- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- eI2-16632-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05475-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. (M. S.) 2024 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 12 d. prašymą? išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymo pagrindas – ketinimas dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, ir nėra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašymas paduotas nagrinėti skubos tvarka. Atsakovas 2024 m. liepos 16 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) atsiuntė pranešimą apie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymą remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 33 straipsnio 5 straipsniu, kadangi nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti.
Pažymi, jog UTPĮ 33 straipsnio 5 dalis numato, kad aukščiau nurodytu pagrindu Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Nors Įstatyme nurodytas terminas jau yra pasibaigęs, duomenų, jog atsakovas būtų atnaujinęs prašymo nagrinėjimą, o juo labiau, kad prašymas būtų išnagrinėtas, nėra.
Teigia, kad pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 27 d. turi (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. gegužės 28 d. Nėra duomenų, jog pareiškėjo buvimas Europos Sąjungoje keltų grėsmę kurios nors Europos Sąjungos valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ar būtų nustatyti kiti UTPĮ 35 straipsnyje numatyti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Priešingai, siekia dirbti Lietuvoje statybų sektoriuje bei mokėti čia mokesčius.
Mano, jog prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo vilkinimas vertintinas kaip grubus UTPĮ nuostatų pažeidimas, pažeidžiantis teisėtus interesus ir lūkesčius bei nesuderinamas su gero administravimo principu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 16 d. per MIGRIS informavo pareiškėją, kad jo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimas sustabdytas vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti.
Pažymi, jog 2024 m. spalio 23 d. išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, priėmė sprendimą Nr. 24S236722 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčo dalykas dingo, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimas (įpareigoti Migracijos departamentą atlikti veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) yra įvykdytas, todėl ginčas neturi teisinio tikslo ir reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo, kuriuo siekiama įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 12 d. prašymą? išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Migracijos departamentas 2024 m. liepos 16 d. per MIGRIS informavo pareiškėją, kad jo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimas sustabdytas vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti.
Migracijos departamentas 2024 m. spalio 23 d. išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi priėmė sprendimą Nr. 24S236722 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjui kreipusis į teismą dėl įpareigojimo Migracijos departamentą atlikti veiksmus (išnagrinėti 2024 m. liepos 12 d. prašymą? išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) Migracijos departamentas įvykdė šį reikalavimą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog Migracijos departamentas 2024 m. spalio 23 d. išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi priėmė sprendimą Nr. 24S236722 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad byloje neliko ginčo dalyko.
Teismas, pasisakydamas dėl praleisto Sprendimo priėmimo termino pažymi, kad atsakovas pareiškėjo Prašymą gavo 2024 m. liepos 12 d., o į jį atsakė 2024 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 24S236722.
Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
Įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi ar naujai įforminti leidimą laikinai gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos.
Kaip matyti, Migracijos departamentas 2024 m. liepos 16 d. per MIGRIS informavo pareiškėją, kad jo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimas sustabdytas vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti. Įstatymo teisinis reguliavimas nenumato galimybės pakartotinai stabdyti minėtos procedūros. Taigi, atsakovas galutinį sprendimą turėjo priimti vėliausiai 2024 m. rugsėjo 16 d., tačiau priėmė 2024 m. spalio 23 d., t. y. praleidęs Įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje numatytą 2 mėnesių terminą. Tačiau tai teismo vertinimu nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turėtų būti pakartotinai įpareigojamas atsakyti pareiškėjui.
LVAT yra išaiškinęs, jog teisės aktuose nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).
Taigi, atsakovui, nors ir pavėluotai pateikus atsakymą (Sprendimą Nr. 24S236722) į pareiškėjo Prašymą, o pareiškėjui neatsisakius skundo ir palaikant reikalavimą, kuris iš esmės yra įvykdytas, teismas daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Nagrinėjamu atveju teismas skundą atmetė, nes, atsakovui patenkinus pareiškėjo reikalavimą, pareiškėjas neatsisakė skundo. Atmetus skundą, teisės aktai nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.