- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-498-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01679-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo bylos teisena galimai dėl Ž. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje, pradėta Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (toliau – VMI) dėl to, kad Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. A. pažeidė jos, kaip kreditorės teises, pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
20116 m. balandžio 15 d. nutarimu Ž. A. pripažintas padaręs ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda. Teismas pripažino, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, paslaugų tiekėjais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Ž. A. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, o pripažinus jį kaltu, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, paskirtos bausmės įvykdymą vadovaujantis ATPK 313 straipsniu išdėstyti per 24 mėnesius. Ž. A. sutinka, kad 2015 m. kovo 1 d. įmonė valstybės biudžetui buvo skolinga 135 000 EUR., tačiau nurodo, kad jis buvo nuvykęs į VMI prašydamas mokėjimus išdėstyti ir buvo sutarta, kad skola bus mokama pagal išgales, o įmonė toliau vykdys veiklą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis sąmoningai, tyčia neatsiskaitinėjo su VMI, nes jokios tyčios jo veiksmuose nebuvo. Per minėtą laikotarpį buvo mokamas tik darbo užmokestis bei būtinos įmonės gyvavimo išlaidos, t.y. patalpų nuomos mokestis, kiti su įmonės veikla būtini mokėjimai, taip pat dalis skolos 9741 EUR buvo sumokėta VMI. Pažymi, kad įmonė vykdo veiklą pirkdama ir parduodama miško transportavimo įrangą, kurios vertė yra labai didelė. Įmonei įsigijus kelias šias priemones, automatiškai atsirastų grąžintinas PVM iš VMI ir minėta skola būtų padengta. Pažymi, kad ir pati VMI toleravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, nesiėmė jokių priemonių bendrovės veiklos sustabdymui, bankroto bylos iškėlimui ir kt. Apelianto vertinimu, skundžiame nutarime teismas neatskleidė tyčios buvimo ar nebuvimo aplinkybių, nesurinko pakankamai duomenų, kad neginčijamai patvirtinti jo kaltę dėl pažeidimo padarymo.
Apeliantas skunde nurodo, kad jeigu Kauno apygardos teismas manys, kad jo veiksmuose yra akivaizdūs ATPK 50⁶ straipsnio l dalies pažeidimo požymiai, tuomet turėtų atsižvelgti į tai, kad jis ėmėsi visų priemonių, kad sumažinti susidariusią skolą VMI, kad turėtos įmonės išlaidos buvo tik tiesiogiai susijusios su įmonės egzistavimu ir darbo užmokesčių mokėjimu, kad jis išlaiko tris vaikus, turi kreditorius įsipareigojimus bankui, atsižvelgti į teisingumo bei protingumo principus ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu skirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Taip pat prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pažeidėjo apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas prašo Ž. A. skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl kaltės.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokią tyčią buvus, dėl ko prašo bylą nutraukti, tačiau tiek iš paties Ž. A., tiek ir kitų asmenų parodymų bei rašytinių bylos duomenų darytina neginčijama išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose buvo visi jam inkriminuojamo teisės pažeidimo būtini požymiai.
Ž. A. atstovas teisme nurodė, kad 2015 m. kovo 1 d. įmonė valstybės biudžetui buvo skolinga 135 000 Eur, tačiau skolos nemokėjo, o per tą laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, patalpų nuomos mokestis, vykdomi kiti su įmonės veikla susiję būtini mokėjimai. Dėl tokių veiksmų apkaltino ir pačią VMI, kad ji toliau leido įmonei vykdyti veiklą, nesiėmė jokių veiksmų, kad išieškotų lėšas. Taip pat Ž. A. nurodė, kad jis buvo nuvykęs į mokesčių inspekciją, prašydamas mokėjimus išdėstyti ir buvo sutarta, kad skola bus mokama pagal išgales, o įmonė toliau veiks. Ir tokios aplinkybės, pažeidėjo atstovo vertinimu, neduoda pagrindo teigti, kad Ž. A. suprato ir suvokė, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais, t. y. jis neveikė tiesiogine tyčia.
Tačiau bylos duomenys nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicijos, o priešingai, įrodo jo tyčią padarant inkriminuotą pažeidimą. Pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį atsakomybė atsiranda įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimus, t.y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą arba kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Ši norma blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t.y. Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kurio 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų ir mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti. Nagrinėjamu atveju Ž. A. kaltinamas pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarką. Minėto įstatymo 35 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nustatymą, teigia, kad pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. (CK 6.930¹ str. 1 d.). Taigi, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodytus argumentus, jog kreditorius VMI nesiėmė visų priemonių, siekiant atgauti įmonės įsiskolinimą valstybės biudžetui, paneigia VMI, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus, atstovo D. K. parodymai bei rašytiniai duomenys. VMI atstovas D. K. nurodė, kad mokesčių inspekcija, matydama, kad mokesčiai nėra mokami, ėmėsi jos kompetencijai priskirtų mokesčių administravimo įstatyme veiksmų, priimdama net 37 nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitose esančių lėšų ir tie nurodymai buvo pateikti kredito įstaigoms. 2016 m. sausio mėnesį buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris perduotas vykdyti antstoliui. Apie jokį susitarimą su bendrovės direktoriumi dėl skolos įsimokėjimo pagal Bendrovės finansines išgales, VMI atstovui nėra žinoma. Jis teigė, kad siekdami patikrinti kaip laikomasi mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Buvo koncentruojamasi į tris patikrinimo sferas, tai yra į kasą, banko sąskaitas ir avansines apyskaitas. Visose srityse buvo nustatyta, kad grynieji pinigai yra mokami kreditoriams, kurie yra žemesnėje eilėje negu valstybė. Taip Bendrovė pažeidė atsiskaitymo eiliškumą. Patikrinimo metu iš kasos išlaidų orderių, avansinių apyskaitų žiniaraščių, banko išrašų, buvo konstatuota, kad grynieji pinigai pagal kasą, bankų sąskaitose esantys pinigai pagal finansines operacijas buvo mokami įvairioms reikmėms, t. y. atsiskaityti su tiekėjais už prekes ir paslaugas, mokant darbo užmokestį. Įvertinus mokestinės nepriemokos sumą 2015 metų lapkričio mėnesiui 208 000 Eur matyti, kad bendrovė nuo kovo pirmos iki lapkričio pirmos iš kasos išleido 8900 Eur, pagal avansines apyskaitas apie 23 000 Eur, o pagal banko sąskaitas – 17 000 Eur. Visoje apimtyje sudėjus būtų nemaža suma mokestinės nepriemokos kontekste, tačiau šie pinigai buvo skirti ne valstybei, o žemesnės eilės kreditoriams. Atlikus patikrinimą matyti, kad nuo 2015-03-01 iki 2015-11-01 į Bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas įplaukė 17 336,86 Eur, o išlaidos per šį laikotarpį iš šių sąskaitų sudarė 17 334,24 Eur, tačiau Bendrovė per tikrintiną laikotarpį Pareiškėjai iš šių sąskaitų sumokėjo tik 9 741,51 Eur, tuo tarpu šiuo laikotarpiu Bendrovė išmokėjo iš šių sąskaitų 7 592,73 Eur kitiems kreditoriams, patenkindama jų reikalavimus, priklausančius žemesnei eilei nei valstybės, kaip kreditoriaus reikalavimas. Visas šias VMI atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai, kurie nurodyti skundžiamame pirmosios instancijos nutarime ir apeliacinis teismas jų nebekartoja.
Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas suvokė, jog negali atsiskaityti, suprato, kad bendrovės atžvilgiu yra taikomi mokesčių inspekcijos priverstinio išieškojimo veiksmai, su kuriais jis visą laiką būdavo supažindinamas, tačiau buvo sąmoningai leista mokestinei nepriemokai didėti.
Šalies argumentai
Ž. A. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis buvo nuvykęs į Mokesčių inspekciją prašydamas mokėjimus išdėstyti ir buvo sutarta, kad skola bus mokama pagal išgales, o įmonė toliau vykdys veiklą, nepatvirtinta jokiais dokumentais, jos nepatvirtino ir mokesčių inspekcijos atstovas, todėl ji vertintina kaip apelianto siekimas išvengti atsakomybės. Apeliantas savo kaltei paneigti taip pat nurodo ir tai, kad jo vadovaujama įmonė vykdo veiklą pirkdama ir parduodama miško transportavimo įrangą, kurios vertė yra labai didelė. Įmonei įsigijus kelias šias priemones, automatiškai atsirastų grąžintinas PVM iš VMI ir minėta skola būtų padengta, tačiau tokie samprotavimai visiškai niekuo nepagrįsti ir neleidžia manyti, kad dėl menamų pirkimų ir su jais susijusio grąžinto PVM, skola būtų sumažinta. Kaip jau minėta aukščiau aptartose aplinkybėse, VMI atliktas operatyvus bendrovės finansinės apskaitos patikrinimas neginčijamai patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo realią galimybę per 2015 metus bent jau sumažinti mokestinį įsiskolinimą VMI, tačiau to nepadarė, nes šiuo laikotarpiu išmokėjo pinigus kitiems kreditoriams, patenkindama jų reikalavimus, priklausančius žemesnei eilei nei valstybės, t.y. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises.
Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios, instancijos teismo išvada, kad pažeidėjo atstovo nurodyta aplinkybė, jog dėl nepriemokos yra ir pačios kreditorės VMI, kaltės, nes ji toliau leido vykdyti veiklą, Ž. A. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes įstatymas imperatyviai nustato pareigą laikytis atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nepaisant kreditorių veiksmų dėl skolos.
Taigi, surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad Ž. A., būdamas bendrovės direktorius, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.
Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skiriant Ž. A. administracinę nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, ir pagrįstai pažeidėjui skyrė minimalią sankcijoje numatytų baudą. Pirmosios instancijos teismas skundžiame nutarime nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pažeidėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, ir su tokia išvada apygardos teismas visiškai sutinka.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie tai, kad Ž. A. turi tris nepilnamečius vaikus, kreditą, suteikė teismui informacijos apie pažeidėjo šeiminę padėtį, jo turimus finansinius įsipareigojimus. Tačiau tai nėra tie duomenys, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad yra išimtinių aplinkybių visuma, dėl ko reikėtų taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Sprendžiant dėl galimumo taikyti asmeniui ATPK 30¹ straipsnį vertinami ne tik pažeidėją charakterizuojantys duomenys, bet atsižvelgiama ir į padaryto pažeidimo pobūdį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie tyčinių, padaromų sąmoningai, suvokiant savo elgesio neteisėtumą. Pažeidėjas savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Dėl paskirtos baudos išdėstymo.
ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. ATPK 304 straipsnio 2 dalis numato, jog apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. ATPK 313 straipsnio 1 dalis numato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Šios įstatymo normos suponuoja aiškią ir vienareikšmę išvadą, jog vykdomas gali būti tik įsiteisėjęs teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą – baudą, todėl pažeidėjas, įsiteisėjus apylinkės teismo nutarimui, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali kreiptis su prašymu į nutarimą priėmusį teismą dėl paskirtos baudos išdėstymo. (Kauno apygardos teismo Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-715-594/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimą nepakeistą ir Ž. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.