- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-825-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01212-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- S. R., Ž. R.
- Ieškovas
- D. R.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. R. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-151-457/2014, iškeltoje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams S. R., Ž. R. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, globos nustatymo bei globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismo sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, esant į bylą įtrauktai išvadą teikiančiai institucijai – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams S. R. ir Ž. R. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, globos nustatymo bei globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismo sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Šalies argumentai
A. S. R. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią atsakovės S. R. laikinąją bendravimo su sūnumi U. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: S. R. bendrauja su sūnumi U. savo gyvenamojoje vietoje 2014 m. liepos 5 d. nuo 11 val. iki 20 val., ieškovė D. R. pristato vaiką į atsakovės S. R. gyvenamąją vietą iki 11 val., atsakovė S. R. grąžina vaiką į D. R. gyvenamąją vietą iki 20 val.; S. R. bendrauja su sūnumi U. savo gyvenamojoje vietoje nuo 2014 m. liepos 12 d. 11 val. iki liepos 13 d. 20 val., ieškovė D. R. pristato vaiką į atsakovės S. R. gyvenamąją vietą iki 2014 m. liepos 12 d. 11 val., atsakovė S. R. grąžina vaiką į D. R. gyvenamąją vietą 2014 m. liepos 13 d. iki 20 val.; S. R. bendrauja su sūnumi U. savo gyvenamojoje vietoje nuo 2014 m. liepos 19 d. 11 val. iki rugpjūčio 17 d. 20 val., ieškovė D. R. pristato vaiką į atsakovės S. R. gyvenamąją vietą iki 2014 m. liepos 19 d. 11 val., atsakovė S. R. grąžina vaiką į D. R. gyvenamąją vietą 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 20 val.
Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1106-645/2010 atsakovės S. R. nepilnamečio sūnaus U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tačiau buvęs atsakovės sutuoktinis Ž. R. be vaiko motinos sutikimo išsivežė vaiką gyventi pas ieškovę D. R., po Ž. R. nuteisimo laisvės atėmimo bausme, ieškovė vaiko motinai negrąžino, teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos neįvykdė ir antstolė.
Nurodė, kad ieškovė D. R. atsakovę S. R. šmeižė ir niekino vaiko akyse, dėl to sūnus U. pradėjo šalintis motinos, atsisakė su ja bendrauti. Mano, kad šioje byloje būtų reikšminga ištirti galimybę vaikui gyventi su motina, nepilnamečio U. ir jo motinos atsakovės S. R. ryšį, kai vaikas nėra ieškovės D. R. įtakoje. Dėl to būtina užtikrinti atsakovei S. R. galimybę bendrauti su sūnumi U., taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pradedant nuo trumpesnio bendravimo laiko. Kad nebūtų manipuliuojama vaiko nenoru bendrauti su motina, vaiko perdavimą motinai ir grąžinimą į dabartinę jo gyvenamąją vietą pagal laikinąją bendravimo tvarką turi vykdyti išimtinai ieškovė D. R. ir atsakovė S. R..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
Teismas nurodė, kad nepilnametis U. R. gyvena su močiute D. R. nuo 2010 metų. Ieškovė D. R. tinkamai rūpinasi vaikaičiu, jį augina, rūpinasi jo sveikata, ugdymu, teikia materialinį išlaikymą. Pažymėjo, kad atsakovė S. R. neaugina sūnaus U. R., nesidomi jo mokymosi, ugdymo pasiekimais, sveikata, neteikia materialinio išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. liepos 2 d. paskirtame teismo posėdyje vaikas U. R. išreikš savo nuomonę su kuo norėtų gyventi, į tai, kad pagal pateiktą byloje medžiagą vaiko emocinis ryšys yra stipresnis su ieškove, teismas atsakovės prašymą atmetė.
I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė S. R. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti prašomą (2014 m. birželio 18 d. prašyme teismui) laikiną atsakovės S. R. bendravimo su sūnumi U. R. tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
1. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1106-645/2010, S. R. nepilnamečio sūnaus U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tačiau buvęs atsakovės sutuoktinis Ž. R., pradėjus jo atžvilgiu tyrimą dėl mažametės dukros G. R. seksualinio išnaudojimo, be vaiko motinos sutikimo išvežė sūnų U. gyventi pas ieškovę. Po Ž. R. nuteisimo laisvės atėmimo bausme, ieškovė D. R. vaiko motinai negrąžino, teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos neįvykdė ir antstolė. Ieškovė D. R. atsakovę S. R. šmeižė ir niekino vaiko akyse, dėl ko sūnus U. pradėjo šalintis motinos, atsisakė su ja bendrauti.
2. Teismas turi pareigą išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, o tam šioje byloje būtų reikšminga ištirti galimybę vaikui gyventi su motina, nepilnamečio U. ir jo motinos atsakovės S. R. ryšį, kai vaikas nėra ieškovės D. R. įtakoje. Dėl to būtina užtikrinti atsakovei S. R. galimybę bendrauti su sūnumi U., taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones - laikiną bendravimo su vaiku tvarką. 2014 m. liepos 2 d. teismo posėdyje buvo apklaustas U. R., jis išsakė norą gyventi su ieškove, ir tai visiškai suprantama, matant kokią įtaką jam yra daroma - ieškovė D. R. savo kūnu dengė vaiką, kad tik jis nepažiūrėtų motinos pusėn.
3. Ieškovės sūnus atsakovas Ž. R. buvo nuteistas laisvės atėmimu 7 metams 8 mėnesiams. A. S. R. manė, kad anūko buvimas namuose bus paguoda D. R. jos sūnui atsidūrus laisvės atėmimo vietoje, tikėjosi, kad ieškovė susipras pati, kad, vaikui turint gyvą motiną, ji negali imtis jos vaidmens, tačiau atsakovės nuolaidžiavimas atsisuko prieš ją pačią. Vykdant 2010 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos ir antstolio pagalba bandant vaiką parvežti pas motiną iš ieškovės namų, vaiko akivaizdoje D. R. apšaukė vaiko motiną, vaikui neleista išakyti savo nuomonės.
4. Atsakovės sūnų U. savo globon ieškovė D. R. pasiėmė tokiame amžiuje, kai vaikui lengva daryti įtaką, nes vaikas pagal savo amžių ir subrendimą negali susidaryti teisingos nuomonės apie suaugusiųjų veiksmų esmę. Teismas turėtų įvertinti, kas daro vaikui įtaką, kas formuoja jo nuomonę, ar vaiko gyvenimas su močiute, kaltinančia vaiko motiną ir seserį dėl to, kad nuteistas vaiko tėvas, bet objektyviai nevertinančia vaiko tėvo padarytos nusikalstamos veikos ir nepripažįstančia jo kaltės, nedaro žalos normaliai vaiko raidai.
5. Atsakovės prašymo nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką patenkinimas nagrinėjamos bylos kontekste, nepakenktų nepilnamečio sūnaus U. interesams. Galimybė pabendrauti su motina, seserimi be ieškovės priežiūros ir įtakos gali būti naudinga aiškesnės ir labiau motyvuotos vaiko nuomonės apie tai, su kuo jis norėtų gyventi ateityje, apie galimybę bent bendrauti su motina, susiformavimui.
6. Atsakovė S. R. gali įgyvendinti teises ir pareigas sūnui U., kaip ir su ja gyvenančiai nepilnameti dukrai G. R., turi gyvenamąjį plotą, kuris atitinka vaikų poreikius, gauna nedideles pajamas, bet pakankamas vaikams išlaikyti. Nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų bendrauti su sūnumi U. iki bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
1. Atskirasis skundas neatitinka jam kelių įstatymo reikalavimų, nes nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 2 dalis), todėl neturėtų būti svarstomas.
2. U. R. nuo 2010 metų birželio mėnesio iki šiol gyvena pas ieškovę ir jokių ginčų tarp ieškovės ir atsakovės S. R. nebuvo tol, kol ieškovė nesikreipė į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo iš atsakovės S. R. priteisimo.
3. Per visą laiką nuo 2010 metų birželio mėnesio iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė S. R. nepareiškė noro, kad sūnus gyventų su ja. Nelankė sūnaus, su juo nebendravo, visiškai juo nesidomėjo ir jokio išlaikymo neteikė, tik pervesdavo ieškovei Vaikų išlaikymo fondo už Ž. R. mokamas lėšas sūnui išlaikyti.
4. Netiesa, kad S. R. siekė susigrąžinti sūnų antstolės pagalba. Niekada ieškovė nėra gavusi jokio raginimo iš antstolės dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Niekada antstolė nėra atvykusi pas ieškovę į namus ir norėjusi U. perduoti motinai.
Šalies argumentai
5. S. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra susijęs
ne su jos noru bendrauti su sūnumi, bet su siekimu paruošti vaiką psichologinei ekspertizei,
Žemesnės instancijos teismas
kurią Joniškio rajono apylinkės teismas jau paskyrė nutartimi. Ji tikisi, kad laikinai
bendraudama sugebės sūnų paveikti, kad jis pakeistų nuomonę ir norėtų su ja gyventi. Tai
įrodo, kad iki teismui priimant nutartį dėl ekspertizės skyrimo, S. R. neprašė
nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, nė karto neatvyko pas sūnų net bylos nagrinėjimo
eigoje. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimą su sūnumi yra nesąžiningas vaiko atžvilgiu, nes Ugnius teismui savo nuomonę jau išsakė.
6. Skunde teigiama, kad S. R. turi pakankamai pajamų vaikams išlaikyti, tačiau ji iki šiol 4 metus neskyrė jokių lėšų sūnui U..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi apeliantė S. R. buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą. 2014 m. spalio 10 d. gauti rašytiniai įrodymai, kad atskirasis skundas yra apmokėtas 100 Lt žyminiu mokesčiu.
CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, nurodydamas, kad vaiko emocinis ryšys su ieškove (vaiko senele) stipresnis, kad atsakovė nesurūpina sūnumi, neteikia materialinio išlaikymo, kad 2014 m. liepos 2 d. paskirtame teismo posėdyje vaikas išreikš savo nuomonę, su kuo jis norėtų gyventi.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurios atskirojo skundo argumentais yra nepaneigtos.
Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. teismo posėdyje nepilnametis U. R. išreiškė savo nuomonę, nurodydamas, kad jis nenori bendrauti su savo mama – atsakove S. R., kad nori gyventi su ieškove – savo senele (močiute) D. R.. Siekiant išsiaiškinti, kodėl nepilnametis vaikas U. R. nenori bendrauti su savo motina S. R., dėl ko jis jos vengia, ar vaikas sugeba suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, ar jo nuomonė nėra įtakojama kitų asmenų, koks U. R. požiūris į bausmę atliekantį tėvą, kitus artimus giminaičius, taip pat, siekiant nustatyti vaiko interesus ir patį maksimaliausią tų interesų apsaugos būdą, Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi byloje paskirtina ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė. Todėl nagrinėjamu atveju patenkinus atsakovės prašymą, kai nepilnametis 13 metų vaikas yra išreiškęs nuomonę, kad su mama (atsakove) nenori bendrauti, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, kurie šioje proceso stadijoje, nesant ekspertų išvados, yra prioritetiniai. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką tokią, kokią ji buvo nurodžiusi 2014 m. birželio 18 d. prašyme pirmosios instancijos teismui, tačiau iš prašymo matyti, kad atsakovė buvo išreiškusi norą matytis su vaiku 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, t. y. vaiko vasaros atostogų metu. Naujo prašymo atsakovė nėra pateikusi, todėl ir šiuo aspektu atsakovės prašymas negali būti patenkintas, nes prašyme nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos nėbėra galimybės įgyvendinti.
Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi bendravimo su vaiku tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kuri galės būti ir tokia, kokios pageidauja atsakovė, arba, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, dar kitokia, arba ieškinį patenkinus, atsakovės (motinos) valdžia gali būti apribota.
Atsakovei taip pat išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ji turi teisę pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.175 str., CPK 147 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų skundžiama Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą.