Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal Lietuvos Respublikos administracinio proceso kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., R. R., nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo stovinčio automobilio, dėl to į jį atsitrenkė. Vairuotojas su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas stovintis VW Passat markės automobilis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 11 d.) 9, 101, 128, 219, 222 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą ir skirti R. R. ATPK 127 str. 2 d, 130 str. 1 d. sankcijose numatytas administracines nuobaudas.

Skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nutariamojoje dalyje nenurodė, kokiu pagrindu nutraukiama administracinė teisena, nepaskyrė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.

Skunde teigiama, kad 2014 m. lapkričio 8 d. paaiškinime R. R. nenurodė, kad važiavo ne vienas, taigi, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie gal būt nedalyvavo eismo įvykyje. Taip pat pažymima, kad S. P. buvo padaryta turtinė žala, kurią R. R. atlygino, siekdamas išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą R. R. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo už tai, kad R. R. nepastebėjo stovinčio automobilio, į jį atsitrenkė ir iš įvykio vietos pasišalino.

Vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas pranešimas, kad apgadintas automobilis. Apgadinto automobilio savininkė paaiškino, kad grįžusi iš prekybos centro rado apgadintą automobilį: išdaužtas priekinis kairės pusės posūkio žibintas, perbrėžtas priekinis bamperis, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Priėjęs asmuo davė gal būt atsitrenkusio automobilio valstybinius numerius (44 b. l.). Kaip vėliau nustatyta, minėtą automobilį vairavo R. R., kuris su jam inkriminuotu pažeidimu nesutiko tvirtindamas, kad išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbuline eiga nepajuto, kad būtų kur atsitrenkęs, todėl iš įvykio vietos išvažiavo (15 b. l.). Teismo posėdžio metu R. R. taip pat teigė, kad tą dieną buvo įvykio vietoje, bet nieko nejuto, be to, važiavo su kolegomis, kurie būtų pasakę, jei būtų pajutę atsitrenkimą į kitą automobilį (67–68 b. l.). Į teismo posėdį iškviestas kartu su R. R. važiavęs S. G. patvirtino, kad jokio įvykio nebuvo, automobilis įvykyje nedalyvavo (92 b. l.). Pažymėtina, kad, duodamas parodymus teisme S. G. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų davimo, todėl netikėti ar abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad policijos pareigūnai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu, konkrečiau apie įvykį pasakyti nieko negalėjo, nes įvykio aplinkybių nebeprisiminė, pranešėjo nenustatinėjo, kontakto stiprumo nurodyti negalėjo (79 b. l.). Teismo posėdžio metu apklausta S. P. nurodė, kad jai išėjus iš parduotuvės, prie jos automobilio stovėjo nepažįstamas berniukas, kokių (duomenys neskelbtini) metų, kuris pasakė, kad sužalojo jos automobilį, ir davė atsitrenkusio automobilio numerį, tačiau kai atvyko policija, berniuko nebebuvo, policija neapklausė nė vieno liudytojo (96 b. l.). S. P. taip pat nurodė, kad buvo išdaužtas mašinos posūkio žibintas, matėsi duženos, taip pat buvo įbrėžimas (97 b. l.). Tačiau kaip matyti iš nuotraukų, jokių duženų nesimato (33–35 b. l.), o apgadinimų aukščiai ant automobilių VW Transporter ir VW Passat skiriasi.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto negalima pagrįstai spręsti, jog R. R. vairuojamas automobilis atsitrenkė į S. P. automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, kad R. R. tą dieną vairavo automobilį, buvo jį pastatęs prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis apgadino S. P. automobilį, byloje nėra.

Skunde teisingai pastebima, kad S. P. nurodė, jog kaltininkas su ja atsiskaitė (89 b. l.). Tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad su ja atsiskaitė ne pats R. R., o įmonės savininkai, kurie jai atvežė 300 Lt (96 b. l.). Kaip atsiliepime nurodė R. R., jis įmonėje tuo metu jau nebedirbo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad minėtas faktas patvirtina, jog pažeidimą padarė R. R..

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisingumo bei protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarimo dalyje nenurodė, kokiu pagrindu nutraukia bylą, kaip to reikalauja ATPK 287 str., tačiau skundžiamame nutarime konstatuota, jog nėra neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių R. R. kaltę dėl S. P. priklausančio automobilio apgadinimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio. Taigi, iš nutarimo turinio matyti, kad byla nutraukta 250 str. 1 d. pagrindu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.