Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, našlys, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas;

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas:

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. ir J. Z. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie 2012 m. birželio 11 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad V. S. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir prispaudė, o J. Z. laikė nukentėjusįjį už rankų, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, ir V. S. iš nukentėjusiojo atėmė filmavimo kamerą „Sony“, 1000 Lt vertės, kurią nukentėjusysis laikė prispaudęs prie krūtinės, bei pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė dešiniojo gumburio srityje apie 3x2 cm, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje 2,5x1 cm, išoriniame paviršiuje 2x1, dešinėje pomentinėje srityje 6x0.2 cm (linijinis, išilginės eigos), kairės alkūnės nugariniame paviršiuje 3x0.5 cm dydžio paviršiniais nubrozdinimais raudonais šašais, odos lygyje. Dešinės mentės srityje prie pažasties 7x1 cm, 4x1 cm ir 8x5 cm dydžio epidermio nubrozdinimais rausvu sausu paviršiumi. Pilvo sienos dešinėje pusėje bambos lygyje 4x0.02 cm (linijinis), dešinio kelio priekiniame paviršiuje du po 1x0.5 cm ir kairės blauzdos išoriniame paviršiuje 1x0,3 cm dydžio analogiškais epidermio nubrozdinimais.

Taip V. S. ir J. Z. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2012-06-11 jis su J. Z. pagal ribų kadastrinius žymėjimus statė tvorą pagal riboženklius. Kadastriniai matavimai buvo atlikti vasario mėnesį. Vasario mėnesį jie gavo kadastro žemėlapį, kur buvo pažymėtos sklypo ribos. A. M. buvo nurodyta atlikti patikslintus kadastrinius matavimus, tačiau jie kategoriškai atsisakė ir to neįvykdė. Teismo procesas vyko tarp A. M. ir žemėtvarkos dėl įsakymo panaikinimo, o ne dėl ribų nustatymo. Taigi jie pagal riboženklius statė tvorą. Jis laikė stulpus, o J. Z. ant kopėčių su kūju juos kalė iš viršaus. Tai buvo visiškai teisėtas veiksmas. Jiems statant tvorą atvažiavo A. M., kuris pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl statomos tvoros, pradėjo filmuoti. Tai jis darė iš savo sklypo. Jie jau priprato prie filmavimo ir jokios reakcijos nerodė, sakė, kad pagal dokumentus viskas teisėta ir toliau statė tvorą. A. M. filmavo statybų metu, buvo su kamera kažkur išėjęs iš sklypo, mano, kad pas draugus, kažkam skambinėjo. Nematė, ar jis grįžo su kamera, kur ją padėjo. Baigę statybos darbus jie susiruošė išvažiuoti namo. A. M. vėl išėjo iš namų ir pareiškė, kad jiems išvažiavus viską nugriaus ir pradėjo ištraukinėti kuolus, juos judino. Jis jam pasakė, kad tai užfiksuos ir šis turės atsakyti už turto sunaikinimą. Ištraukė savo fotoaparatą ir pradėjo fotografuoti kaip A. M. ištraukinėjo kuolus, juos judino. Nori atkreipti dėmesį, kad A. M. filmavo tik kai vyko statyba ir filmavo demonstratyviai. Kai jis (V. S.) pradėjo fotografuoti kaip A. M. griauna stulpus, pastarasis tarsi išprotėjo, grasino nužudyti, pašoko, pribėgo ir plėšė iš jo (V. S.) rankų fotokamerą. Šiuo fotoaparatu buvo galima ir filmuoti, ir fotografuoti. Tuo metu A. M. kameros neturėjo. Nematė, kur ji buvo. Nors jis (V. S.) serga radikulitu, jis vis vien neatidavė A. M. fotoaparato. Prasidėjo grumtynės. Visa tai vyko prie statomos tvoros. Grumtynės nevyko vienoje vietoje. A. M. bandė išplėšti fotoaparatą, o kai pamatė, kad tai nepavyks, A. M. įkando jam į riešą. Tuomet jis (V. S.) iš skausmo paleido fotoaparatą. Paties A. M. jis nė pirštu nepalietė, nors jis jį ir įžeidinėjo, ir įkando. Po to A. M. pradėjo bėgti su fotoaparatu. Bėgo palei tvorą, tarp namų. Bėgdamas suklupo ant betoninio takelio palei statomą tvorą, persivertė kūlvirsčiu ir nugriuvo, apsimetė, kad guli negyvas. Gulėjo ant kažkurio šono, rankose laikė fotoaparatą. Jis (V. S.) išsigando, kad jis susižeidė, priėjo, pasilenkė pažiūrėti kas jam yra, gal reikia vežti į ligoninę. Tuomet A. M. jam smogė per dantį. Mano, kad smogė fotoaparatu. Jis nesitikėjo tokio dalyko. Tuomet jis (V. S.) sugriebė A. M. už marškinėlių šonų, nes po smūgio norėjo jį sulaikyti, prasidėjo grumtynės. Jis norėjo atsiimti fotoaparatą. A. M. garsiai rėkė, girdėjo visi kaimynai. Jam buvo sunku kovoti, nes turi radikulitą, dėl sveikatos būklės jis negalėjo priešintis A. M.. Kiek galėjo, tiek laikė jį už šonų, o A. M. mėgino išsprūsti. Daugiau smūgių šioje eigoje nebuvo suduota. A. M. matė, kad negali atimti iš jo fotoaparato, ir įkando jam į lupą, laikė dantyse, nepaleido. Laimei atėjo J. Z., kuris jį išgelbėjo. Jei ne jis, A. M. būtų jį (V. S.) užmušęs. Iki tol J. Z. nesikišo, o atėjęs juos išskyrė. Negali pasakyti, kokiu būdu J. Z. juos išskyrė, nes jam labai skaudėjo ir daugiau niekas nerūpėjo. Visų šių veiksmų metu jis nematė, ar A. M. turėjo kamerą. Kur liko fotoaparatas jis nežino. Jo lūpa buvo faktiškai atkasta ir J. Z. jį nuvežė į policiją. Jie norėjo rašyti pareiškimą, bet policijos pareigūnas iškvietė greitąją. Jie atvažiavę suleido jam vaistų ir iš karto išrašė siuntimą į Žalgirio klinikas. Pasakė, kad greitai reikia susiūti lupą, nes ji buvo perkąsta. Ta operacija vyko gal valandą. Po to jie grįžo į policiją ir surašė pareiškimą apie įvykį. Dėl skausmų ir patirtų sužalojimų jis ilgai gulėjo ligoninėje. Specialisto išvada padaryta dar gulint ligoninėje, kelios dienos po įvykio.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis V. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pačias aplinkybes, pirmų parodymų metu jo niekas neklausė dėl smūgio fotoaparatu. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis J. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu jis buvo vienintelis liudytojas, daugiau liudytojų nebuvo. Jis 2012-06-12 atvažiavo su V. S.. Jie pradėjo įkalinėti stulpus. Atvažiavo A. M. ir pradėjo filmuoti iš savo kiemo, iš savo namų per langą. Žodis po žodžio ir pradėjo ginčytis. Apie 17 val. jie susiruošė važiuoti namo. Tuomet atbėgo A. M. ir pradėjo išrovinėti stulpus, ypač kampinį stulpą. Tada V. S. iš savo mašinos paėmė fotoaparatą ir pradėjo fotografuoti A. M. veiksmus. Kol jis fotografavo, A. M. staiga prišoko prie V. S. ir bandė atimti fotoaparatą. Tada M. jau buvo be savo kameros. Jis griebė už fotoaparato, tačiau S. jo neatidavė, stipriai laikė, todėl M. įkando S. į dešinę ranką. Tada S. paleido fotoaparatą. Jis pats (J. Z.) tuo metu stovėjo kieme prie mašinos, gal 5-6 metrų atstumu, gerai viską matė. Kai M. paėmė fotoaparatą, jis pradėjo bėgti link savo namų, bet jis nukrito prie įėjimo į namus. Pargriuvęs jis gulėjo. Iš pradžių ant pilvo. Fotoaparatas buvo jo rankose. Tada S. pribėgo prie jo ir norėjo pasiimti savo fotoaparatą. Tada jie pradėjo grumtis. Jokių smūgių vienas kitam nesudavė. A. M. gulėjo ant nugaros ir laikė fotoaparatą, o S. stengėsi jį atsiimti. M. mažesnis ir silpnesnėmis rankomis, jis laikė fotoaparatą ir kažkokiu būdu jis įkando S. į lūpą. Jis (J. Z.) tuo metu tik stovėjo kieme. Pamatė bėgantį S. kraują iš lūpos. A. M. irgi buvo kraujuotas, bet kraujas buvo S.. Tada jis perėjo iš S. kiemo per tą tvorą, nuėjo kur jie grūmėsi, paėmė S. už pečių ir nuvedė į savo kiemą. Pas juos fotoaparato nebuvo. O M. tik rėkė „padėkite“. Tada jie nuvažiavo į policiją. Jokių įvykio liudytojų nebuvo, nei T. B., nei V. Z.. Tada, kai jie išvažiavo, gal jie ir atėjo. Kur dingo kamera jis nežino. Matė ją tik A. M. filmuojant kieme, po to per langą. Daugiau jis kameros nematė. Viskas įvyko labai greitai. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad buvo įkasta ranka, negali pasakyti, kodėl tai neužrašyta. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-06-11 po darbo grįžo namo (duomenys neskelbtini). Buvo apie 18.00 val. Pamatė, kad jo žemės sklype du vyrai stato stulpus. Jie buvo perlipę per jo sklypo senąją tvorą. Tai buvo V. S. ir J. Z.. Tuo metu dėl žemės sklypo ribų teisme vyko ginčas ir jis pasakė vyrams, kad šie neturi teisės taip daryti. Advokatė telefonu patarė tai nufilmuoti, tad jis paėmė kamerą ir pradėjo filmuoti. Filmavo su pertraukomis kaip vyrai kalė stulpus, vėliau kaip vaikščiojo. J. Z. sakė, kad daro ką liepia šeimininkas. Pirmas prie jo priėjo V. S.. Šis turėjo fotoaparatą, fotografavo stulpus. Sakė, kad jei jis (nukentėjusysis) išgriaus stulpus, tai jis apskųs. Tuo metu buvo 2-3 žingsniai nuo jo. Tada V. S. šoko ant jo ir čiupo už kameros, pradėjo ją atiminėti. Viskas vyko prie pat namų. Jis bandė su kamera įbėgti į vidų. Tuomet V. S. jį pargriovė, bandė ištraukti kamerą, laužė rankas. Jis (nukentėjusysis) gulėjo susirietęs, kamerą paspaudęs po savimi. Jam buvo nubrozdintas veidas, galva. Jokio pokalbio tarp jų tuo metu nebuvo, jis (A. M.) tik šaukėsi pagalbos. Grumtynės truko 3-5 min. V. S. nesugebėjo ištraukti kameros, tad pasikvietė draugą. J. Z. buvo V. S. sklype, stovėjo prie mašinos ir rūkė, jo supratimu matė V. S. veiksmus, nes jam filmuojant J. Z. stovėjo atsisukęs į juos. Kai V. S. pakvietė J. Z., tai šiek tiek jį (A. M.) atleido, tad jis pabandė pabėgti, lindo pro krūmus už namelio, bet V. S. ir J. Z. jį vis tiek pagavo. Nežino, kuris jį sulaikė, bet kai pagriuvo, prie jo pripuolė abu. Jis pargriuvo, nes jam atrodo V. S. užkabino kojas. V. S. liepė J. Z. laikyti jo (A. M.) rankas. J. Z. traukė, tempė jį už žastų iš nugaros, po to pakėlė jį už rankų į viršų ir tada V. S. išlupo kamerą. Visą šį laiką jis (A. M.) buvo ant kelių, rankų, nes slėpė kamerą po savimi. Ją paėmę V. S. ir J. Z. pro vartus ėjo lauk. V. S. veido išeinant jis nematė, nes šis buvo nusisukęs. Kamerą išsinešė V. S.. Tai buvo SONY kamera, pirko ją už 1400 Lt prieš metus, tad jos vertė buvo apie 1000 Lt. Jam buvo nubrozdinti galva, alkūnės ir keliai, nes pirmų grumtynių metu jis buvo atsirėmęs į betoną. Lįsdamas pro krūmus jis nesusižalojo, nes nieko nejautė, buvo streso būsenoje. Jo rankos buvo mėlynos. J. Z. iki tol jis nepažinojo. Su V. S. jis bylinėjasi teisme, nes šis neteisėtai pastatė antrą aukštą, pažeidė ribas. V. S. ir J. Z. veiksmus kasant stulpus jis filmavo iš savo sklypo teritorijos. Įrašas turėjo būti kaip įrodymas, būtų pateiktas administracinėje byloje. Kamera jam nebuvo grąžinta, jis nežino, kur ji yra. Mano, kad ją išmetė, nes tai yra įkaltis. Įvykio metu jis pats įkando V. S. į dešinę ranką. Tai buvo ant laiptų, kai šis laikė jį apkabinęs. Dėl kastinės žaizdos lūpoje jis nepamena. Visą laiką buvo veidu į žemę. V. S. turėjo fotoaparatą. Jis matė jį prieš užpuolimą. Vėliau jis įsidėjo jį į marškinių kišenę, tačiau šis iškrito ant laiptų. Tada V. S. pasakė J. Z. įsidėti jį į kišenę, ką šis ir padarė. Kaltinamuosius matė atėję kaimynai V. Z., T. B.. Jis (A. M.) juos pastebėjo tuomet, kai kaltinamieji išeidinėjo. Jie abu atėjo prie vartų išgirdę jo pagalbos šauksmą, matė kaltinamuosius, nes viskas vyko čia pat. Su T. B. jis kalbėjosi prie vartų, ji apžiūrėjo jo nubrozdinimus. Su T. B. tuo pačiu metu atėjo ir V. Z.. Jie buvo priėję prie vartų. Po įvykio jis su žmona ir sūnum kieme ieškojo kameros, galvojo gal bus išmetę, bet nerado. Grumtynių metu jis girdėjo lūžinėjimą. Tyrėjas rado kameros plastmasės gabaliukų, kameros dirželį. Visas įvykis užtruko apie pusvalandį. Pirmą kartą jis buvo pargriuvęs ant betoninių laiptų, o antrą kartą – ant žemės. Kaltinamųjų veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio dvasiškai ir morališkai jautėsi labai blogai, visą gyvenimą nėra turėjęs tokių konfliktų. Po to jis nesijautė saugus savo kieme, jautė baimę. Kūno sužalojimai gijo apie mėnesį.

Liudytojas V. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. birželio mėn., galimai 11 d. Buvo apie 17 - 17.30 val. Jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo atidaryti langai, durys ir jis išgirdo kažką rėkiant. Balsas buvo plonas, jis jį pažino. Tai buvo A. M.. Jis (liudytojas) nuėjo pažiūrėti ir pamatė pas M. kieme vykstančias kažkokias grumtynes. Jos vyko prie namo durų ties laiptais. Du stambūs vyrai kažką negero darė A. M.. Vienas jų buvo su darbiniu kombinezonu, tai buvo J. Z., o kitas – A. M. kaimynas V. S.. Vyrai stovėjo, o A. M. gulėjo. Jam atrodo, kad jis gulėjo ant nugaros, bet tiksliai negali pasakyti. Nepastebėjo, ar turėjo ką nors rankose. Tuo metu nuo liudytojo iki tų vyrų su A. M. buvo gal 10-15 metrų. Jam stebėjimo laukas buvo geras, jis viską stebėjo 3-5 sekundes. Negali pasakyti, kas konkrečiai kokius veiksmus darė. Tai pamatęs jis išsigando, bėgo atgal paimti telefono, kad kviesti policiją. Po to jis pamatė tuos du vyrus, išeinančius iš A. M. kiemo pro vartus. Juos stebėjo iš priekio. Kūno sužalojimų nematė. V. S. berods kairėje rankoje nešėsi kamerą. Jis matė juodą korpusą, sublyksėjo objektyvas. Tie vyrai jo nematė, į jo pusę nepažiūrėjo. Jiems išeinant jis (V. Z.) dar nebuvo spėjęs prieiti prie vartelių, buvo likę keli metrai. Vyrai nuėjo, pabuvo mašinoje ir išvažiavo. Vairavo V. S., o J. Z. sėdėjo priekyje. A. M. tuo metu buvo kieme. Kai jis (V. Z.) priėjo prie vartų, šis laikėsi už galvos. Prie vartų dar buvo priėjusi kaimynė T.. Ji atėjo beveik kartu su juo, po vienos ar pusės minutės. Po įvykio A. M. jam sakė, kad jį užpuolė kaimynas dėl tvoros statymo. Sakė, kad šie statė tvorą neteisėtai, A. M. viską filmavo ir grumtynės įvyko todėl, kad jie atėmė iš jo tą kamerą, nes šis filmavo. A. M. buvo sužalotas, sužalojimai buvo ant veido, galvos, nugaros, rankos buvo apdraskytos. A. M. buvo su marškiniais trumpom rankovėm, kurie buvo atsegti, tad sužalojimai matėsi. Iki šio incidento sužalojimų nebuvo. Nuo tada, kai jis išgirdo riksmą, iki tada, kai atėjo, praėjo 1-3 minutės. Nuo tada, kai grįžo paimti telefono, iki pamatė išeinančius vyrus, praėjo 1-2 minutės. Tai, ką jis matė, nebuvo muštynės, tai buvo puolimas ant vieno žmogaus.

Liudytoja T. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo 2012 m. birželio mėn., apie 18 .00 val. Ji buvo savo sode, (duomenys neskelbtini). Išgirdo šauksmus. Iš pradžių nesureagavo, nes ten vyksta statybos, statybininkai dažnai barasi. Kai išgirdo „T., gelbėk!“, tada nubėgo. Jos sodas yra priešais A. M. sodą. Ji matė juos tik iš nugaros. V. S. buvo pasilenkęs. A. M. buvo ant laiptelių, o jo kojos – ant žemės. V. S. jai užstojo A. M.. Ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Telefoną turėjo rankose, tačiau neturėjo akinių, tad negalėjo surinkti numerio. Tada J. Z. ir V. S. išėjo už vartelių, o A. M. tuo metu sėdėjo ant laiptelių. Beveik vienodai kartu su ja pribėgo ir V. Z.. Šis ėjo iš savo pusės, o ji – iš savo. V. Z. atėjo kiek anksčiau už ją. Sutiko jį prie vartelių. Pas A. M. buvo nubrozdinimai. Ji paklausė jo, kas nutiko. Šis atsakė, kad kai tie piliečiai pradėjo statyti tvorą, jis norėjo tai užfiksuoti. Dėl to įvyko konfliktas. Jam reikėjo pagalbos, nes jį mušė. Tai darė kaimynas V. S. ir J. Z.. V. S. buvo pasilenkęs link laiptelių, o A. M. buvo ant laiptelių. Ji matė tik V. S.. Apie J. Z. ji nieko negali pasakyti, nes nepamena, matė tik iš nugaros juodai apsirengusį. J. Z. ji matė tada, kai jis su V. S. išeidinėjo iš kiemo. Kad A. M. buvo mušamas ji nusprendė todėl, kad jis šaukė. Pačių mušimo veiksmų ji nematė. Matė tik pasilenkusį V. S., nematė, ar jis ką nors nešėsi kai išeidinėjo. Jos dėmesys buvo sutelktas į A. M.. Šis nuėjo prie jos kai ją pamatė. Tuo metu V. S. jau buvo išėjęs. Pasakė, kad norėjo nufilmuoti. Jo krūtinėje buvo nubrozdinimai, ant kaktos buvo kraujo, rankos tarp pečių ir alkūnių buvo raudonos. Jis skundėsi, kad skauda nugarą. A. M. buvo su marškinėliais, turbūt trumpom rankovėm. Ji matė išeinančių V. S. ir J. Z. veidus, juose sužalojimų nepastebėjo. Jos jie nematė. Tuo metu ji buvo 2-3 metrai iki vartelių. V. Z. tuo metu buvo 1-2 metrai iki vartelių. A. M. pasakojo apie kamerą, lyg sakė, kad ją sudaužė. Pati pas jį kameros ji nematė. A. M. sakė, kad kamerą atėmė ir sudaužė. Vėliau atvažiavo I. M. su sūnumi, o vakare – policija. Jie papasakojo kas nutiko, ėjo aplink namą ieškoti kameros. Galvojo, kad tie žmonės ją išmetė.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-06-11 po teismo posėdžio ji grįžo namo, o jos vyras A. M. išvažiavo į darbą. Apie 16.30 – 17.00 val. ji sulaukė jo skambučio. Šis pasakė, kad kaimynas kala stulpus, statys tvorą. Ji sutriko, nes teismo sprendimas nebuvo priimtas. Ji norėjo susisiekti su advokate. Ši pasakė, kad reikia kviesti policiją, kad įvykis būtų užfiksuotas, o jei jos nekviesim, tai įvykį reikia užfiksuoti turimomis priemonėmis. Ji paskambino vyrui ir pasakė, kad šis užfiksuotų įvykį. Vyras jai atsakė, kad jau filmuoja. Dar sakė, kad jie jį keikia ir grasina. Riksmai buvo girdėti net kalbant telefonu. Po kiek laiko buvo tylu. Ji jam skambino kelis kartus. Po to A. M. atsiliepė ir pasakė, kad jį sumušė ir atėmė kamerą. Ji paskambino pagalbos telefonu, tačiau jai pasakė, kad jos nėra įvykio vietoje, kad pats žmogus turi iškviesti pagalbą. Tada ji su sūnumi sėdo į mašiną ir išvažiavo į sodą. Jiems atvažiavus V. S. sklype nebuvo. Jie rado tik A. M.. Puolė apžiūrinėti, kas jam nutiko. Jis buvo susiėmęs už rankos, sakė, kad skauda nugarą. Jam buvo nubrozdinta kakta, suplėšyti marškiniai. Taip pat atėjo kaimynė T. B.. Jos nurengė vyro marškinius, apžiūrėjo. Buvo nubrozdintos alkūnės, kelias, smakras. Ant nugaros matėsi rankų žymės, kaip įbrėžta nagais. Marškinių saga buvo išplėšta. Iki išvažiavimo iš namų pas jį nebuvo jokių sužalojimų. A. M. jai pasakojo apie įvykį, sakė, kad filmavo V. S. ir J. Z.. V. S. įpuolė į jų sklypą, vijosi A. M., bandė atimti filmavimo kamerą. A. M. bandė bėgti, slėptis, norėjo įbėgti į namelį, bet jį V. S. pargriovė. Prieš tai jam buvo pavykę išsprūsti. Antrą kartą jis buvo pargriautas šalia laiptelių. Tuomet V. S. pasikvietė į pagalbą J. Z.. A. M. gulėjo parverstas, kniūbsčias, kamerą laikė po savimi. Tuomet vienas jų plėšė jo rankas už nugaros, jai atrodo, kad J. Z., o V. S. paėmė kamerą. A. M. dar sakė, kad besigindamas įkando V. S. į ranką. Jie susisiekė su advokatu A. Kliunka, šis patarė nelaukti ir patiems važiuoti į policiją. Tuo metu ji su sūnumi ir T. B. apėjo aplink savo sklypą, miškelį, nuėjo link V. S. sklypo, jie ieškojo kameros, galvojo, kad gal būt ten kamerą išmetė. Vyras sakė, kad kamerą pasiėmė V. S.. Jie galvojo, kad ją galimai išmetė. Prie laiptų rado kameros dirželį, pačios kameros nerado. Po to sūnų jie išleido namo, o patys kitu automobiliu nuvažiavo į policiją. Vėliau atvyko tyrėjas. Negali pasakyti, kas buvo rasta apžiūros metu. Rastą dirželį paėmė policija. Dėl šio įvykio jos vyras buvo sukrėstas, streso būsenoje. Apie šį įvykį buvo kalbama ir vėliau. Jie bijojo būti sode po vieną. Sužalojimai buvo paviršiniai, jie išnyko po savaitės ar 10 dienų. Labiau matėsi iš nugaros žastų spaudimai. Ji dar padarė sužalojimų nuotraukas. Kamera buvo nedidelė, Sony, dingo ir visi įrašai. Kamera kainavo apie 1300 Lt.

Liudytojas P. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo 2012 m. birželio mėn., tikslios datos nepamena, vakare. Jis buvo kartu su motina namuose. Vakare paskambino jo tėvas A. M. ir pasakė, jį užpuolė kaimynas V. S. su draugu ir atėmė kamerą. Jie sėdo į mašiną ir išvažiavo į sodą. Atvyko gal po 20 minučių. Kaimyno jau nebuvo. Tėvas laikėsi už šono, kaktoje buvo nubrozdinimas. Sakė, kad iš jo atėmė kamerą, ją sudaužė. Jis (P. M.) dar ėjo paieškoti aplinkui, galvojo, gal ras kameros dalių, nuolaužų. Apėjo namo teritoriją ir grįžo į vidų. Po to dar ėjo ieškoti detalių į miškelį, galvojo, gal išmetė. Miškelyje nieko nepamatė. Jo žiniomis vyko teismo procesas dėl žemės ribų, nes buvo nelegalios statybos, kaimyno pastatas pateko į jų teritoriją, todėl kilo ginčas. Ginčas kilo dėl pradėtos statyti nelegalios tvoros. Jo tėvas pasakojo, kad jį parvertė dviese, nes jis filmavo. Kad jie atėjo į jų kiemą, parvertė ant žemės. Tėvas norėjo bėgti į namelį, bet nespėjo, nes jam užlaužė rankas, atėmė kamerą. Dar sakė, kad besigindamas jis įkando vienam jų į ranką. Tėvas šaukėsi pagalbos, jį išgirdo kaimynai. Su V. S. buvusio žmogaus jis nėra matęs. Dieną prieš įvykį A. M. sužalojimų neturėjo. Dingusi kamera buvo Sony, pirkta maždaug prieš 2 metus. Šis įvykis tiek tėvą, tiek juos visus sukrėtė. Sode dabar nejauku pasilikti vieniems, tėvui taip pat nejauku ten būti vienam. Sužalojimų žymės matėsi 2-3 savaites.

Liudytoja T. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. birželio mėn. jos vyras V. S. išvažiavo į sodą. Jis labai ilgai negrįžo, grįžo tik apie 22 val. Kai jis atėjo namo, ji buvo šoko būsenoje, nes jo veidas buvo ištinęs. Jis jai pasakė, kad jam įkando A. M.. Apžiūrėjusi pamatė siūles lūpoje. Vyras pasakojo, kad jis su J. Z. statė tvorą. Po to atėjo A. M., pradėjo šaukti, draskytis. Vyras paėmė fotoaparatą ir pasakė jam, kad nufilmuos. Tada A. M. puolė atiminėti iš vyro fotoaparatą ir stipriai įkando jos vyrui į ranką, be to dar buvo smūgis į galvą. Kokiu būdu buvo smogtas šis smūgis ji nežino. Nuo tada jie su A. M. nesisveikina ir nešneka. Po šio įvykio jos vyras kitą dieną buvo paguldytas į ligoninę, joje gulėjo gal mėnesį.

Liudytoja A. V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, prieš porą metų, pavasarį, jos tėvas V. S. su J. Z. statė sode tvorą ir ilgai užtruko. Jos su mama pradėjo jaudintis. Kai jis grįžo, jos išsigando, nes jo veidas buvo ištinęs. Tėvas sakė, kad jį apkandžiojo kaimynas A. M.. Buvo siūlės, tėvas negalėjo ramiai valgyti, ramiai miegoti, gėdijosi išeiti į gatvę. Tėvas dar pasakojo, kad iš jo atėmė fotoaparatą. Su minėtais kaimynais jie nesisveikina, nebendrauja. Jos tėvas nėra konfliktiškas, tuo metu buvo pareigūnas, niekuomet nesiveldavo į ginčus.

Įvykio vieta, tai yra (duomenys neskelbtini), esantis sklypas, buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, duomenys fiksuoti 2012-06-11 apžiūros protokole. Apžiūros metu fiksuota, kad prie įėjimo į sklype esantį namą Nr. 2 yra sutrypta žolė, šalia guli dirželis su užsegama dalimi. Taip pat fiksuota, kad tarp namo Nr. 2 ir Nr. 4 yra tvora, lygiagrečiai kurios 1-3 metrų atstumu į namo Nr. 2 sklypo pusę yra įkasti 5 metaliniai stulpai (T. 1, b. l. 87-90).

Įvykio vietos apžiūros metu rastas dirželis buvo apžiūrėtas, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-09-19 apžiūros protokole (T. 1, b. l. 91-92).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. išvadoje Nr. G1361/12(01) nurodyta, kad A. M. dešiniojo gumburio srityje apie 3x2 cm, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje 2,5x1 cm, išoriniame paviršiuje 2x1, dešinėje pomentinėje srityje 6x0.2 cm (linijinis, išilginės eigos), kairės alkūnės nugariniame paviršiuje 3x0.5 cm dydžio paviršiniais nubrozdinimai raudonais šašais, odos lygyje; dešinės mentės srityje prie pažasties 7x1 cm, 4x1 cm ir 8x5 cm dydžio epidermio nubrozdinimai rausvu sausu paviršiumi; pilvo sienos dešinėje pusėje bambos lygyje 4x0.02 cm (linijinis), dešinio kelio priekiniame paviršiuje du po 1x0.5 cm ir kairės blauzdos išoriniame paviršiuje 1x0,3 cm dydžio analogiški epidermio nubrozdinimai. Specialisto išvadoje Nr. G1361/12(01) konstatuota, kad A. M. padaryti odos ir epidermio nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, alkūnėse, nugaros dešinėje pusėje, pilvo sienoje, kojose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-06-11). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 109-110).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas V. K. nurodė, kad pagal nustatytus sužalojimus negali pasakyti, ar A. M. galėjo pats pasidaryti tokius sužalojimus, ar pats griuvo, ar atsitrenkė. Negali pasakyti individualių sužalojimų požymių. Akte buvo nurodytos tokios aplinkybės, kokias nurodė A. M.. Buvo surašyta iš jo žodžių. Visi nubrozdinimai buvo paviršiniai ir apžiūros metu nekraujavo. Pateikus specialisto apžiūrai nuotraukas (t. 1, b. l. 105) šis nurodė, kad apžiūros metu A. M. žaizdos nekraujavo, bet traumos metu kai kurie nubrozdinimai galėjo kraujuoti. Kraujo kiekis neturėjo būti didelis. Iš nuotraukos neaišku, kokio dydžio yra dėmė, bet neatmetama galimybė, kad galėjo tiek prikraujuoti iš kaktos. Kadangi keliai ir alkūnės nubrozdinti, tai nukentėjusysis griuvo priekiu. Buvo apžiūrėta nukentėjusiojo nugara, tai iki pusės jis tikrai buvo nusirengęs. Buvo apžiūrėtas visas kūnas. Rankose kraujosruvų nebuvo nustatyta, tik nubrozdinimai. Kiti sužalojimai buvo būdingi kito žmogaus įdrėskimui nagu. Linijinis sužalojimas galėjo būti nuo įdrėskimo nagu, jeigu buvo grumtynės ar kontaktas su kitu žmogumi. Akte esantis įrašas „kitų sužalojimų nenurodo“ yra šabloninis, jo šiuo atveju neturėjo likti, nes buvo apžiūrėtas visas kūnas pilnai.

Nukentėjusiojo A. M. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2013-08-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole, prie kurio pridėti planas - schema ir nuotraukos (T. 1, b. l. 95-97).

Nukentėjusysis A. M. tyrimui pateikė suplėšytus marškinius bei plastmasinę dalį su chromuotu viršutiniu paviršiumi. Šie daiktai buvo apžiūrėti, duomenys fiksuoti apžiūros protokoluose. Marškinių sagos išplėštos, dešinė marškinių pusė nuo pažasties siūlės vietoje yra perplyšusi, įplyšimas alkūnės srityje, nugarinėje pusėje įvairiose vietose matyti dėmės, panašios į kraujo (t. 1, b. l. 102, 103-106).

Nukentėjusysis taip pat pateikė vaizdo kameros „Sony DCR SR 3Se“ pirkimo kvito kopiją, iš kurios matyti kameros pirkimo data – 2009-03-15, taip pat kaina – 1399 Lt. Jis taip pat pateikė minėtos kameros naudojimo instrukciją, kuri buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat pateikė kompaktinį diską su nuotraukomis, kuriose fiksuoti jam padaryti kūno sužalojimai (T. 1, b. l. 107-108, 111, 130-132, 133-142). Be to, A. M. pateikė dokumentus, o būtent Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (kopija); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (kopija); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimą (kopija); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-29 nutartį (kopija) (T. 1, b. l. 115-129).

Liudytojo V. Z. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2013-08-13 parodymų patikrinimo vietoje protokole, prie kurio pridėti planas - schema ir nuotraukos (T. 1, b. l. 146-152).

Liudytojos T. B. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2013-08-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole, prie kurio pridėti planas - schema ir nuotraukos (T. 1, b. l. 156-162).

Liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veika apklausto V. S. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2013-08-12 parodymų patikrinimo vietoje protokole, prie kurio pridėti planas - schema ir nuotraukos (T. 2, B. l. 13-19).

Įtariamuoju apklausto J. Z. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2013-10-24 parodymų patikrinimo vietoje protokole, prie kurio pridėti planas - schema ir nuotraukos (T. 2, b. l. 34-37).

Atlikta akistata tarp liudytojo V. Z. ir kaip liudytojo apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką apklausto V. S., asmenys savo parodymų nepakeitė, patvirtino anksčiau duotus parodymus apie įvykio aplinkybes (T. 1, b. l. 194-195).

Atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. M. ir kaip liudytojo apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką apklausto V. S., asmenys savo parodymų nepakeitė, patvirtino anksčiau duotus parodymus apie įvykio aplinkybes (T. 1, b. l. 196-197).

Atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. M. ir įtariamojo J. Z., asmenys savo parodymų nepakeitė, patvirtino anksčiau duotus parodymus apie įvykio aplinkybes (T. 2, b. l. 30-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto J. R. išvadoje Nr. G1435/12(01) konstatuota, kad V. S. padaryta kastinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje ir odos nubrozdinimas galimai po įkandimo kairiame rieše. Sužalojimai, vertinant tiek visumoje ir atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų įkandimų pasėkoje. Sužalojimai nėra būdingi savęs sužalojimui. Sužalojimuose neliko užsifiksavusių individualių požymių, kurie leistų identifikuoti sužalojusį objektą (T. 2, b. l. 54-56).

Specialistas J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. veide buvo padaryti 2 sužalojimai: viena žaizda apatinės lūpos išorinėje pusėje, kita – apatinės lūpos raudonyje. Abi žaizdos galėjo būti padarytos esant dantų poveikiui. Žaizda apatinėje lūpoje galėjo būti padaryta tik įkandant, nes toks sužalojimas yra būdingas dantų poveikiui. Mažai tikėtina, kad žaizdą, kurią reikėjo siūti, žmogus galėjo pasidaryti pats sau. Neatmestina galimybė, kad sužalojimas lūpos raudonyje galėjo atsirasti pačiam įsikandant. Tikslių žaizdos padarymo aplinkybių remiantis tik žaizdos lokalizacija negalima nustatyti. Ekspertizė buvo padaryta po 8 dienų, buvo nustatyti nežymūs kūno sužalojimai. Pagalba suteikta Žalgirio klinikose, pateikti duomenys, kad ten išimtos siūlės. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis gulėjo stacionare virš 10 dienų. Jo manymu žaizda yra ne muštinė, o kastinė.

Kaltinamasis V. S. pateikė fotoaparato Canon įgijimo kvito kopiją (T. 3, b. l. 43).

Vilniaus apylinkės teismo prokuratūros prokuroro 2014-07-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padaryto plėšimo, kurio metu galimai pagrobtas V. S. priklausantis fotoaparatas, nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Nutarimas yra įsiteisėjęs (T. 3, b. l. 35-42).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.

Byloje surinkti įrodymai dėl nagrinėjamų įvykių eigos yra prieštaringi.

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad 2012-06-11 apie 18.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį sodo namą. Savo žemės sklype pamatė J. Z. ir V. S., kurie statė stulpus. Jis paėmė namuose buvusią kamerą ir pradėjo filmuoti, nes teisme dar vyko ginčas dėl žemės sklypo ribų. Tai darė iš savo sklypo teritorijos. Prie jo priėjo V. S.. Šis turėjo fotoaparatą, fotografavo stulpus. Sakė, kad jei jis (nukentėjusysis) išgriaus stulpus, tai jis apskųs. Po to V. S. šoko ant jo ir čiupo už kameros, pradėjo ją atiminėti. Viskas vyko prie pat namų. Jis bandė su kamera įbėgti į vidų. Tuomet V. S. jį pargriovė, bandė ištraukti kamerą, laužė rankas. Jis (nukentėjusysis) gulėjo susirietęs, kamerą paspaudęs po savimi, šaukėsi pagalbos. Jam buvo nubrozdintas veidas, galva. V. S. nesugebėjo ištraukti kameros, tad pasikvietė J. Z.. Tuo metu jis (A. M.) pabandė pabėgti, lindo pro krūmus už namelio, bet V. S. ir J. Z. jį pagavo ir pargriovė. V. S. liepė J. Z. laikyti jo (A. M.) rankas. J. Z. traukė, tempė jį už žastų iš nugaros, po to pakėlė jį už rankų į viršų ir tada V. S. išlupo kamerą. Visą šį laiką jis (A. M.) buvo ant kelių, rankų, nes slėpė kamerą po savimi. Ją paėmę V. S. ir J. Z. išėjo pro vartus. Kamerą išsinešė V. S.. Įvykio metu jis pats gindamasis įkando V. S. į dešinę ranką, o dėl kastinės žaizdos lūpoje jis nepamena. Nukentėjusiojo A. M. parodymus patvirtina duomenys, fiksuoti įvykio vietos apžiūros metu: žalė šalia įėjimo į A. M. sodo namą buvo ištrypta, toje vietoje rasta kameros detalė – dirželis su užsegama dalimi. Jo parodymus taip pat patvirtina ir pateikti daiktai – suplėšyti marškiniai, kurie buvo apžiūrėti tyrimo metu. Parodymus patvirtina ir specialisto V. K. išvadoje Nr. G1361/12(01) (T. 1, b. l. 109-110) fiksuoti kūno sužalojimai, jo pobūdis ir lokalizacija. Kaip nurodė specialistas, nubrozdinimai keliuose, alkūnėse yra būdingi griuvimui priekiu. A. M. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai fiksuoti ir byloje pateiktose nuotraukose (T. 1, b. l. 134, 135-140). Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai V. Z., T. B., I. M., P. M. tiesiogiai konkrečių smurtinių kaltinamųjų veiksmų bei kameros užvaldymo momento nematė, nepaisant to jų parodymus teismas vertina kaip patvirtinančius nukentėjusiojo nurodytus faktus, nes jie buvo atvykę į įvykio vietą iš karto ar neužilgo po įvykio, du iš jų, o būtent V. Z. ir T. B., matė ir pačius kaltinamuosius, visi liudytojai matė A. M. būseną po įvykio, girdėjo jo paaiškinimus iš karto po incidento. Itin reikšmingais šiuo atveju teismas pripažįsta liudytojo V. Z. parodymus. Pastarasis patvirtino, kad būdamas savo sodo name išgirdo A. M. šauksmą, atėjęs prie jo namo laiptų pamatė J. Z. ir V. S., vyrai stovėjo, o A. M. gulėjo. Nors liudytojas neįvardijo konkrečių kaltinamųjų smurtinių veiksmų, vis tik apibūdino betarpiškai stebėtą situaciją kaip negerą, kaip puolimą ant vieno žmogaus. Jis taip pat nurodė, kad išsigandęs bėgo paimti telefoną, kad iškviesti policiją. Po to pamatė minėtus vyrus išeinančius pro A. M. vartus. Juos stebėjo kelių metrų atstumu. V. S. kairėje rankoje nešėsi juodo korpuso kamerą. Šią aplinkybę liudytojas nuosekliai tvirtino tiek apklausų, atliktos akistatos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Pastaroji aplinkybė neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo pateiktą įvykio versiją. Taip pat liudytojais nurodė, kad po įvykio matė A. M. sėdint kieme, jis laikėsi susiėmęs už galvos, sakė, kad jį užpuolė kaimynas, nes jis filmavo statomą tvorą, jį sumušė ir atėmė kamerą. Ant kūno matėsi sužalojimai. A. M. parodymus patvirtino ir liudytoja T. B., kuri taip pat nurodė, kad girdėjo A. M. pagalbos šauksmus. Priėjusi pamatė jį ant namo laiptelių, o kojos buvo ant žemės. V. S. buvo prie jo pasilenkęs. Vėliau matė V. S. ir J. Z. išeinančius pro vartus. J. Z. matė iš nugaros. Prie vartų sutiko ir V. Z.. Pas A. M. buvo nubrozdinimai, ant kaktos buvo kraujo, rankos tarp pečių ir alkūnių buvo raudonos. Jis sakė, kad filmavo statomą tvorą, dėl ko kilo konfliktas, V. S. su J. Z. jį mušė, atėmė kamerą, ją sudaužė. Apklausta liudytoja I. M. patvirtino, jog jos sutuoktinis jai telefonu nurodė filmuojantis tvorą statančius vyrus, kurie jį keikė, grasino. Šauksmus ji girdėjo ir per telefoną. Vėliau, iš karto po įvykio susisiekęs su ja A. M. teigė, kad jį sumušė ir atėmė kamerą. Nedelsiant atvykusi į sodą ji rado A. M., jo alkūnės, kelias, barzda buvo nubrozdinti, buvo įbrėžimai nugaroje, iš nugaros ant žastų matėsi spaudimų žymės. Ji padarė sužalojimų nuotraukas. Vyras jai atpasakojo įvykį, kuris iš esmės atitinka jo tyrimo metu ir teismui nurodytas aplinkybes. Apžiūrėję jie rado kameros dirželį, pačios kameros nerado. A. M. parodymus patvirtino ir liudytojas P. M., kuriam nukentėjusysis įvykio vietoje taip pat nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, liudytojas taip pat matė A. M. padarytus sužalojimus. Tiek nukentėjusysis, tiek visi minėti liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, nukentėjusysis A. M. bei liudytojas V. Z. tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir akistatų su kaltinamaisiais metu. Be to, nukentėjusiojo A. M. bei liudytojų V. Z. ir T. B. parodymai buvo patikrinti ir įvykio vietoje. Nei vienas iš apklaustų asmenų, buvusių įvykio vietoje iš karto po incidento, nenurodė matęs ten fotoaparatą. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas juos vertina kaip patikimus įrodymus ir jais vadovaudamasis pripažįsta įrodytomis visas kaltinimo faktines aplinkybes.

Tuo tarpu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pateikė kitokią įvykių versiją. Tiek V. S., tiek J. Z. nurodė, kad jiems statant tvorą A. M. pradėjo juos filmuoti, į ką jie nekreipė dėmesio. Pastačius tvorą A. M. pradėjo ištraukinėti stulpus, dėl ko V. S. pradėjo tai fotografuoti. Tai pamatęs A. M. pašoko, pribėgęs išplėšė fotoaparatą iš V. S. rankų. Pats tuo metu kameros neturėjo, nežino, kur jis ją padėjo. V. S. fotoaparato neatidavė, tad prasidėjo grumtynės, kurių metu A. M. įkando jam į riešą. Iš skausmo V. S. paleido fotoaparatą, po ko A. M. pradėjo su juo bėgti. Bėgdamas suklupo ant takelio palei statomą tvorą ir apsimetė negyvas. V. S. priėjęs pasilenkė pažiūrėti ir tuomet A. M. V. S. smogė fotoaparatu į dantį. Po smūgio V. S. sugriebė A. M. už marškinių, nes norėjo jį sulaikyti, norėjo atsiimti fotoaparatą. Prasidėjo grumtybės. V. S. laikė A. M. už marškinių, o šis mėgino išsprūsti, šaukė, po to įkando jam į lūpą. Tuomet priėjo J. Z. ir juos išskyrė. Kur dingo fotoaparatas jis nežino. Posėdžio metu apklaustos liudytojos T. S. ir A. V. S. patvirtino teismui, kad įvykio dieną apie 22.00 val. grįžęs V. S. joms nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir teismui, tačiau vertindamas šiuos duomenis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos T. S. ir A. V. S. įvykio vietoje nebuvo, jų parodymai tėra išvestiniai, be to, savo įvykio versiją V. S. joms pateikė ne iš karto po įvykio, o praėjus keturiom valandom. Nors kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutampa tarpusavyje, vis tik jie iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems aukščiau paminėtiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus. Tai kelia teismui pagrįstų abejonių dėl kaltinamųjų nurodytų įvykio aplinkybių tikrumo, todėl teismas netiki kaltinamųjų pateikta versija ir nesivadovauja jų parodymais.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad įvykis buvo privačiame namo kieme, jį neabejotinai įtakojo tarp V. S. ir A. M. esanti konfliktinė situacija, sietina su žemės sklypų ribomis, o statoma tvora bei atliekamas filmavimas, teismo vertinimu, inicijavo šio konflikto paaštrėjimą. Todėl teismas V. S. veiksmus, kuriais buvo siekiama užvaldyti A. M. kamerą, kildina būtent iš šio konflikto. Minėtus veiksmus teismas vertina atsižvelgęs ir į tai, kad, kaip matyti iš surinktų duomenų, visi nustatyti V. S. bei J. Z. veiksmai buvo nukreipti būtent į kameros užvaldymą, tuo tikslu buvo panaudotas fizinis smurtas. Po kameros užvaldymo V. S. ją išsinešė su savimi, kameros buvimo vieta nėra žinoma. Tuo remdamasis teismas sprendžia, kad nustatyta veika yra baigta, asmenys veikė tiesiogine tyčia, veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas smurtinis tyčinis apysunkis nusikaltimas. Veika baigta, veikta tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat į pagrobto turto vertę (1000 Lt). Šios aplinkybės apibūdina padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupei (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamųjų asmenybes. V. S. yra neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, pensininkas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (T. 2, b. l. 60-65). Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 2, b. l. 131, 132, 134). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje pateiktus duomenis apie esamą V. S. sveikatos būklę (T. 2, b. l. 152-155, T. 3, b. l. 11, 12). J. Z. yra neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (T. 2, b. l. 40-43, 129). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas. Nuo 2006-11-20 registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre priežiūros grupėje (T. 2, b. l. 135, 136, 138). Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems neskiriant bausmės, sietinos su realiu laisvės atėmimu, kad ir trumpalaikiu. Nagrinėjamu atveju yra tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis, atidedant jos vykdymą bei paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą bei BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pagrindo taikyti prokurorės siūlomą BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismo vertinimu, nėra, nes nagrinėjamas atvejis buvo vienkartinis. Be to, V. S. nors ir turi sodo sklypą nukentėjusiojo kaimynystėje, tačiau tiek jis, tiek ir jo šeimos nariai patvirtino šiuo metu visiškai nebendraujantys su nukentėjusiuoju.

Kaltinamajam V. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nekeistina iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam J. Z. kardomoji priemonė iki bausmės vykdymo pradžios neskirtina.

Nukentėjusysis A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį (T. 3, b. l. 3) dėl 1000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvardyta turtinė žala – pagrobtos kameros vertė. Atsižvelgus į pirkimo kvite (T. 1, b. l. 111) nurodytą kameros įsigijimo kainą bei datą, teismas 1000 Lt sumą vertina kaip pagrįstą, atitinkančia protingumo kriterijus. Ši žala padaryta nusikalstamų bendrų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su kaltinamųjų veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.279 straipsnio 1 dalimi, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai ir turtinė žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatant neturtinės žalos dydį yra atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrįsdamas neturtinės žalos 10 000 Lt atlyginimo reikalavimą nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Taip pat nurodė, kad visą gyvenimą nėra turėjęs tokių konfliktų, po įvykio savo kieme nesijautė saugus, jautė baimę, kūno sužalojimai gijo apie mėnesį. Posėdžio metu apklausti liudytojai I. M. ir P. M. patvirtino, kad A. M. dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, baimę likti vienam sodo sklype. Kaip patvirtina byloje jau minėta byloje esanti specialisto išvada, nagrinėjamo įvykio metu buvo padaryti A. M. kūno sužalojimai, nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Kaip nurodė specialistas, visi sužalojimai buvo paviršiniai. Jų atsiradimas bei buvimas iki žaizdų išnykimo neabejotinai sietinas ir su tam tikru skausmo pojūčiu bei nepatogumais, tuo labiau, kad dalis sužalojimų buvo veide, tai yra nepridengiamoje kūno vietoje. Tai papildomai neigiamai įtakojo nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamą veiką padarė nukentėjusiojo sodo kaimynas, tokiu būdu A. M. sukuriant tolimesnę nesaugią buvimo nuosavo sodo sklype aplinką. Žala padaryta bendrais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. V. S. nedirba, yra pensininkas, J. Z. dirba. Be šių aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių teismas pareikštą ieškinį tenkina tik iš dalies, o būtent 2000 Lt sumoje. Ši žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl yra priteistina iš jų solidariai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 parom be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajam A. M. padarytos turtinės žalos.

V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

J. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 parom be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

J. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajam A. M. padarytos turtinės žalos.

J. Z. iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. ir J. Z. solidariai A. M. naudai 1000 Lt (atitinka 289,62 EUR) turtinei žalai ir 2000 Lt (atitinka 579,24 EUR) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.