Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Saulex“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Kauno kuras“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuomos sutarties 5.7 punktas numato, kad atsakovui praleidus nustatytą mokėjimo terminą, už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos jam yra skaičiuojami 0,5 % dydžio delspinigiai, todėl prašo priteisti iš atsakovo 10 474,69 Eur delspinigių. Netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkami vykdo sutartinę prievolę. Šioje konkrečioje situacijoje atsakovas ilgą laiką nevykdo prisiimtų prievolių, todėl ieškovas visiškai pagrįstai skaičiuoja delspinigius už maksimalų galimą laikotarpį, t. y. 180 dienų. Pagal kelias sąskaitas faktūras ieškovas paskaičiavo delspinigius už trumpesnį laikotarpį. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad šioje konkrečioje situacijoje atsakovas ieškovo atžvilgiu yra nesąžiningas. Sąskaitų išrašai, kuriuos gavo iš antstolio vykdančio laikinojo apsaugos priemonių įgyvendinimą šioje byloje, patvirtina, jog atsakovas atsiskaitinėjo su visais galimais savo kontrahentais, su įvairiausiais trečiaisiais asmenimis, tačiau neatliko nė vieno mokėjimo ieškovui. Išskyrus po ilgo laiko – 2016-02-02, kai tęsėsi bylinėjimas, jam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jis negalėjo niekam kitam padaryti pavedimų, išskyrus kreditoriui. Toks elgesys negali būti vadinamas sąžiningu ir atitinkamai konstatavus, kad atsakovas pasielgęs nesąžiningai šioje konkrečioje situacijoje, nėra jokio pagrindo mažinti delspinigių dėl kurių kvalifikuoti ūkio subjektai laisva valia susitarė. Paskutiniai delspinigiai paskaičiuoti už 2015-09-30 sąskaitą faktūrą. Po to atsakovui buvo išrašyta visa eilė kitų sąskaitų faktūrų, kadangi nuomos sutartis tarp šalių buvo nutraukta tik 2016-02-04. Atsakovas šias sąskaitas faktūras priėmė ir pasirašė atsiskaitymo suderinimo aktą. Tuo tarpu skolų tarpusavio užskaitymų akte sekanti po to einanti sąskaita faktūra yra išrašyta 2015-11-09. Matoma, kad skolų tarpusavio įskaitymų akte trūksta sąskaitos faktūros už 2015 m. spalio mėnesį. Už 2015 m. lapkričio mėnesį buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros, t. y. nekilnojamo turto mokestis bei žemės mokestis, kuriuos pagal nekilnojamo turto nuomos sutartį prievolė apmokėti atitenka atsakovui. Į UAB „Saulex“ finansinę atskaitomybę nėra įtraukta sąskaita faktūra už katilą. Norint įtraukti į apskaitą, jie turi jį faktiškai gauti. Nėra jokio dokumento, kuriuo katilas butų perduotas kaip kilnojamas daiktas, t. y. priėmimo-perdavimo akte jis nėra nurodytas. Sąskaita faktūra UAB „Saulex“ nebuvo pateikta, nors atsakovai ją ir išrašė. Tai patvirtina tai, kad toje sąskaitoje faktūroje nėra UAB „Saulex“ parašo.

Atsakovas prieštaravimuose dėl ieškinio reikalavimų ir teismo 2015-11-19 priimto preliminaraus sprendimo, taip pat atstovo atstovai teismo posėdžio metu atsikirtimus grindė tuo, kad atsakovas neginčija, kad tarp ginčo šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau eksploatuojant išsinuomotas patalpas žiemos metu paaiškėjo patalpų defektai. Nuomotojas 2014-02-26 raštu buvo informuotas, jog sandėlis yra netinkamas eksploatacijai: pastatas yra nesandarus, todėl jame drėksta sandėliuojama produkcija, nėra galimybės tinkamai sureguliuoti apsaugos sistemos, nes per skyles į pastatą laisvai patenka valkataujantys gyvūnai. Atsakovas ieškovui siūlė spręsti problemą, tačiau patalpas nuomotojo atstovas apžiūrėjo, remonto darbų patalpoms neatliko, nors įstatymas reglamentuoja, kad pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Kad galėtų eksploatuoti pastatą 2014-2015 m. žiemos metu atsakovas savo sąskaita atliko dalinius pastato pagerinimus: įrengė šildymo katilą, sumontavo apsaugos sistemą, už ką ieškovas iki šiol neatlygino. Savininko rašytinio sutikimo dėl patalpų pagerinimo nėra. Atsakovas pasitikėdamas daug ką derino žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad kapitaliai remontuoti pastato ieškovas nesutiko, taip pat į tai, kad pastato atsakovas negalėjo naudoti biokuro sandėliavimui, 2015 m. vasario mėnesį atsakovas nusprendė išsikraustyti iš patalpų. Apie savo sprendimą informavo ieškovą žodžiui ir raštu. 2015 m. liepos mėnesį atsakovas išsikraustė iš nuomojamų patalpų. Nuo to laiko vyko derinimo procedūros. Ieškovas vengė pasirašyti patalpų perdavimo aktą bei patalpų nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovo į pastatą atliktos investicijos turėtų būti įskaitytos į nuomos mokestį, atitinkamai turėtų būti mažinami ir delspinigiai. Visos sąskaitos faktūros prijungtos prie prieštaravimo įrodo, kad buvo atlikti šie darbai.

Priteisdamas iš atsakovės 16 188,89 EUR delspinigių teismas neanalizavo tokios delspinigių sumos pagrįstumo. Byloje nėra rašytinio dokumento, kuris pagrįstų prašomos priteisti delspinigių sumos dydį. Atsakovo vertinimu, sutartimi šalių sutartos 0,5 % netesybos (delspinigiai) yra neprotingos ir per didelės. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, protingais delspinigiais šiuo atveju laikytinas Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsniu reglamentuotas delspinigių dydis. Finansų ministras 2014-11-27 įsakymu Nr. 1K-399 Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. I ketvirčiui patvirtinti nuo 2015-01-01 2015 metų I ketvirčiui delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį dydį – 0,03 % už kiekvieną pavėluotą dieną. 2015-03-05 įsakymu Nr. 1K-084 dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. II ketvirčiui – 0,03 % už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad susitartas nuomos mokestis yra 4 000 Lt (1 158,48 Eur), PVM – 840 Lt (243,28 Eur), bendra suma – 4 840 Lt (1 401,76 Eur). Ieškovė sutartinius delspinigius pagal nuomos sutartį skaičiuoja ir nuo mokėtino į biudžetą PVM mokesčio, nors už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnį, mokesčių mokėtojui skaičiuotinas MAĮ 98 straipsniu reglamentuotas delspinigių dydis – 0,03 %. Delspinigių dydis teismo turi būti sumažintas iki 0,03 % už 180 pradelstų mokėti dienų. Įvertinus tai, kad pati ieškinio suma yra atlyginta, apskritai apie delspinigius kalbos neturėtų būti.

Preliminarus teismo sprendimas keistinas.

Tarp ieškovo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas nuo 2013-07-01 iki 2018-12-31 įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovui valdyti ir naudotis pastatais, įskaitant juose esančią įrangą: įstaiga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), estakada-svarstyklėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys numatė 0,5 % delspinigių dydį, mokamą už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.

Ieškovas už išnuomotas patalpas išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras: 2014-12-31 SAU 88 už 2014 m. gruodžio mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-01-31 SAU 94 už 2015 m. sausio mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-01-31 SAU 95 už nekilnojamojo turto mokesčio kompensaciją 2014 metais (1 283,25 Eur), 2015-02-27 SAU 97 už 2015 m. vasario mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-03-31 SAU 100 už 2015 m. kovo mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-04-30 SAU 103 už 2015 m. balandžio mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-05-29 SAU 107 už 2015 m. gegužės mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-06-30 SAU 110 už 2015 m. birželio mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-07-31 SAU 113 už 2015 m. liepos mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-08-31 SAU 116 už 2015 m. rugpjūčio mėnesio nuomą (1 401,76 Eur), 2015-09-30 SAU 121 už 2015 m. rugsėjo mėnesio nuomą (1 401,76 Eur).

Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas 2015-02-02 bankiniu pavedimu ieškovui pervedė 1 500 Eur dydžio nuomos mokestį už 2014 m. rugsėjo mėnesio nuomą, 2015-03-05 bankiniu pavedimu pervedė 1 401,76 Eur dydžio nuomos mokestį pagal sąskaitas faktūras Nr. 80, 85, nuo 2015-03-31 iki 2015-06-23 atsakovas ieškovui bankiniu pavedimu pervedė 1 600 Eur, o 2015-07-09 – 500 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 94.

Iš patikslintos delspinigių priskaitymo pažymos Nr. 15-02 matyti kad atsakovui nenurodžius pervedamų pinigų tikslios mokėjimo paskirties (konkrečios sąskaitos faktūros), ieškovas atlikus mokėjimus užskaitydavo vėliausiai išrašytai sąskaitai, o nurodžius tikslų sąskaitos faktūros numerį – užskaitydavo tą mokėjimą, kuris buvo nurodomas pavedime. Iš delspinigių priskaičiavimo pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2015-09-30 ieškovas paskaičiavo 10 474,69 Eur dydžio delspinigių sumą.

2014-02-26 atsakovas surašė kreipimąsi į ieškovą pranešdamas, kad nuomojamas pastatas – sandėlis netinkamas naudojimui, kad siūlo organizuoti kapitalinio remonto atlikimą.

2015-12-08 atsakovas surašė pranešimą ieškovui, kuriame reikalauja atlyginti nuostolius, patirtus produkciją sandėliuojant netvarkingame išsinuomotame pastate.

2015-08-03 atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KK0000002063 dėl katilo ir ilgalaikio turto pardavimo 2 945,66 Eur sumai.

2015-11-27 atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KK0000002094 už katilo montavimą, remonto darbus ir medžiagas 1 735,66 Eur sumai.

2015-01-15 susitarimas patvirtina, kad šalys nuo 2016-02-04 nutraukė 2013-05-22 nuomos sutartį Nr. 9.

Iš atsakovo sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovui 2016-02-02 atsakovas pervedė 2 000 Eur dydžio pinigų sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai apmokėjimas už nuomą pagal 2013-05-22 nuomos sutartį Nr. 9.

2016-02-02 atsakovas ieškovui 6 050 Eur sumai išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KK0000002113 dėl granulinio katilo ir baldų.

Skolų tarpusavio užskaitymo aktas Nr. 20160203 patvirtina, kad šalys užskaitė viena kitai įsiskolinimus 6 050 Eur sumai: atsakovas užskaitė ieškovo įsiskolinimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KK0000002113, o ieškovas užskaitė atsakovo įsiskolinimą pagal sąskaitas faktūras SAU 126, 130, 133, 137, 138.

Dėl įsiskolinimo už nuomą.

(duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šalis nuo 2013-07-01 iki 2016-02-02 siejo sutartiniai ginčo patalpų nuomos santykiai. Atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka – kas mėnesį, tai yra per 20 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos, mokėti ieškovui nuomos mokestį, PVM mokestį, taip pat nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius. Bylos duomenimis, atsakovas vėlavo mokėti už nuomą nuo 2015-06-23.

Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad visos trys atsakovo ieškovui išrašytos sąskaitos faktūros (2015-08-03, 2015-11-27 bei 2016-02-02) turėtų būti įskaitytos už ankstesnes ieškovo atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras, o įskaičius ir 2 000 Eur mokėjimą, laikyti, kad visa ieškinio reikalaujama suma – 14 504 Eur yra sumokėta ir netgi viršija reikalaujamą priteisti sumą.

Nors, atsakovo teigimu, patalpos nebuvo tinkamos jam naudoti pagal paskirtį, dėl ko jis kreipėsi į ieškovą siūlydamas atlikti kapitalinį nuomojamo pastato – sandėlio remontą, taip pat pranešimu reikalavimo apmokėti patirtus nuostolius už sandėliuojant sugadintas prekes, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2014-02-26 kreipimąsi į ieškovą ir 2015-12-08 pranešimą pats ieškovas gavo, nors nuomos sutartimi šalys numatė, kad visi pranešimai siunčiami pagal sutartį turi būti įteikiami pasirašytinai arba registruotu laišku. Apie tai, kad būtų netinkamos kokybės kitas išsinuomotas turtas: įstaiga, ūkinis pastatas, eskada-svarstykės, kiti kiemo statiniai, atsakovas nemini. Taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą dėl sutarties nutraukimo, jei, jo teigimu, nuomojamas turtas neatitiko sutarties sąlygų, kaip tai numatyta šalių sudarytoje sutartyje – apie sutarties nutraukimą nutraukiančioji šalis privalo pranešti kitai šaliai raštu prieš 5 dienas.

Atsakovas taip pat faktiškai neįrodė, kiek realiai pagerino nuomotas patalpas, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Byloje atsakovas pateikė dvi ieškovui išrašytas sąskaitas faktūras už katilą, katilo montavimą, remonto darbus, medžiagas, ilgalaikio turto pardavimą, tačiau nepateikė įrodymų, kad šias sąskaitas ieškovas priėmė, tai yra nurodomas paslaugas ieškovas gavo. Taip pat nepateikė mokėjimo dokumentų, sutarčių su rangovais, pajamų sąnaudų žurnalo apie padarytas išlaidas dėl turto pagerinimo ir kt. dokumentų. Iš atliktų darbų apibūdinimo galima daryti išvadą, kad darbai buvo atlikti išimtinai atsakovo reikmėms – katilo įrengimas, kuris buvo įrengtas praėjus dviem metams nuo nuomos sutarties pradžios; angų (skylių) užtaisymas. Byloje yra pateikta dar viena PVM sąskaita faktūra išrašyta atsakovo ieškovui 2016-02-02 dėl granulinio katilo, baldų, tačiau nėra aišku ar tai tas pats katilas, kuris paminėtas 2015-08-03 atsakovo ieškovui išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. 2016-02-02 atsakovo ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KK0000002113 patvirtina, kad ieškovas atsakovui yra skolingas už granulinį katilą bei baldus 6 500 Eur, tačiau šią skolą ieškovas užskaitė atsakovui pagal šiam laikotarpiu nuo 2015-11-09 iki 2016-02-01 išrašytas PVM sąskaitas faktūras SAU 00126, SAU 00130, SAU 00133, SAU 137, SAU 138, todėl šią sumą dar kartą užskaityti įsiskolinimui pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras nėra teisinio pagrindo. Šalių pasirašytame skolų tarpusavio užskaitymo akte Nr. 20160203 yra aiškiai nurodytos sąskaitos faktūros pagal kurias skola atsakovui užskaitoma, nurodytos pinigų sumos, todėl pasirašydamas tokį susitarimą atsakovas turėjo suprasti kokią tarpusavio skolų įskaitymą šalys atlieka ir, kad tai nėra ieškiniu prašomas priteisti įsiskolinimas. Šių išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 14 504,37 Eur įsiskolinimą už nesumokėtą nuomą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl sutartinių netesybų.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkami vykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

(duomenys neskelbtini) sudarytoje nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys buvo numačiusios, kad nuomininkui nesumokėjus nuomos mokesčio nustatytu laiku, nuomininkas moka 0,5 % delspinigių dydį, mokamą už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Atsakovo teigimu, sutartimi šalių sutartos 0,5 % netesybos (delspinigiai) yra neprotingos ir per didelės. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, protingais delspinigiais šiuo atveju laikytinas Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsniu reglamentuotas delspinigių dydis – 0,03 %. Įvertinus tai, kad pati ieškinio suma yra atlyginta, delspinigiai neturėtų būti priteisiami. Ieškovas nurodo, kad nėra jokio pagrindo mažinti delspinigių dėl kurių kvalifikuoti ūkio subjektai laisva valia susitarė. Atsakovas ilgą laiką nevykdo prisiimtų prievolių, todėl ieškovas visiškai pagrįstai paskaičiavo delspinigius už maksimalų galimą laikotarpį, t. y. 180 dienų. Pagal kelias sąskaitas faktūras ieškovas paskaičiavo delspinigius už trumpesnį laikotarpį. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad šioje konkrečioje situacijoje atsakovas ieškovo atžvilgiu yra nesąžiningas. Sąskaitų išrašai, patvirtina, jog atsakovas atsiskaitinėjo su visais galimais savo kontrahentais, su įvairiausiais trečiaisiais asmenimis, tačiau neatliko nė vieno mokėjimo ieškovui. Išskyrus po ilgo laiko – 2016-02-02, kai jam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jis negalėjo niekam kitam padaryti pavedimų, išskyrus kreditoriui.

Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (Lietuvos Respublikos CPK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus.

Nors šiuo atveju abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia, abu galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų stengęsis pakeisti sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką ar bent įspėjęs ieškovą, kad dėl kokių nors priežasčių negali sumokėti laiku ir prašęs ieškovo neskaičiuoti delspinigių už pradelstą laikotarpį, tačiau nagrinėjamu bylos atveju teismas negali nevertinti ir ieškovo elgesio. O būtent to, kad atsakovui ilgą laiką nemokant nuomos pagal sudarytą sutartį, jis nesiėmė priemonių, kad įsiskolinimas nedidėtų, tai yra net 10 mėnesių nenutraukė nuomos sutarties, į teismą kreipėsi tik 2015-11-16. Taip pat teismas atsižvelgia į prievolės sumą, į delspinigių susidarymo laikotarpį, paskaičiuotų delspinigių dydį – prašomų priteisti delspinigių dydis (10 979,06 Eur) yra beveik tapatus 7 mėnesius ieškovui nemokėto nuomos mokesčio sumai. Lyginant delspinigių sumą su neįvykdytos prievolės verte, teismas daro išvadą, kad šalių sutartų netesybų (delspinigių) dydis iš esmės pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka protingumo, teisingumo principų. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinių prievolių tinkamai neįvykdė, tačiau ieškovui, kuris taip pat yra verslininkas, nesuteikia pagrindo ilgą laiką nereaguoti į tokią situaciją, nesiimti priemonių raginti atsakovą vykdyti savo prievolę, taip pat imtis priemonių sutartį nutraukti, perimti nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas sprendžia, kad šioje situacijoje netesybos mažintinos nuo 0,5 proc. iki 0,1 proc. dydžio delspinigių – 2 195,81 Eur, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1634-302/2015).

Dėl įmokos įskaitymo.

Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. yra nustatytas eiliškumas kaip yra įskaitomos sumokėtos įmokos, tačiau šalys gali susitarti ir dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pervedė ieškovui 2 000 Eur dydžio sumą nurodydamas, kad tai mokėjimas pagal 2013-05-22 nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, 2016-02-02 atliktas 2 000 Eur mokėjimas ieškovui turėtų būti užskaitytas anksčiausiai išrašytai sąskaitai. Ieškovo vertinimu, atsakovas atlikdamas 2 000 Eur mokėjimą nenurodė kokiai konkrečiai sąskaitai faktūrai dengti jį atliko. Nėra aišku, ar yra pagrindas mažinti reikalavimą bei teigti, kad šis mokėjimas yra skirtas dengti ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras, nes ieškovas atsakovui sąskaitas už nuomą išrašinėjo ir po kreipimosi į teismą, tai yra iki nuomos sutarties nutraukimo. Įskaitymas gali būti padarytas arba šalių sutarimu, arba vienos iš šalies rašytiniu pareiškimu, todėl to padaryti teismas negali.

Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. yra įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka su galimybe šalims nustatyti kitokią tvarką. Sutartyje kitokia įmokų tvarka nustatyta nebuvo, po sutarties sudarymo šalys taip pat nesitarė dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, todėl nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl šioje situacijoje negali būti taikomas Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2 000 Eur dydžio įmoką pagal 2013-05-22 nuomos sutartį atsakovas pervedė bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad ieškovas teismui nenurodė kokį tiksliai atsakovo įsiskolinimą jis užskaito – iš pradžių nurodė, kad gali būti šia suma mažinamas ieškinio dydis, po to nurodė, kad mažinti reikalavimo šiai sumokėtai pagrindo nėra, kadangi atsakovui ir toliau buvo išrašomos sąskaitos už nuomą, į tai, kad nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovui yra išrašytas dar kokia nors sąskaita už nuomą be nurodytų ieškinyje ir skolų tarpusavio užskaitymo akte Nr. 20160203, į tai, kad susidariusį įsiskolinimą pagal nuo 2015-11-09 iki 2016-02-01 išrašytas sąskaitas faktūras šalys užskaitė surašydami skolų tarpusavio užskaitymo aktą, į tai, kad atsakovui apmokėjus 2 000 Eur sumą dalies reikalavimų neatsisakė, todėl teismas atitinkamai mažina priteisiamų delspinigių dydį sumokėto 2 000 Eur dydžiu – iki 195, 81 Eur (Lietuvos Respublikos CK 6.54 str. 3 d.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 2.210 str. numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 6 % dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2015-11-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 ir 7 p. turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki 28 962 Eur – 3 %, bet ne mažiau kaip 20 Eur. dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose mokama pusė sumos, mokėtinos už ieškinį. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad ieškinį teismui pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 % už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 14 504,37 Eur skolos bei 10 474,69 Eur delspinigių turėjo būti apmokėtas 281 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo teismui 338 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis – 57 Eur ieškovui grąžintina (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies (59 %), bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš atsakovo ieškovui priteistinas 166 Eur dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos 93 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015-11-19 preliminarų sprendimą pakeisti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno Kuras“, juridinio asmens kodas 302542522, keturiolika tūkstančių penkis šimtus keturis eurus 37 ct (14 504,37 Eur) skolos, vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 81 ct (195,81 Eur) delspinigių, šešis procentus (6 %) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus (166 Eur) žyminio mokesčio ieškovui UAB „Saulex“, juridinio asmens kodas 302682983.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „Saulex“, juridinio asmens kodas 302682983, penkiasdešimt septynis eurus (57 Eur) žyminio mokesčio (Mokėjimo užduoties kodas (ID): ZD00827; grąžinimo užduoties kodas: GA64291).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.