Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbio, registruoto Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteisto, bausto administracine tvarka, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 10‑ANR_N-21339-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21339-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nubaudė pareiškėją E. B. (toliau – ir pareiškėjas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 800 Eur bauda, taip pat paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių. Nutarime konstatuota, kad E. B. 2021 m. spalio 9 d., apie 01.49 val., Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,48 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą.

E. B. skunde keliamas pagrindinis klausimas yra susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ir jos termino proporcingumu.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, be kita ko, privalo būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju E. B. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių. Tai reiškia, kad E. B. buvo paskirta (kaip jau buvo minėta, privalomai skirtina) minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė.

E. B. skunde prašo pakeisti skundžiamą nutarimą – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas; arba skirti kiek įmanoma trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir kiek įmanoma trumpesnės trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 9 d., bei nustatyti administracinio poveikio priemonių vykdymo pradžios ir pabaigos laiką.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti E. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus.

E. B., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad E. B. tik antro tikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 1,48 promilių neblaivumas, pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas net 1,55 promilių neblaivumas. E. B. antrojo tikrinimo metu nustatyta neblaivumo būsena žymiai (daugiau nei tris kartus) viršija minimalią ribą (0,4 promilės), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, ir yra artima ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). E. B. neginčijo alkotesterio parodymų, paaiškino, kad atsitiko nelaimė (nepasakė kokia), todėl ir vairavo transporto priemonę. Šiame kontekste būtina pastebėti ir tai, kad 2021 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime ir tos pačios dienos neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog nuo sustabdyto E. B. sklido alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo sutrikusi, jis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, atrodė akivaizdžiai neblaivus (b. l. 49–50). Tai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo elgsenai turėjo įtakos vartotas alkoholis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad E. B. galėjo tikėtis, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, yra blaivus. Pabrėžtina, kad E. B. vairavo automobilį praėjus tik kelioms valandoms po alkoholinių gėrimų vartojimo. Teismui, įvertinusiam E. B. nustatyto neblaivumo laipsnį, nekyla jokių abejonių, kad jam nustatytas neblaivumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis per visą teisės vairuoti transporto priemones turėjimo laikotarpį tinkamai naudojosi šia specialia teise, buvo tik kelis kartus nubaustas administracine tvarka, skirtas baudas sumokėjo. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad E. B. anksčiau būtų vairavęs transporto priemones būdamas neblaivus, kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad pareiškėjas ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 64–71). Nors E. B. padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, jis sumokėjo paskirtas baudas, tačiau tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo įvykio buvo visiškai pavyzdingas vairuotojas.

Trumpinti pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nesudaro pagrindo ir tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, bylos nagrinėjimo metu paaiškino visas faktines padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, padėjo pareigūnams išaiškinti jo padarytą administracinį nusižengimą. Į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, individualizuojant E. B. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes individualizuojant jo administracinę atsakomybę nėra jokio pagrindo.

E. B. skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tikslu surasti darbą. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą. Visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Tai, kad E. B. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykti į galimai ateityje surastą darbą, nėra ta aplinkybė, kuri lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės paskyrimą trumpesniam terminui negu minimalus. Atkreiptinas dėmesys, kad daug žmonių nesinaudoja teise vairuoti transporto priemones vykdami į darbą ar darbo tikslais. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi neatsakingai (sėdo vairuoti transporto priemonę prieš tai vartojęs alkoholio). Byloje nenustatyta, kad E. B. be teisės vairuoti transporto priemones negalėtų susirasti darbo, kuriame savo darbines funkcijas sėkmingai atliktų be transporto priemonių vairavimo (pagal įgytą išsilavinimą E. B. yra apdailininkas). Iš E. B. teisė vairuoti transporto priemones atimta terminuotam laikui, po kurio jis vėl galės tokią teisę įgyti.

Pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą taip pat nesudaro ir tai, kad pareiškėjas yra veiklus, pareigingas, sąžiningas, visur rodantis sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį, rūpinasi savo močiute ir tetos sutuoktinio motina bei broliu – visos šios aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos ir įvertintos prieš vairuojant automobilį būnant neblaiviam. Juo labiau, kad pareiškėjas turi tėvus, kurie turi pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, tuo tarpu senyvo amžiaus pareiškėjo močiutė ir jo tetos sutuoktinio motina turi savo vaikus bei kitus artimus giminaičius, kurie gali ir turi joms suteikti reikiamą pagalbą. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeisti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą E. B. paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad vien tik E. B. nuomonė, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo parinkta net švelnesnė (ir, kaip jau buvo minėta, minimali) alternatyva, t. y. ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, o tokios teisės atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo nustatyti, nuo kada yra skaičiuojamas jo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nustatyti administracinio poveikio priemonės vykdymo pradžios ir pabaigos laiką.

ANK 686 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo ANK 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

ANK 693 straipsnio 2 dalis numato, kad draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis, vadovaudamasis ANK 602 straipsnio 4 dalimi, 2021 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą sustabdyti E. B. suteiktą teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 53), taigi, E. B. paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21339-2021 palikti nepakeistą ir E. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.