- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- PK-269-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00216-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Algimantas Kliunka
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d.-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. kaltina A. M. tuo, kad jis 2012-06-11, apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje jam, t.y. V. S., konflikto dėl žemės sklypo ribų metu kilus grumtynėms, įkando į apatinę lūpą ir į kairįjį riešą bei padarė odos nubrozdinimus, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą bei sukėlė stiprų fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2012 metais birželio 11 d. grįžo iš darbo. Tą dieną vyko teismo posėdis administracinėje byloje dėl jų žemės sklypo ribų nustatymo. Grįžęs pamatė, kad prie jo sklypo ribos per tvorą perlipę vyrai kala kuolus. Advokatė, kuri jį atstovavo, patarė viską nufilmuoti, nes tai gali būti reikšminga byloje. Jis V. S. su J. Z. pasakė, kad jie neturi teisės to daryti kol vyksta teismo procesas. Pasiėmė kamerą ir pradėjo filmuoti kaip kalė kuolus, filmavo gal 20 min. Viskas vyko prie pat jo namelio laiptų, jo teritorijoje. V. S. su J. Z. baigė darbus, nuėjo persirengti ir grižo atgal. V. S. vėl perlipo per tvorą, įėjo į sklypą ir pradėjo fotografuoti. Jis (A. M.) toliau filmavo. Tuo metu V. S. prišoko prie jo ir bandė atimti filmavimo kamerą. Prasidėjo grumtynės. Jis bandė paslėpti kamerą, priglaudė prie kūno ir bandė pabėgti į savo namelį. V. S. jį pasivijo ant laiptų ir parvertė ant pilvo. Pargriuvo ant kelių ir alkūnių, ant laiptukų prie savo slenksčio, kamerą prispaudė po savimi. V. S. plėšė jo rankas, bandė kelti už žastų, buvo ant jo užvirtęs, bandė ištraukti kamerą, bet negalėjo. Jis visą laiką buvo veidų į žemę, o V. S. jį buvo prispaudęs. Tada V. S. pasikvietė savo draugą J. Z.. Kai šis priėjo, jis tuo metu įkando V. S. į ranką. Tada V. S. atitraukė ranką ir šiek tiek jį atleido. Jis įkando V. S. į ranką, bet ne į lūpą. Gal galėjo su galva jam trenkti į lūpą, kai bandė išsilaisvinti. Gal į vijoklį jis galėjo susiplėšyti. Paskui jis (A. M.) pralindo pro krūmus, kurie auga prie pat namelio ir bandė pabėgti. V. S. ir J. Z. jį prisivijo. Prie jo prišoko V. S. ir sugriebė. Pribėgo iš karto ir J. Z., užėjo už nugaros. V. S. buvo šone, iš kairės pusės ir liepė J. Z. laikyti jį už rankų. J. Z. jį paėmė už abiejų rankų ir pakėlė į viršų, tada V. S. ištraukė kamerą. Grumtynės truko apie 5 min, pirmą kartą gal ilgiau. Atėmę iš jo kamerą, jie išėjo pro vartus, o jis iškvietė policiją. Jam buvo nubrozdinta nugara, kakta, veidas, smakras. Labiausiai visos rankos, nes jį laikė už rankų, atplėšinėjo kamerą. Keliai taip pat buvo nubrozdinti, nes jis grumtynių metu buvo ant jų atsirėmęs. Kaimynai atėjo jau vėliau, kai išgirdo šauksmus, beišeinant. V. S. ir J. Z.. Vakare atvažiavo policijos ekspertai, kriminalistai, apžiūrėjo tą vietą. Prie pat jų namelio durų rado nuo kameros nuplėštą dirželį ir dar kažkokių plastikinių detalių.
Nukentėjusysis V. S. teismui paaiškino, kad įvykio dieną jie kalė stulpus pagal riboženklius. Atvažiavo A. M. ir pasakė, kad jie užėmė jo teritoriją. Kadastriniai matavimai buvo atlikti sausio mėnesį. A. M. buvo perspėtas, kad bus pastatyti stulpai pagal riboženklius. A. M. filmavo juos, kai jie statė tvorą. Jis buvo savo teritorijoje prie savo laiptelių, o jie jam netrukdė. Po to, kai įkalė stulpus, nuėjo persirengti. A. M. sakė, kad nugriaus stulpus, kad juos neteisėtai pastatė. Jis priėjo prie stulpų ir pradėjo juos rauti. Jis (V. S.) jį perspėjo, kad gadina jo turtą. Tvora buvo pastatyta griežtai pagal kadastrinius matavimus. Jis pasiėmė iš mašinos fotoaparatą ir nufotografavo, kaip A. M. griauna jo stulpus. A. M. pribėgo, stvėrė už fotoaparato, kurį jis laikė rankose. Tada atiminėdamas fotoaparatą įkando jam į ranką. Jis (V. S.) iš skausmo paleido fotoaparatą. Atėmęs fotoaparatą, A. M. pradėjo bėgti, užkliuvo už šaligatvio plytelės ir pargriuvo. Jis priėjo prie gulinčio A. M., pasilenkė paimti fotoaparatą ir pažiūrėti, kas jam atsitiko. Tada jis jam smogė fotoaparatu per galvą. Nuo smūgio jis praktiškai prarado sąmonę. Jie grūmėsi ir voliojosi ant žemės. Jis (V. S.) jį laikė už rankų, buvo sunku. Besigrumiant dėl fotoaparato A. M. įkando jam į lūpą ir suspaudęs laikė dantyse su pasimėgavimu. Praktiškai buvo prakąsta lūpa. Bijojo, kad neįkastų į gerklę. Sulaikė A. M. ranką, kad nemuštų, norėjo nutraukti jo veiksmus. Jis neatliko smurtinių veiksmų A. M. atžvilgiu. Gynėsi laikydamas jį už rankos. Jokių atsakomųjų smūgių, persekiojimų iš jo pusės nebuvo. Iš skausmo surėkė „J. gelbėk“. Priėjo J. Z. ir juos išskyrė. Po to jie perlipo per tvorą, persirengė, nes viskas buvo kraujuota, suplėšyti marškiniai. Fotoaparatą paėmė A. M.. Nežino, kur po to jis dingo. Z. nuvežė jį į policijos komisariatą, tikslu pranešti apie užpuolimą, ten jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sutvarkė žaizdą ir davė nukreipimą į Žalgirio kliniką.
Ekspertas J. R. teismui paaiškino, kad savo išvadą patvirtina. Jo išvadoje nėra nurodyta kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti sužalojimai V. S.. Nurodyta, kad yra kąstinė žaizda lūpoje, odos nubrozdinimas, galimai po įkandimo, kairiame rieše. V. S. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nebent yra duomenų, kad žaizda būtų buvusi supūliavusi ir sveikata būtų sutrikusi ilgesnį laiką nei dešimt dienų. Tokie sužalojimai būtų kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju, tokių duomenų neturėjo. V. S. nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Asmuo gali sukąsti savo apatinę lūpą. Gali sukąsti ir ne grumtynių metu. Tačiau darant prielaidą, kad asmuo pats sau įkando į apatinę lūpą, kąstinė žaizda lokalizuotųsi puslankio formos, lūpos vidurinėje dalyje. Šiuo atveju ji lokalizuojasi apatinės lūpos dešinėje pusėje. Neįtikėtina, kad žmogus pasidarytų savo sąkandžiu puslankio formos žaizdą dešinėje pusėje, o ne per vidurį. Lokalizacija ir žaizdos gylis toks, kad reikia siūti. Tai nebūdinga savęs žalojimui. Yra du požymiai, todėl tokia išvada buvo duota. Yra apatinis ir viršutinis žandikaulis, ten yra dantų linijos. Viena dantų linija gali būti labiau išgaubta, dėl ko gaunasi puslankio formos pėdsakas, kita labiau primena tiesią liniją. Toks žaizdų ilgis, pėdsakų konfigūracija neatmeta tos galimybės, kad tai buvo įkasta padarant žaizdą apatinės lūpos dešinėje pusėje apatinio žandikaulio dantų lanku, o žaizda tos pačios lūpos dešinėje pusėje labiau primena tiesią liniją, tai viršutinio žandikaulio dantimis. Šiuo konkrečiu atveju, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui dėl dviejų motyvų: pirma, pats žaizdos pobūdis, gylis. Pats žmogus sau neįkastų, kad reikėtų siūti. Antra ir nemažiau svarbu yra lokalizacija dešinėje pusėje. Neįmanoma sau pasidaryti sau puslankio formos žaizdos dešinėje pusėje.
Liudytojas J. Z. teismui paaiškino, kad nepamena datos, pas jį atvažiavo V. S. ir paprašė padėti padaryti tvorą. Nuvažiavo į jo sodą, įkasė metalinius stulpus pagal ribas, pradėjo daryti tvorą. Po pietų atvažiavo kaimynas A. M., jį matė pirmą kartą. Jie su V. S. iš karto pradėjo bartis dėl žemės ribų. Paskui A. M. nežinia iš kur paėmė kamerą, pradėjo filmuoti iš savo kiemo, iš namų, per langą. Jie vis tiek tvarkėsi savo reikalus. Paskui jie vienas kitam grasino. V. S. aiškino A. M., kad jis padarė geodeziją ir pagal žemės ribas jie viską daro teisingai. M. nesutiko. Filmavo toliau. Jie po pietų susiruošė važiuoti namo. A. M. pradėjo laužyti kampinį stulpą, ištraukinėti iš žemės. V. S. paėmė savo fotoaparatą iš mašinos ir pradėjo jį fotografuoti. Pradėjus fotografuoti, A. M. pribėgo prie jo ir norėjo atimti fotoaparatą, o V. S. neatidavė. Jis tuo metu stovėjo prie mašinos ir matė, kad su fotoaparatu A. M. sudavė S. į galvą, bet neatkreipė dėmesio. A. M. įkando jam į ranką, išrovė iš rankų tą fotoaparatą ir pradėjo bėgti link savo namelio. Bebėgdamas nukrito. Kai nukrito, V. S. pribėgo ir pradėjo atiminėti fotoaparatą. Jie ten grūmėsi kaip vaikai. Paskui išgirdo V. S. šaukiant „J. padėk“. Pribėgo ir pamatė pas V. S. kraują ant lūpos. Taip pat kraujuotas buvo ir A. M. nuo V. S. kraujo, nes pastarajam labai bėgo kraujas iš lūpų. Jis paėmė A. S. už pečių ir nutraukė nuo A. M.. Jis paėmė už rankos A. M., o V. S. už pečių ir nuėmė nuo A. M.. Daugiau nieko nedarė, neužlaužė A. M. rankų. Nežiūrėjo jų padėties., jie voliojosi. Paties įkandimo nematė, pamatė, kad kraujas bėga. Po įvykio nematė, kad V. S. turėtų fotoaparatą. Po to iš karto nuvažiavo į policijos komisariatą, todėl negalvojo apie fotoaparatus. Vienintelis liudytojas buvo jis. Nei Z., nei B. nebuvo. Jie paskui atėjo, kai A. M. pradėjo rėkti ir pasakoti bei aiškinti.
Liudytoja T. S. teismui paaiškino, kad pačių grumtynių nematė, savo vyrą V. S. matė po įvykio. Jis atėjo namo su ištinusiu veidu, perkąsta ir susiūta lūpa. Įkąsta buvo ir ranka. Jis buvo šoke. Iš vyro pasakojimo suprato, kad A. M. jį užpuolė, įkando į lūpą. Vyras papasakojo, kad įvyko konfliktas sode, statant tvoros stovus pagal jų riboženklius. Kaimynas A. M., pareiškęs savo nepasitenkinimą, pradėjo laužyti kuolus. Vyras pradėjo fotoaparatu filmuoti. Kaimynui tai nepatiko, jis bandė ištraukti fotoaparatą ir įkando vyrui į riešą. Prasidėjo grumtynės. Vyras sakė, kad pajuto tik smūgį į veidą ir didelį skausmą. Paskui pribėgo J. Z. ir juos išskyrė. Jie buvo nuvykę į policijos komisariatą, ten iškvietė greitąją pagalbą ir nuvežė V. S. į ligoninę siūti žaizdą. Jos vyras kankinosi mėnesį laiko, jis negalėjo normaliai valgyti, gerti. Maitino jį per šiaudelį. Jie turėjo fotoaparatą metalo spalvos, modelio nežino. Jį vyrui padovanojo draugai.
Liudytojas P. M. teismui paaiškino, kad vakare paskambino tėtis mamai. Pasakė, kad jį užpuolė kaimynas su kažkokiu savo draugu. Sėdo į automobilį ir važiavo link sodo pažiūrėti, kas įvyko. Atvyko per 15-20 minučių. Atėjo į savo sodo kiemą, lauke sutiko tėtį. Jis buvo susiėmęs už rankos, matėsi, kad buvo nubrozdinta kakta. Vėliau pamatė, kad tėčiui buvo nubrozdintos alkūnės, nugara, keliai mėlyni. Rankoje, ties žastu buvo mėlynė. Paties konflikto nematė, aplinkybes žino iš tėvo. Tėvas paaiškino, kad jį užpuolė kaimynas V. S.. Jis filmavo, kaimynas su savo draugu kažką dirbo, tvorą bandė statyti, tiksliai nesakė, ką darė. Tėtis aiškino, kad jį parvertė ant pilvo, dviese buvo prispaudę prie žemės, kad jis bandė ištrūkti, šaukėsi pagalbos. Sakė, kad įkando V. S. į ranką, nesakė, kad įkando į lūpą. Laikė rankas ir bandė atimti kamerą. Pasakė, kad atėmė ir sudaužė kamerą. Jis (P. M.) bandė eiti ieškoti videokameros, tačiau jos nerado. Yra naudojęsis ta kamera. Ji pilkai juoda SONY, buvo įgyta maždaug prieš 1-2 metus. Prie jos buvo juodas dirželis delnui įkišti. Sklype matė tvoros stulpus, jie buvo sukalti, nė vienas nebuvo išgriautas.
Liudytoja I. M. teismui paaiškino, kad paties įvykio nematė, atvyko po pusvalandžio po įvykio. Vyras buvo streso būsenoje, nelabai ką galėjo papasakoti. Prieš tai jis skambino jai telefonu ir sakė, kad kaimynas stato tvorą, klausė, ką daryti. Ji paskambino advokatei, kuri atstovo juos kitame teisme. Ji patarė kviesti policiją, kad būtų užfiksuota. Perskambino vyrui. Vyras pasakė, kad turi kamerą ir viską užfiksuos. Bekalbant telefonu su vyru fone girdėjo riksmus. Vyras pasakė, kad „tu girdėtum kaip jie mane vadina, kaip jie išsidirbinėja“. Jiems atvykus po įvykio, vyras pasakė, kad blogiausia, jog išplėšė kamerą iš rankų. Po to jis neatsiliepė. Perskambinęs pasakė, kad jį kaimynas užpuolė ir sumušė. Vyras pasakojo, kad jis bėgo, gynėsi, kamerą glaudė prie savęs, tačiau jį parvertė ir jėga išplėšė. Apžiūrėjus vyrą matėsi alkūnių ir kelių nubrozdinimai, raudonos dėmės ant žastų, subraižyta nugara. Buvo suplėšyti kelnių keliai, marškiniai, išplėštos sagos, pažastis įplyšusi. Ant veido viskas matėsi akivaizdžiai. Ant marškinių nugaros buvo kraujo dėmės. Vyras pasakojo, kad V. S. vienas nepajėgė išplėšti iš jo kameros, todėl pasikvietė draugą. Tada vienas jį laikė, kitas plėšė. Sakė, kad jį du kartus parvertė. Sakė, kad berods į ranką kaimynui įkando, nes negalėjo kitaip gintis, rankos buvo užimtos, buvo kniūbsčias. Jie ieškovo videokameros, nes tai buvo tiesioginiai įrodymai, tačiau niekur nerado. Tyrėjas rado dirželį ir kažkokią detalę nuo kameros. Vaizdo kamerą turėjol 1,5-2 metus. Kamera buvo padėta namelyje, kad užfiksuoti visus tuos įvykius. Rastas dirželis atitiko mūsų jų kamerą. Matė tvoros kuolus sustatytus sklype. tai buvo pirma diena, kai jie statė kuolus. Nebuvo išgriautų ar gulinčių stulpų. Tvorą pabaigė tverti sekantį savaitgalį. Matė, kad tai darė trys vyrai – J. Z., V. S. ir trečias asmuo.
VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1435/12(01) nurodyta, kad V. S. padaryta kąstinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje ir odos nubrozdinimas galimai po įkandimo kairiame rieše. Sužalojimai, vertinant visumoje ir atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų įkandimų pasekoje, jie nėra būdingi savęs žalojimui (b. l. 11).
VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. pEKM 565/2016(01) konstatuota, kad V. S. 2012-06-11 patirti sužalojimai - kastinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje ir odos nubrozdinimas galimai po įkandimo kairiame rieše, vertinat tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. V. S. išduoti nedarbingumo pažymėjimai, apimantys laikotarpį nuo 2012-06-11 iki 2012-07-16 yra susiję ne su 2012-06-11 patirtais sužalojimais, o su lėtinio susirgimo - juosmeninės stuburo dalies osteochondrozės paūmėjimo gydymu (b.l. 124-126).
VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1361/12(01) nurodyta, kad A. M. padaryti odos ir epidermio nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, alkūnėse, nugaros dešinėje pusėje, pilvo sienoje, kojose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-06-11). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik tai, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata arba jam buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – t. y. tyčinę kaltės formą.
Šioje byloje BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas - specialisto išvadomis buvo nustatyti tiek nukentėjusiajam V. S., tiek ir kaltinamajam A. M.. Taip pat nustatyta, kad įvykį, kurio metu jiems buvo padaryti minėti sužalojimai, nulėmė kilusi konfliktinė situacija tarp A. M. ir V. S. dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Konflikto aplinkybes abi šalys aiškina skirtingai. Nukentėjusysis V. S., apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad jis fotografavo, kaip A. M. sklype griauna jo stulpus. A. M. atiminėdamas iš jo fotoaparatą įkando jam į ranką, paskui, pargriuvęs, smogė fotoaparatu per galvą ir įkando į lūpą. Tuo tarpu kaltinamasis A. M. parodė, kad jam befilmuojant savo žemės sklype, būtent V. S. prišoko prie jo ir bandė atimti filmavimo kamerą. V. S. jį pasivijęs parvertė ant laiptų, plėšė jo rankas, bandė ištraukti kamerą. Jam vėl bandant pabėgti, V. S. ir J. Z. jį prisivijo, J. Z. paėmė už abiejų rankų ir pakėlė į viršų, o V. S. ištraukė kamerą. Kaltinamasis A. M. patvirtino, jog į riešą V. S. įkando gindamasis, o kad įkando į lūpą – apskritai nesutiko. Taigi, tiek V. S., tiek A. M. parodymai yra prieštaringi. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad konflikto dėl žemės sklypo ribų metu A. M. norėjo atimti iš V. S. fotoaparatą, o šis neatidavė. A. M. įkando jam į ranką, jie pradėjo grumtis, vėliau pribėgęs pamatė pas V. S. kraują ant lūpos. Jis paėmė už rankos A. M., o V. S. už pečių ir nuėmė nuo A. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Z. (kurio teismui, išnaudojus visas galimybes, nepavyko iškviesti į teismo posėdį) parodė, kad 2012-06-11, apie 18.00 val. būdamas sode išgirdo riksmus, pagalbos kvietėsi A. M.. Jis buvo pargriautas ant žemės, o du stambaus kūno sudėjimo vyrai buvo prie jo ir kažką darė. Jis nubėgo iškviesti policijos. Tiki, kad būtent A. M. buvo užpultas V. S. ir kito vyro, nes buvo pargriautas, šaukėsi pagalbos. Jokių sumušimų ir kraujo ant V. S. veido nematė (b. l. 6). Teismo posėdyje apklausti liudytojai T. S., P. M., I. M. yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo artimieji giminaičiai, kurie patys tiesiogiai įvykio nematė, jų parodymai yra išvestiniai, juose nurodomos aplinkybės suformuotos iš V. S. ir A. M. pasakojimų.
BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).
Vertinant byloje surinktus įrodymus reikšminga yra tai, kad dėl to paties įvykio, t. y. dėl 2012-06-11, apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini) vykusio konflikto, kurio metu V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02256-12, Vilniaus miesto apylinkes teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-1252-843/2014, kurioje 2014-12-17 priimtas apkaltinamasis nuosprendis V. S. ir J. Z. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo, nuosprendyje konstatavus, kad 2012-06-11, apie 18 val. V. S. ir J. Z. panaudodami fizinį smurtą - padarydami A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė jam priklausantį turtą - vaizdo kamerą "Sony".
Vilniaus apygardos teismo 2015-05-25 nutartimi nuteistųjų V. S. ir J. Z. apeliaciniai skundai buvo atmesti. V. S. privataus kaltinimo skundas teismui buvo pateiktas 2015-10-05, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo tiek jis, tiek liudytojas J. Z. buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį (šioje byloje kaltinamąjį) A. M.. V. S. nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, apklausiamas teismo posėdyje nurodė kitokias konflikto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybes, nei buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015-05-25 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog plėšimo požymiai – svetimo turto pagrobimas ir tai, kad V. S. turėjo tyčią pagrobti svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą – nepagrįsti patikimais, abejonių nekeliančiais, neprieštaringais įrodymais. Kasacinis teismas akcentavo, kad nėra neabejotinai nustatyta, jog V. S. psichinio santykio su nusikalstamais veiksmais pagrindas buvo svetimo turto užvaldymas, o ne tam tikros kito asmens veiklos nutraukimas naudojant prieš jį smurtą ar galbūt atimant iš jo daiktus. Tačiau šioje kasacinio teismo galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje iš esmės nėra paneigtos teismo nustatytos aplinkybės, kad būtent V. S. galėjo panaudoti fizinį smurtą A. M. atžvilgiu, siekdamas nutraukti jo veiklą, kuri jam nepatiko.
Šios privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo metu byla (Nr. 1A-175-318/2016) pagal V. S. ir J. Z. apeliacinius skundus dar nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šioje byloje yra atliekamas įrodymų tyrimas. Pažymėtina, kad V. S. privataus kaltinimo bylos procesas negali įsiterpti ir dubliuoti šiuo metu apeliacinės instancijos teisme vykstančio proceso. Nukentėjusysis V. S. realizavo savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nelaukęs proceso minėtoje byloje pabaigos (Liteko sistemos duomenimis, jo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiame teisme buvo priimtas 2015-08-28, t. y. prieš kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka). Privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia privataus kaltinimo, šiuo atveju – V. S., skunde suformuluotas kaltinimas. Be to, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka tenka privačiam kaltintojui (nukentėjusiajam V. S. ir jo atstovui).
Tačiau nurodytos aplinkybės šios bylos nagrinėjimo kontekste reikšmingos vertinant tiek nukentėjusiojo V. S., ir tiek liudytojo J. Z. parodymus jų patikimumo prasme, kadangi šie asmenys apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl tuo paties įvykio yra kaltinamieji (teisiamieji), todėl turi motyvą apkalbėti A. M., siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šis argumentas buvo nurodytas ir Vilniaus apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje, kuria buvo atmestas V. S. skundas. Kitų, patikimų, keliais objektyviais įrodymų šaltiniais patvirtintų įrodymų apie V. S. nurodomus faktus dėl jo sveikatos sutrikdymo, byloje nesurinta.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad jų visuma nėra pakankama konstatuoti, jog kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. ne tik privataus kaltinimo skunde nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, bet ir padarė tai tyčia, kaip to reikalauja BK 140 str. 1 d. sudėtis. Kadangi BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia, todėl vien aplinkybės, kad V. S. buvo padaryta kastinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje ir odos nubrozdinimas galimai po įkandimo kairiame rieše negali pagrįsti šios veikos inkriminavimo. Abipusio konflikto metu galimai ginantis nuo kitos konflikto pusės neteisėtų, smurtinių veiksmų (ši versija ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nebuvo paneigta) padarytas fizinis poveikis, kuriuo padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, nelaikytinas nusikalstama veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 140 str. 1 d. Remiantis išdėstytais argumentais bei nustatytomis aplinkybėmis, A. M. išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
V. S. civilinis ieškinys dėl 10 000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Byloje pateikti duomenys, kad kaltinamasis A. M. turėjo 500 eurų atstovavimo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš privataus kaltintojo V. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str.,
nusprendžia:
A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. S. 500 eurų A. M. naudai gynėjo advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.