pataisos namų pareigūnai, kas savaime yra įstatymų pažeidimas.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, jog BVK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Taigi, šios BVK nuostatos taikomos Komisijos sudarymui, jos formavimui, o ne Komisijos sprendimų priėmimui, todėl atmetamas nuteistojo teiginys, kad šiuo atveju buvo padarytas įstatymų pažeidimas.

Nuteistasis teigia, kad Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals. E. K. pirmą kartą teistas ir Komisijos manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra visiškai deklaratyvus. Nuteistasis turi du mažamečius vaikus, stabilią šeimą, stabilias pajamas, nukentėjusiajam pilnai atlyginta žala, tad visi kiti Komisijos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi nieko bendro su realia bausmės atlikimo analize.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija savo poziciją grindė tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Komisijos nutarime nurodyta, kad visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. paleidus lygtina iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Taigi, Komisija nurodė (priešingai nei teigia nuteistasis) konkrečias aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Dar vienas skundo argumentas – lygtiniam paleidimui nuteistasis yra pristatomas antrą kartą, visas be išimties ankstesniuose svarstymuose Komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė ir sumažino nusikalstamumo rizikos balus pagal OASys metodiką. Dabar priklauso žemai rizikos grupei (19 balų), tačiau Komisija vis vien pateikia tuos pačius faktus, tas pačias rekomendacijas ir nemotyvuotas, bei niekuo nepagrįstas išvadas.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Komisija, priimdama nutarimą, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumą, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Antra, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pagal Komisijos pateiktas argumentacijas ir turėtų drausminių nuobaudų detalizavimą, galima susidaryti nuomonę, jog ir ateityje išvardinti Komisijos neigiami faktoriai išliks nepakitę, bausmių vykdomoji teisė suformavo nuobaudų galiojimo terminą, kuris yra 1 metai, todėl remtis išnykusiomis nuobaudomis charakterizuojant nuteistąjį, ne tik neetiška, bet tai pažeidžia visus teisingumo principus.

Teismas nepritaria nurodytam skundo argumentui ir mano, kad nors nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, tačiau vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį taip pat charakterizuoja neigiamai vertinat galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.

E. K. nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismai teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Privalo būti taikomas ne tas precedentas, kuris bylą nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis (privalu atsiriboti nuo bet kokio vertinimų subjektyvumo), o tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015). Tuo tarpu, skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. K. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys