Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-02-08 · Administracinė byla Nr. eI3-399-780/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-08
Bylos Nr.
eI3-399-780/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02510-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Ramūnas Šarka (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, „Vytėnų investicija“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybė
Administracinė byla Nr. eI3-399-780/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02510-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 12.17; 55.1.1; 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. G.,atsakovės atstovei R. T.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. T-365 dalį, kurioje į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 m. sąrašą įtrauktas pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2020 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo pastatą – parduotuvę, pažymėtą plane 1E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė). 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu buvo informuota apie tai, jog pareiškėjai priklausanti parduotuvė 2021 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-365 yra įtraukta į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 m. sąrašą (toliau – Sąrašas), todėl pareiškėja 2021 m. turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 proc. tarifu. Pareiškėja mano, jog jai priklausanti parduotuvė yra nepagrįstai ir neteisėtai įtraukta į Sąrašą. Nei atsakovės ginčijamame sprendime, nei jokiame kitame pareiškėjai adresuotame dokumente, nėra nurodyta dėl kokių priežasčių pareiškėjai priklausanti parduotuvė yra įtraukta į atitinkamą Sąrašą, todėl yra pažeistos Viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ) 10 straipsnio 5-6 dalyse įtvirtintos nuostatos. Pareiškėja nėra informuota dėl kokių priežasčių jos parduotuvė yra įtraukta į Sąrašą. Taip pat buvo pažeistos ir pačios atsakovės nustatytos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 buvo patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Remiantis jo 6 punktu iki kiekvienų metų birželio 1 d. savivaldybės administracijos seniūnijos (toliau – Seniūnijos), savo teritorijoje įvertinusios nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi, surašydamos patikrinimo aktus, sudaro jų preliminarius sąrašus ir registruotais laiškais per 10 darbo dienų informuoja savininkus ar valdytojus apie ketinimą įrašyti į Sąrašą jų nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą. Pareiškėja pažymi, kad nebuvo informuota apie tai, jog jai priklausanti parduotuvė ketinama įtraukti į sąrašą, todėl neturėjo galimybės remiantis Aprašo 7 punktu pateikti seniūnijai dokumentus ir argumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas. Tokiu būdu buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir atsakovės sprendimo pagrįstumą. Parduotuvės įtraukimas į atitinkamą Sąrašą prieštarauja ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, kurioje yra pateikiama apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka. Apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu gali būti pripažintas tik turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, be to, šis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą turi būti nesuremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Šiuo atveju pareiškėjai priklausanti parduotuvė ir jos būklė nekelia grėsmės arti jos gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatytais kriterijais, koks turtas laikytinas apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu, yra nurodytas ir reikalavimas, kad apleistu ar neprižiūrimu turtu laikomas tik toks turtas, dėl kurio viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, nustato terminą atitinkamą turtą suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti. Ir tik tuo atveju, kai per atitinkamą terminą statiniai nebus suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, jis gali būti laikomas apleistu ar neprižiūrimu. Viešojo administravimo subjektai turi teisę pareikalauti (nustatyti terminą) pašalinti tik konkrečius teisės aktuose nustatytus defektus. Kokie defektai privalo būti šalinami, reglamentuoja atskiri techniniai reglamentai, jų sistema. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 – 2 punkte kaip tik reglamentuota, kokiais atvejais viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas). Be to, numačius, jog į Sąrašą gali būti įtrauktas tik nekilnojamas turtas, kurio savininkai neįvykdė reikalavimų per nustatytą terminą, užtikrinama, jog kiekvienas savininkas žinos apie konkrečias savo pareigas konkretaus nekilnojamojo turto atžvilgiu. Viešojo administravimo subjektas, nustatydamas terminus konkretiems veiksmas atlikti, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalo nurodyti ir atitinkamų veiksmų atlikimo tiek teisinį tiek faktinį pagrindą. Tokiu būdu užtikrinamas ir objektyvus atitinkamo turto savininko savo pareigų žinojimas (įspėjimas), prieš jį nubaudžiant (padidinant nekilnojamojo turto mokesčio tarifą). Šio ginčo atveju nei atsakovė, nei joks kitas asmuo nėra surašęs pareiškėjai nurodymų pašalinti kokius nors jai priklausančios parduotuvės trūkumus, dėl to pareiškėjai priklausanti parduotuvė neatitinka Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijams. Todėl pareiškėjai priklausančios parduotuvės įtraukimas į Sąrašą prieštarauja ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovė nebuvo nustačiusi termino trūkumams pašalinti ir nebuvo nurodžiusi, kokiu būdu tą padaryti. Patikrinimo akte, kurį gavo tik teisme, tokių įpareigojimų pareiškėjai taip pat nėra nurodyta, todėl įtraukiant parduotuvę į Sąrašą buvo pažeista Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-202 „Dėl 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčių tarifų nustatymo“ 5 punktu nustatė, kad nekilnojamojo turto mokesčio už nekilnojamąjį turtą, įtrauktą į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, tarifas - 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-l69 patvirtintas Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Pagal Aprašo (nuo 2020-04-29 galiojanti redakcija) 4 punktą, Į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato krituliu surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonu pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti i neprižiūrima pastatą, langu ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitu teisės aktu reikalavimu). Pagal Aprašo 6 punktą, iki kiekvienų metų birželio 1 d. Savivaldybės administracijos seniūnijos (toliau - Seniūnijos), savo teritorijoje įvertinusios nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi, surašydamos patikrinimo aktus, sudaro jų preliminarius sąrašus ir registruotais laiškais per 10 darbo dienų informuoja savininkus ar valdytojus apie ketinimą įrašyti į Sąrašą jų nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu Gričiupio seniūnijos vyriausiasis specialistas A. A. 2021 m. gegužės 17d. atliko pastato-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1E1 p), esančio (duomenys neskelbtini), būklės patikrinimą ir surašė 2020 m. gegužės 17 d. Patikrinimo aktą Nr. 51-8-18(toliau - Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte užfiksuoti statinio trūkumai/defektai: 1) pastatas - parduotuvė apleistas, nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį; 2) pastato fasadas aprašinėtas, sienų tinkas atšokęs, plytos ištrupėję, išorės sienų apdailos medžiagos pažeistos; 3) pastato apskardinimas pažeistas, kritulių surinkimo sistema pažeista, nuogrindos netvarkingos, grindinyje yra įgriuva; 4) pastato langai, durys užsandarintos, tačiau yra fiziškai pažeistų konstrukcijų, matosi atviros angos, leidžiančios netrukdomai patekti į pastato vidų; 5) teritorija aptverta, tačiau nepilnai, todėl galima netrukdomai patekti šalia pastato; 6) teritorija apaugusi piktžolėmis, savaime užaugusiais medžiais ir krūmais; 7) teritorijoje už pastato sukrautas statybinis laužas, įvairios atliekos; 8) pastatas kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Sutinkamai su Aprašo 6 punktu, 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 51-2-342 „Dėl ketinimo įrašyti pastatą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ pareiškėjas buvo informuotas, kad 2020-05-17 buvo atliktas Pastato būklės patikrinimas ir, kad patikrinimo metu surašytas 2021-05-17 Patikrinimo aktas Nr. 51 -8-18, bei nurodė, kad nustatyta jog Pastatas yra apleistas ir neprižiūrimas. Todėl, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, minėtą pastatą ketinama įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą šiam turtui. Minėtu raštu pareiškėja informuota, kad nesutinkant su tokiu Pastato būklės vertinimu, pareiškėja gali per 20 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Gričiupio seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas yra sąlygotas vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Aprašo 8 punkte numatyta, kad savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos šių aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1, 8.2 papunkčiuose. Pareiškėja seniūnijai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pastato būklės atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose numatytų aplinkybių. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad jai nebuvo žinoma kokie trūkumai turėjo būti šalintini, tačiau ji pati, būdama statinio savininkė nesidomėjo kokie Pastato trūkumai turi būti šalinami, nesikreipė į seniūniją ir neišreiškė noro susipažinti su Patikrinimo aktu. Be to, informacija apie ketinimus ginčo Pastatą įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 m. sąrašą 2021 m. birželio 7 d. buvo paskelbta ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/2021 -metai/. Todėl atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, paneigia pareiškėjos argumentus, kad jai nebuvo pranešta apie ketinimus įtraukti Pastatą į Sąrašą. 2021 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu nustatyti Pastato trūkumai atitinka Aprašo 4 punkte nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi vertinant ar nekilnojamojo turto būklė pripažintina kaip kelianti pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Pažymėtina, kad, nors Aprašo 4 punkte nėra detalizuojama, kiek procentų statinio turi būti fiziškai pažeista, kad jis būtų įtrauktas į Sąrašą. Kad pastatas būtų įtrauktas į Sąrašą, jis net neprivalo atitikti visų ar konkretaus skaičiaus Aprašo 4 punkte išvardytų kriterijų, taip siekiant maksimaliai sumažinti galimas rizikas ir išvengti nelaimingų atsitikimų. Nagrinėjamoje byloje Pastato neprižiūrėta ir apleista būklė yra aiškiai užfiksuota Patikrinimo akte ir fotonuotraukose. Patikrinimo metu nustatyti defektai, be kitų: plytos ištrupėję, išorės sienų apdailos medžiagos pažeistos; pastato apskardinimas pažeistas, kritulių surinkimo sistema pažeista, nuogrindos netvarkingos, grindinyje yra įgriuva; pastato langai, durys užsandarintos, tačiau yra fiziškai pažeistų konstrukcijų, matosi atviros angos, leidžiančios netrukdomai patekti į pastato vidų; teritorija aptverta, tačiau nepilnai, todėl galima netrukdomai patekti šalia pastato sudaro pagrindą vertinti Pastato būklę kaip keliančią pavojų aplinkinių žmonių sveikatai, toks Pastatas negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei ten ar šalia jo esantiems asmenims. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 29-2-1275 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“ pareiškėją informavo, kad pastatas (duomenys neskelbtini), bus siūlomas įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašą bei nurodė, kad į šį sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus apmokestinamas padidintu nekilnojamojo turto mokesčio 3 proc. tarifu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovės atsakingi specialistai laikėsi LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatų, Aprašo procedūrinių reikalavimų ir LR viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei priėmė teisėtus sprendimus ir apie juos informavo pareiškėją Aprašo nustatytais terminais. Todėl pareiškėjos argumentai, kad ji nebuvo informuota apie ketinimą įtraukti jai priklausantį Pastatą į Sąrašą, yra nepagrįsti ir atmestini. Nors pareiškėja savo skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, tačiau atsakovė nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAI 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nagrinėjamu atveju Sprendimas atitinka VAI 10 straipsnio reikalavimus: Sprendimo preambulėje išvardintų teisės normų turinys atskleidžia tokio sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, jo motyvus: apibrėžia koks nekilnojamasis turtas yra laikomas apleistu ar neprižiūrimu, kada toks turtas gali būti įtraukiamas į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nurodo, kad savivaldybės taryba turi įgalinimus tvirtinti tokį sąrašą bei nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka bei jį pasirašo tokius įgalinimus turintis viešojo administravimo subjektas. Sprendimo turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turini, identifikuoti teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymu nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę i (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (kaip matyti, pareiškėja šią savo teisę realizavo), todėl, darytina išvada, kad Sprendimas atitinka VAI 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Ginčijamas sprendimas (jo dalis dėl ginčo pastato) buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo pastato apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, todėl nebuvo pažeistos VAI 10 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie ketinimą įtraukti parduotuvę į Sąrašą, nes pranešimas buvo siųstas buveinės adresu, o informacija papildomai skelbta atsakovės internetinėje svetainėje. Atstovė pripažino pareiškėjos argumentą, kad pareiškėjai nebuvo nurodyta, kokiu būdu pašalinti nustatytus trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso pastatas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas).

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos vyriausiasis specialistas A. A. 2021 m. gegužės 17d. atliko pastato-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1E1 p), esančio (duomenys neskelbtini), būklės patikrinimą ir surašė 2020 m. gegužės 17 d. Patikrinimo aktą Nr. 51-8-18 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame užfiksuoti statinio trūkumai: 1) pastatas - parduotuvė apleistas, nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį; 2) pastato fasadas aprašinėtas, sienų tinkas atšokęs, plytos ištrupėję, išorės sienų apdailos medžiagos pažeistos; 3) pastato apskardinimas pažeistas, kritulių surinkimo sistema pažeista, nuogrindos netvarkingos, grindinyje yra įgriuva; 4) pastato langai, durys užsandarintos, tačiau yra fiziškai pažeistų konstrukcijų, matosi atviros angos, leidžiančios netrukdomai patekti į pastato vidų; 5) teritorija aptverta, tačiau nepilnai, todėl galima netrukdomai patekti šalia pastato; 6) teritorija apaugusi piktžolėmis, savaime užaugusiais medžiais ir krūmais; 7) teritorijoje už pastato sukrautas statybinis laužas, įvairios atliekos; 8) pastatas kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Gričiupio seniūnija 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 51-2-342 „Dėl ketinimo įrašyti pastatą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ informavo pareiškėją, kad 2020-05-17 atlikus patikrinimą surašytas Patikrinimo aktas Nr. 51-8-18, bei nurodė, kad nustatyta jog Pastatas yra apleistas ir neprižiūrimas. Informavo, kad vadovaujantis Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-l69, nuostatomis, minėtą pastatą ketinama įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą šiam turtui. Taip pat šiuo raštu pareiškėja informuota, kad nesutinkant su tokiu Pastato būklės vertinimu, pareiškėja gali per 20 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Gričiupio seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas yra sąlygotas vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-365 (toliau Sprendimas) Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 m. sąrašą, į kurį, 69 punktu, įtrauktas pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis pastatas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 29-2-1275 pareiškėja buvo informuota apie tai, jog pareiškėjai priklausanti parduotuvė 2021 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-365 yra įtraukta į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 m. sąrašą, todėl pareiškėja 2021 m. turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 proc. tarifu.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

Pastato įtraukimą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau- Sąrašas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog apleistu ar neprižiūrimu laikomas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Aiškinant Įstatymas 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią praktiką dėl šios teisės normos dvejopo pobūdžio ir joje numatytų visų sąlygų privalomumo, norint nekilnojamąjį turtą įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) jei nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jei nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 3) savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme. Kita vertus, Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ir esminės nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad visų pirma turi būti nustatyta, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Po to viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tik atlikus minėtus veiksmus, savivaldybės taryba gali spręsti dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021; 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1807-629/2021; 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2754-624/2021).

Atsakovė akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-l69 patvirtintame Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos apraše (toliau - Aprašas) numatytų procedūrinių reikalavimų ir nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAI) 10 straipsnio nuostatos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, jog savivaldybės taryba negali nepaisyti tų sąlygų, kurios nustatytos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, t. y. kad turi būti nustatytas nekilnojamojo turto keliamas pavojus jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir jis per viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1807-629/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Gričiupio seniūnija 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 51-2-342 „Dėl ketinimo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ pareiškėjui nurodė, jog Pastatas yra apleistas ir nepakankamai prižiūrimas, kad 2020-05-17 atlikus patikrinimą buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. 51-8-18, ir informavo, kad, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Pastatą ketinama įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Pareiškėjui buvo pasiūlyta, jei jis nesutinka su tokiu Pastato būklės įvertinimu, per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis yra sąlygota vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Pažymėtina, kad prie šio rašto seniūnija nepridėjo jame nurodomo 2020-05-17 atlikto ir surašyto Patikrinimo akto Nr. 51-8-18, todėl iš paties rašto turinio, nesant jokių jo priedų, pareiškėja neturėjo galimybės žinoti, kokie Pastato trūkumai nustatyti ir įvertinti, ar jie kelia pavojų bei kaip juos pašalinti.

Sprendimu, kurio dalį pareiškėja ginčija šioje byloje, patvirtintas Sąrašas, į kurį įtrauktas ir pareiškėjai priklausantis Pastatas. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis, be kita ko, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgiama į Aprašo 4 ir 11 punktus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 22 d. Nr. 29-2-1275 raštu pareiškėja buvo informuota apie tai, jog Pastatas 2021 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-365 yra įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 m. sąrašą, todėl pareiškėja 2021 m. turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 proc. tarifu.

Įvertinęs minėtų dokumentų turinį, teismas pažymi, jog nei Sprendime, nei juo patvirtintame Sąraše, nei 2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. 29-2-1275, kuriuo pareiškėja informuota apie priimtą Sprendimą, nei Seniūnijos 2021 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 51-2-342, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie ketinimą įtraukti Pastatą į Sąrašą, nėra nurodyta, kokie konkretūs Pastato trūkumai buvo nustatyti. Seniūnijos 2021 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 51-2-342 tik buvo nurodyta, kad Pastatas yra „apleistas ir neprižiūrimas“, tačiau nenurodyta, dėl kokių aplinkybių buvo padaryta pastaroji išvada. Rašte nurodyta, kad buvo surašytas patikrinimo aktas, tačiau jis nebuvo pateiktas pareiškėjai kaip Seniūnijos rašto priedas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo pateikti kiti dokumentai (nurodomas patikrinimo aktas), kuriuose būtų konstatuoti konkretūs Pastato pažeidimai, kurie keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Išvados apie Pastato keliamą pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai apskritai nėra nurodyta nei viename iš minėtų pareiškėjui pateiktų aktų. Seniūnijos 2021 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 51-2-342 nurodyta aplinkybė, kad Pastatas yra „apleistas ir neprižiūrimas“, savaime nereiškia, jog Pastatas kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nei iš skundžiamo Sprendimo turinio, nei iš kitų pareiškėjai pateiktų raštų dėl Pastato įtraukimo / ketinimo įtraukti į Sąrašą turinio negalima spręsti, jog Pastatas kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, taip pat negalima suprasti, kokie konkretūs Pastato trūkumai buvo nustatyti, kuo remdamasi Seniūnija nurodė, kad pastatas yra apleistas ir neprižiūrimas, todėl pareiškėja, iš jai pateiktų aktų, nežinojo, kokius trūkumus, kokiu būdu ir per kiek laiko ji turi pašalinti.

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, Seniūnijos 2021 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 51-2-342 ir jame nurodyto Patikrinimo akto turinį, konstatuoja, jog šiuose dokumentuose nurodyti įpareigojimai pareiškėjai negali būti pripažinti atitinkančiais Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes juose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis pareiškėja (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris, atsakovės nuomone, kelia pavojų žmonėms ar aplinkai), nenustatytas konkretus terminas, per kurį ginčo statinys turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Patikrinimo akte tik išvardinti Pastato trūkumai ir nurodyta, kad pastatas kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai, bet nėra nurodyta kokiu būdu ir per kiek laiko pareiškėja juos turi pašalinti. Be to, šis Patikrinimo aktas pareiškėjai niekada nebuvo įteiktas. Tai nebuvo nurodyta ir Seniūnijos 2021 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 51-2-342. Aplinkybę, kad pareiškėjai nebuvo nurodyta, kokiu būdu pašalinti pažeidimus, teismo posėdyje pripažino ir atsakovės atstovė.

Pažymėtina, kad analogiškose bylose analogiško turinio atsakovės duodami įpareigojimai nekilnojamojo turto savininkams, prieš įrašant jų turtą į Sąrašą, jau ne kartą buvo pripažinti neatitinkančiais Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl aiškaus ir konkretaus nenurodymo, kokių veiksmų privalo imtis turto savininkai (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą) ir dėl nenustatymo jiems konkretaus termino, per kurį statinys turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021; 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2754-624/2021), tačiau atsakovė ir nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu pasielgė analogiškai neteisėtai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovė, priimdama Sprendimą (pareiškėjo skundžiamą jo dalį), nesilaikė nuostatų, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinančių sąlygas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, t. y. nenustatė, kokių veiksmų privalo imtis pareiškėja (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą), nenustatė konkretaus termino, per kurį Pastatas turi būti suremontuotas, rekonstruotas arba nugriautas, o tai yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, nes jis neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėja skunde nurodo ir tai, kad viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalo nurodyti ir atitinkamų veiksmų atlikimo tiek teisinį tiek faktinį pagrindą, tačiau Spendime tai nėra tinkamai nurodyta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) nuspręsta pareiškėjui priklausantį statinį įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, tai toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies) reikalavimų ir turi būti panaikintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-95-502/2020).

Teismas pripažįsta, kad šioje byloje skundžiamas Sprendimas (jo dalis dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą) yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniais duomenimis, iš jo turinio, taip pat ir atsižvelgiant į kitų pareiškėjai pateiktų dokumentų turinį, negalima suprasti, dėl kokių konkrečių priežasčių (kokių Pastato trūkumų / defektų) Pastatas įtrauktas į Sąrašą. Atsakovė bylą nagrinėjant teisme nenurodė jokių bylos įrodymais pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad iki Sprendimo priėmimo ir / ar priimant Sprendimą pareiškėjui buvo atkleisti konkretūs Sprendimo priėmimo motyvai (Patikrinimo aktas ir Pastato nuotraukos pateiktos tik bylą nagrinėjant teisme ir atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos atstovo teiginį, kad iki šios bylos iškėlimo minėtos informacijos pareiškėja nebuvo gavusi). Taigi, skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui dėl tinkamo jo pagrindimo.

Teismas pažymi, kad visiškai identiška situacija dėl to paties Pastato įtraukimo į Sąrašą buvo susiklosčiusi ir 2019 metais, kai atsakovė lygiai tokiu pat būdu šį Pastatą buvo įtraukusi į 2019 m. sąrašą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2021 m. spalio 13 d. sprendimu tokį įtraukimą buvo pripažinęs neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1807-629/2021). Todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo identišką situaciją, kurioje atsakovė identiškų aktų ir veiksmų pagrindu Pastatą įtraukė į 2021 metų Sąrašą, vertinti priešingai ir Pastato įtraukimą į Sąrašą, pažeidžiant tas pačias Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikyti teisėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

2022 m. sausio 11 d. pareiškėjos atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1 210 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė jų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Advokato prašyme nurodyta, kad ši suma pareiškėjos sumokėta už skundo surašymą, pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, kitų procesinių dokumentų surašymą, įskaitant šį prašymą.

Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus rekomenduojamus priteistinus maksimalius užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius ir į byloje pareiškėjai suteiktų advokato paslaugų apimtį teismas konstatuoja, kad 1 210 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas pareiškėjai neviršija maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijų 8 punkto dydžius, nes vien tik už skundo parengimą maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus galėtų būti 3 916,00 Eur, t. y. daugiau kaip tris kartus didesnė nei prašo pareiškėja. Tuo tarpu advokatas šioje byloje ne tik surašė skundą, bet dar ir atstovavo pareiškėją teismo posėdyje. Todėl pareiškėjai, kurios skunda tenkinamas, iš atsakovės priteistina už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėta 1 210 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. T-365 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 m. sąrašą įtrauktas pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (sąrašo eilės Nr. 69).

Priteisti pareiškėjai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė