Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei Vilmai Pukšmienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimą VMI ir kitiems kreditoriams, tai yra žinodamas, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) atitinka nemokios įmonės būklę, turėdamas vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą bendrovei, nuo 2021 m. spalio 1 d. bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, šios pareigos neįvykdė ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės – VMI interesus, nes jei būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni.

Šioje byloje VMI pateikė teismui pareiškimą ir pagal jį 2022 m. gruodžio 21 d. teismo nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui V. O. dėl laiku neinicijuoto nemokumo proceso jo vadovautai bendrovei, tai yra savalaikiai nepateikiant teismui pareiškimo dėl bankroto bylos minėtai bendrovei iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. O. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai. Be jo prisipažinimo, kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne vėliau kaip 2021 m. spalio 1 d. atsakingam asmeniui kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad V. O. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d.. Todėl, esant aukščiau nurodytoms JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytoms sąlygoms, būtent jam tenka pareiga dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nevykdant jos – jam taikytina atsakomybė pagal ANK 120 str. 1 d. Pastarosios jam tenkančios pareigos bei kartu atsakomybės nešalina tai, kad, pasak teismo posėdyje deklaratyviai išsakytų V. O. teiginių – bendrovės finansinė padėtis jam nebuvo žinoma, bendrovė jokios veiklos nevykdė, bendrovės reikalais jis nesidomėjo, jam tik vėliau tapo žinoma apie įmonės finansinę padėtį. Tokie V. O. teiginiai teismo vertintini kritiškai, kaip niekuo nepagrįsti, be to, net jam ir pasirinkus tokį savo elgesio variantą – būnant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose nusišalinti nuo dalyvavimo jos veikloje – direktoriui tenkančios pareigos ir atsakomybė už jų nevykdymą nenustoja galioti.

Byloje esantys duomenys liudija, kad iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) trumpalaikis turtas sudaro 96 proc. viso bendrovės turimo turto. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad finansinės ataskaitos pateiktos 2021-10-01 už finansinius 2020 m., o 2022 m. vadovas nebevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 58 str. numatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų už finansinius 2021 m., todėl nėra galimybės nustatyti ar įmonė realiai vykdė veiklą ir gavo pajamas. JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. VMI savo pareiškime nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2021 m. spalio 1 d. buvo 12 698,67 Eur, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, todėl darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jau nuo 2021 m. spalio 1 d. laikytina nemokia. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi (įsiteisėjusi 2022-12-01) UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Iš pastarosios teismo nutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m. nepateikė nei teismui, nei Juridinių asmenų registrui, įmonė neturi registruoto turto, nuo 2021 m. nebėra darbuotojų, turto, kurio pakaktų skoloms apmokėti bendrovė neturi, veikla nevykdoma. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, o V. O., būdamas vadovu, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. O., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, teistas, niekur nedirbantis, jo paties teigimu – šiuo metu ieškosi darbo, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas aplinkybes. V. O. padarė vieną administracinį nusižengimą. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas už analogišką nusižengimą. VMI siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį. Tačiau esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. O. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti V. O. švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, į tai, kad asmuo šiuo metu niekur nedirba, neturi savo vardu registruoto jokio nekilnojamojo ar kilnojamo turto, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 12 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 644, 646, 675 straipsniais,

nutaria:

V. O. (V. O.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti V. O., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarties, kuria skundas išnagrinėtas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2-1082/2023.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.