Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Vaido Paulausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento (toliau – Institucija, VMVT) 2022 m. vasario 15 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. Institucijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda už tai, kad 2021 m. gruodžio 21 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), atlikto neplaninio patikrinimo, kaip gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančio gyvūnus augintinius gyvenamosiose patalpose, metu, buvo rasti šunys: dvi anglų bulterjerų patelės, trys anglų buldogų patelės ir vienas patinas ir dvi baltųjų šveicarų aviganių patelės, nustatyti šie trūkumai – aštrus amoniako kvapas, galintis sukelti žalingas pasekmes gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei (pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGA įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 11 punktas), per mažas plotas, skirtas gyvūnams augintiniams, patalpos nevalytos, gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, varžoma judėjimo laisvė (pažeisti GGA įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktai, VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – įsakymas „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 18 punktas, 19 punktas), netinkamas laikymo įrenginių taikymas gyvūnams augintiniams (pažeistas GGA įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas), gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, kenčia nepatogumo jausmą, grindų plotas neatitinka normų (pažeistas GGA įstatymo 6 straipsnis, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 30 punktas), keturi gyvūnai augintiniai privalomai neregistruoti Gyvūnų augintinių registre (toliau – GAR) (pažeista GGA įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), veisėjas neturi veterinarinio patvirtinimo negyvenamosioms patalpomis (pažeista GGA įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 8 punktas), 57 šunys neišregistruoti per 7 kalendorines dienas iš GAR (pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau įsakymas „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“) 21 ir 37 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. G. atstovo advokato Vaido Paulausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Nagrinėjamu atveju 2022 m. sausio 24 d. protokole yra pakankamai aiškiai nurodyta nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, taip pat galimai pažeisti teisės aktai ir atsakomybę už tai numatantis ANK straipsnis bei šio straipsnio dalys (346 straipsnio 1, 16 dalys). Į protokolo turinį, be kita ko, turi būti įtrauktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Šiuo atveju paaiškinimo tekstas pažodžiui neįrašytas į protokolą, tačiau nurodyta, jog papildomas E. G. pasiaiškinimas yra pridedamas, taip pat prie protokolo pridedamas E. G. protokolo surašymo metu pateiktas skundas. Bylos medžiagoje šis skundas, pavadintas „Kvestionavimas patikros“, yra pridėtas, tačiau papildomo pasiaiškinimo nėra. Taigi aukštesnysis teismas daro išvadą, jog būtent šiame skunde išdėstytus teiginius Institucija vertino kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinį paaiškinimą dėl jam inkriminuoto nusižengimo aplinkybių. Šis netikslumas nelaikytinas esminiu trūkumu, nulėmusiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių suvaržymą, juo labiau, teisę suprasti kuo yra kaltinamas.

12. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. G. atstovo skundą, pagrindo naikinti ar keisti Institucijos nutarimą nenustatė. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, sutikdami, jog šiuo atveju nebuvo nustatytas ir įrodytas žiaurus elgesys su gyvūnais, tinkamai neįvertino inkriminuotų teisės aktų (įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų), į kuriuos nukreipia blanketinė ANK 346 straipsnio norma, pagrįstumo. Šiuo atveju E. G. yra nubaustas už šių teisės aktų pažeidimą: a) Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 11, 14, 15, 16 punktų, 6 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymą; b) VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 8, 18, 19, 30 punktų reikalavimų nesilaikymą; c) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 21, 37 punktų reikalavimų nesilaikymą.

13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) sąrašas veiksmų, kurie pripažįstami žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Taigi, inkriminuojant GGA 4 straipsnio 2 dalies 11, 14, 15 ir 16 punktus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turi būti kvalifikuojami ir pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, tačiau, šioje nutartyje jau pasisakyta, kad minėta straipsnio dalis yra pašalinta iš kaltinimo, todėl turėjo būti pašalinti ir pirmiau nurodyti GGA 4 straipsnio 2 dalies punktai, juo labiau, kad jie bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

14. GGA 4 straipsnio 2 dalies 11 punktas žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu pripažįsta gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimą. Institucija šio inkriminuoto punkto įrodytumą grindžia aplinkybe, jog vykdyto patikrinimo metu šunų laikymo vietoje – ūkiniame pastate buvo jaučiamas aštrus amoniako kvapas, t. y. rastos kelios neišvalytos šunų šlapimo balos. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad patalpos buvo nevalytos, tačiau ji niekaip nepatvirtina, jog šunys dėl to patyrė kokias nors kančias, stresą ar baimę. Vaizdo įraše užfiksuoti anglų buldogai yra guvūs ir energingi, vizualiai jokių sveikatos problemų nematyti. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad gyvūnų laikymo vietoje būtų rasta kokių nors kenksmingų cheminių medžiagų ar žalojančių įrenginių, taigi, GGA 4 straipsnio 2 dalies 11 punktas nepasitvirtino ir yra šalinamas iš kaltinimo.

15. GGA 4 straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktai žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu pripažįsta gyvūnų veisimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliant žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei; gyvūnų laikymą jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Šių punktų įrodytumą Institucija grindžia tuo, kad gyvūnams augintiniams skirtas plotas yra per mažas, patalpos nevalytos, gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, varžoma jų judėjimo laisvė. Apygardos teismas pažymi, kad gyvūnų laikymas netinkamomis sąlygomis bei normų neatitinkantis grindų plotas (per mažas skirtas plotas), Institucijos vertinimu, taip pat pažeidžia ir GGA 6 straipsnį, ir įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 30 punktą. Taigi, tos pačios aplinkybės iš esmės inkriminuotos du kartus, tik nurodyta, kad jos pažeidžia skirtingus teisės aktus. Apygardos teismo nuomone, GGA 4 straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktai liko neįrodyti, todėl šalintini iš kaltinimo. Institucija jokių žalingų pasekmių gyvūnų sveikatai ir gerovei nenustatė, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad gyvūnai būtų laikomi neatsižvelgiant į jų rūšį, amžių, fiziologiją bei elgseną. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog patikrinimo akte yra nurodytos tik rastų šunų rūšys, o jų amžius, fiziologija bei kitos ypatybės iš viso neaprašytos.

16. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 18 ir 19 punktai, numatantys, kad visiems gyvūnams augintiniams turi būti sudarytos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos; siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais, iš tiesų buvo pažeisti. Liudytojas G. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 21 d. pas šunų veisėją E. G. buvo atliktas neplaninis patikrinimas pagal 2021 m. kovo 29 d. įsakymą dėl sugriežtintos veisėjų kontrolės. Tikrintojai nustatė stiprų amoniako kvapą, kuris konstatuotas jusliškai, specialių priemonių tam nėra. Amoniako kvapas buvo stiprus, vadinasi, patalpoje buvo per mažai ventiliacijos. Patalpos turi būti valomos savalaikiai, šiuo atveju taip nebuvo. Liudytoja I. B. patvirtino, jog pati dalyvavo patikrinime ir ūkiniame pastate jautė stiprų, aštrų amoniako kvapą. Šunys buvo prižiūrėti, trūkumai buvo tik dėl švaros. Lauke voljerai taip pat buvo nevalyti. Savininkas dezinfekcinių priemonių nepateikė. Liudytojas R. B. parodė, kad dalyvavo 2021 m. gruodžio 21 d. patikrinime, matė nevalytus voljerus, išgraužtas grindis. Amoniako kvapas nustatytas pagal uoslę, jis buvo stiprus, per naktį tokio intensyvumo kvapas neatsiranda. Taip pat matė nevalytų ekskrementų. Mano, jog nevalyta buvo bent kelias dienas.

17. Aptarti liudytojų parodymai, taip pat ir byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota medžiaga patvirtina, kad ūkiniame pastate, kuriame patikrinimo metu rasti keturi šunys, nebuvo laikomasi švaros reikalavimo. Vaizdo įraše matosi bent dvi didelės šlapimo balos, viena netgi šiek tiek pridžiūvusi, kas rodo, jog patalpa buvo nevalyta jau kurį laiką. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai aiškino, kad šias balas (kalba tik apie vieną balą, nors įraše aiškiai matosi dvi didelės balos) paliko mažas šuniukas, kurio higiena dar nėra pilnai susiformavusi, tačiau patikrinimo akte nenurodyta, jog buvo rasta jauniklių, t. y. visi gyvūnai buvo suaugę. E. G. nurodė ir tai, jog netikėto patikrinimo metu kaip tik tvarkėsi, tačiau liudytojais apklausti tikrintojai šios aplinkybės nepatvirtino, t. y. jie teigė nematę jokių tvarkymosi ženklų. Pažymėtina, jog po šlapinimosi gyvenamosiose patalpose turi būti išvaloma nedelsiant, o negyvenamosiose – du kartus per dieną. Patikrinimas buvo atliktas ryte, apie 10 val., taigi, ne ankstyvą rytą, vis dėlto, jei tuo metu dar nebuvo suspėta išvalyti patalpų, tuomet paskutinis valymas turėjo būti atliktas iš vakaro. Tačiau vaizdo įraše nufilmuoti vaizdai rodo, jog per naktį sukelti tokią netvarką sunkiai įmanoma. Šiame kontekste pažymėtina, jog ūkiniame pastate buvo nevalytos ne tik grindys, tačiau ir lubos (apaugusios dideliais, tankiais voratinkliais), be to, rasta pridraskytų žaislų, paklotų, kitų pašalinių daiktų. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog ekskrementų (bent jau ūkiniame pastate) nesimato, vis dėlto, tai nekeičia aplinkybės, jog gyvūnų laikymo vieta buvo nešvari ir netvarkinga, kas neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimo, nes tokioje aplinkoje neabejotinai gali lengviau plisti įvairios ligos bei veistis kenkėjai.

18. GGA 6 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Gyvūnų laikymo sąlygas detalizuoja įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 30 punktas, numatantis, kad šunys negali būti laikomi visą laiką uždaryti gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje, išskyrus atvejus, kai vienam šuniui skiriamas grindų plotas atitinka Reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias normas, taikomas neišvedamiems pasivaikščioti šunims. Šios minimalios normos vienam gyvūnui yra nustatytos atsižvelgiant į gyvūno svorį ir tai, ar šuo yra išvedamas iš jo laikymo įrangos ar patalpos pasivaikščioti, ar ne.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad negyvenamų patalpų – ūkinio pastato plotas yra 18 m². Jame patikrinimo metu buvo rasti keturi šunys – trys anglų buldogų patelės ir vienas patinas. Trys šunys buvo uždaryti įrengtuose narvuose (guoliavietėse), vienas laisvai bėgiojo po ūkinį pastatą. Patikrinimo metu šunys nebuvo sverti, tačiau paprastai suaugęs anglų buldogas sveria apie 23-25 kg. Tokiu būdu šis šuo patenka į kategoriją nuo 20 iki 40 kg. Tokio svorio šuniui minimalus grindų plotas turėtų būti 6 m², o kiekvienam kitam šuniui dar po 2 m². Iš viso keturiems šunims minimaliai reikėtų 12 m² grindų ploto. Šie reikalavimai yra taikomi šunims, kurie yra išvedami iš jų laikymo įrangos ar patalpos pasivaikščioti ne mažiau kaip 1 kartą per dieną 1 valandai arba ne mažiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpiau kaip 30 minučių. Jei minėtas reikalavimas nėra tenkinamas, t. y. šunys nėra išvedami pasivaikščioti, tuomet pirmam gyvūnui grindų plotas minimaliai turi sudaryti 25 m², kiekvienam kitam šuniui dar po 12 m². Tačiau patikrinimo metu nebuvo aiškinamasi, ar ūkiniame pastate rasti šunys jame laikomi pastoviai, jei taip, ar išvedami pasivaikščioti, kiek kartų per dieną ir pan. Bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta E. G. versija, kad anglų buldogai pastoviai uždaryti narvuose nebūna, aptvarai naudojami tik maitinimo metu, t. y. kad gyvūnai nesusipeštų dėl maisto. Po pašėrimo šunys laikomi laisvai 18 m² plote, be to, jie yra išvedžiojami. Vien aplinkybė, kad tikrintojai įvykio metu nerado pašaro, o tik vandens dubenėlius, nepaneigia aplinkybės, jog šunys galėjo būti jau paėsdinti, bet dar nespėti paleisti iš laikino aptvaro. Kadangi visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad netinkamas laikymo įrenginių taikymas gyvūnams augintiniams nėra nustatytas, tačiau dėl minimalaus grindų ploto, reikalingo šunims augintiniams, atitikimo teisės aktuose įtvirtintoms normoms būtina sistemiškai aiškintis ir tai, ar šunų laikymui ūkiniame pastate E. G. privalėjo turėti veterinarinį patvirtinimą.

20. GGA 10 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Tuo tarpu įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 8 punktas įtvirtina, jog verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta turi būti patvirtinta vadovaujantis Tvarkos aprašu (VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Veterinarijos reikalavimų 9 punktas numato, jog reikalavimas dėl veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo netaikomas, jeigu gyvūnų augintinių veisėjas gyvūnus augintinius laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose. Taigi, būtina tenkinti abi sąlygas: gyvūnai augintiniai turi būti veisiami gyvenamosiose patalpose ir tose pačiose patalpose laikomi. Šiuo atveju E. G. aiškina, jog anglų buldogus (tris pateles ir vieną patiną) laikė ūkiniame pastate, tačiau jų ten neveisė. Tokiu būdu akivaizdu, jog minėtos veislės šunys buvo veisiami gyvenamosiose patalpose, o laikomi negyvenamosiose patalpose. O tai neatitinka teisės aktų nuostatų, nes veterinarinis patvirtinimas nereikalingas tik tuo atveju, jei šunys ir veisiami, ir laikomi gyvenamosiose patalpose. Nagrinėjamu atveju taip nebuvo, ką iš esmės pripažino ir pats apeliantas, todėl aptariamas pažeidimas pasitvirtino. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas plačiau nepasisako apie šunų veisimą ūkiniame pastate, ką, Institucijos teigimu, įrodo negyvenamosiose patalpose laikyta Šveicarų baltųjų aviganių veislės patelė, kuri kitą dieną po patikrinimo atsivedė jauniklių, nes ši aplinkybė nebuvo nustatyta patikrinimo akte ir ji nebuvo įrodinėjama bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl tai iš tiesų yra nauja aplinkybė apeliantui.

21. Jei E. G. būtų turėjęs veterinarinį patvirtinimą negyvenamosioms patalpoms, tuomet minimalus grindų plotas, reikiamas gyvūnams augintiniams, atitiktų šios nutarties 16 punkte aptartus reikalavimus, t. y. ūkinio pastato plotas yra 18 m², o minimalus reikiamas plotas keturiems šunims sudaro 12 m². Neturint veterinarinio patvirtinimo, šunys privalėjo būti veisiami ir laikomi gyvenamosiose patalpose, kurių plotas yra 110 m². Vienam gyvūnui augintiniui, sveriančiam nuo 20 iki 40 kg, skiriamas minimalus grindų plotas gyvenamosiose patalpose yra 20 m². Vadinasi, E. G. maksimaliai galėjo gyvenamajame name laikyti ir veisti penkis šunis. Tuo tarpu patikrinimo metu iš viso buvo rasti aštuoni šunys – du gyvenamosiose patalpose, du lauko voljeruose ir keturi ūkiniame pastate. Taigi, aštuoniems šunims (arba šešiems šunims, jei du pastoviai laikomi lauko voljeruose) sutilpti 110 m² ploto gyvenamojoje patalpoje yra per mažai vietos, dėl ko pagrįstai konstatuotas pažeidimas.

22. GGA 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas (GGA 1 straipsnio 8, 12 punktai). Patikrinimo metu nustatyta, jog pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis E. G. laiko 61 šunį, nors veislyne rasti tik 8 šunys, iš kurių 4 neregistruoti registre, tačiau patikrinimo akte nurodytos trijų augintinių, neregistruotų registre, mikroschemos, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šį netikslumą apylinkės teismas pripažino rašymo apsirikimu ir jį ištaisė, t. y. patikslino, jog Gyvūnų augintinių registre patikrinimo metu buvo neregistruoti trys šunys augintiniai.

23. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismui pateikė GAR išrašus, patvirtinančius, jog jam nuosavybės teise priklausantys šunys su mikroschemomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruoti Gyvūnų augintinių registre jo vardu, tačiau byloje esanti informacija, gauta iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorės D. B. (2 t., b. l. 30–32), liudija, kad minėti du šunys buvo paženklinti atitinkamai 2013 m. kovo 8 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau įregistruoti GAR tik 2021 m. gruodžio 21 d., 20.37 val. ir 20.47 val., t. y. jau po neplaninio patikrinimo veislyne atlikimo, nors galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja tai padaryti per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno paženklinimo, taigi, pažeidimas nustatytas pagrįstai.

24. Dėl trečio patikrinimo metu rasto neregistruoto šuns su mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. paaiškino, kad šis gyvūnas nuosavybės teise priklauso N. B., jis gyvūną turėjo laikino perdavimo sutarties pagrindu, todėl registraciją privalėjo atlikti pati savininkė N. B.. Apylinkės teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. vykusio patikrinimo metu E. G. apskritai neturėjo teisėto pagrindo laikyti minėtą gyvūną, nes iš Reproduktoriaus tarpusavio laikino perdavimo sutarties turinio matyti, kad savininkas perleidžia laikinajam veisėjui šuns priežiūrą ir veisimo teisę laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. birželio 27 d. Kokiu pagrindu buvo laikomas šis šuo iki minėtos sutarties įsigaliojimo, apeliantas nesugebėjo paaiškinti nei apylinkės teismui, nei apeliaciniame skunde, teiktame apygardos teismui. E. G. akcentuoja tik tai, kad laikymo pagrindas nebuvo išsiaiškintas, neapklausta N. B., tačiau pats jokios versijos taip pat nepateikia (išskyrus patikrinimo metu negaliojusią sutartį), kas patvirtina, jog jis buvo ir yra šio gyvūno faktinis laikytojas, todėl yra atsakingas už jo tinkamą registravimą GAR.

25. Įsakymo „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punktas numato, kad perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 34.1 papunktyje nustatyta tvarka (gali kreiptis į veterinarijos gydytoją ar ženklintoją) turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Patikrinimo metu buvo nustatyti 57 šunų neišregistravimo atvejai. E. G. teigia, jog šis skaičius susidarė per visą veislyno „K.“ darbo laiką nuo jo įkūrimo. Šuniukų išregistravimo tvarka jam nebuvo visiškai aiški, todėl jis geranoriškai konsultavosi su VMVT Marijampolės departamentu dar prieš neplaninio patikrinimo atlikimą, tačiau jo sąžiningas bendradarbiavimas nebuvo įvertintas ir jis vis tiek buvo nubaustas dėl šio pažeidimo padarymo.

26. Šiuo aspektu aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų aptariamu klausimu komunikavo su Institucijos atstovais, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d. jis išsiuntė elektroninį laišką (laiško tekste užklausos data nurodyta 2021 m. gruodžio 15 d.) Institucijos darbuotojui K. M., kuris pagal kompetenciją persiuntė laišką atsakingam darbuotojui ir dar tą pačią dieną (2021 m. gruodžio 16 d.) E. G. vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė I. B. pateikė visus atsakymus į jo pateiktus klausimus. Neplaninis patikrinimas buvo vykdomas po penkių dienų ir tuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šunų išregistravimo procedūros dar nebuvo pilnai atlikęs. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto veislynas yra įregistruotas nuo 2015 m. vasario mėnesio, taigi dėl šunų neišregistravimo E. G. susirūpino tik po daugiau nei septynerių metų. Toks elgesys negali būti laikomas pakankamai rūpestingu, atidžiu bei atsakingu. Todėl pritartina Institucijos nurodytam teiginiui, jog apeliantui, užsiimančiam gyvūnų augintinių veisimo veikla, turi būti žinomi teisės aktų reikalavimai veiklai, kurią jis nusprendė vykdyti ir iš kurios vykdymo gauna atitinkamas pajamas, t. y. teisės aktų nežinojimas neatleidžia jo nuo atsakomybės.

27. Vien tai, jog aptariamoje teisės normoje numatyti ir naujojo gyvūno savininko veiksmai teikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui – E. G. atsakomybės nešalina, kadangi lingvistiškai aiškinant šią teisės normą matyti, jog joje imperatyviai, t. y. vartojant žodį turi, nurodomi gyvūno savininko veiksmai perduodant gyvūną kitam asmeniui. Iš šios formuluotės, priešingai nei nurodoma skunde, neišplaukia išvada, jog praėjus 7 kalendorinėms dienoms po gyvūno perdavimo gyvūno savininko atsakomybė išnyksta, ką patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės apie E. G. kreipimąsi konsultacijos dėl gyvūnų išregistravimo tvarkos ir tolesni jo veiksmai, teikiant prašymus išregistruoti gyvūnus.

28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad į E. D. veterinarinę tarnybą dėl jam priklausančių gyvūnų išregistravimo E. G. po jam suteiktos konsultacijos kreipėsi 2021 m. gruodžio 20 d. (2 t., b. l. 16), t. y. dieną prieš neplaninį patikrinimą, vis dėlto, iš prašymų turinio (2 t., b. l. 17–28) matyti, kad jie buvo surašyti tik dėl šešių gyvūnų išregistravimo, tuo tarpu patikrinimo metu rasti 57 neišregistruoti gyvūnai augintiniai. Aplinkybė, kad ankstesnių veislyno patikrinimų metu šis pažeidimas nebuvo nustatytas, nėra reikšminga, nes nėra duomenų, ar minėtas aspektas iš viso buvo tikrinamas. Aiškintis, kada E. G. perleido kiekvieną neišregistruotą augintinį kitiems asmenims, pagrindo nėra, nes pažeidimas buvo trunkamojo pobūdžio, jis užfiksuotas (paaiškėjo) tik 2021 m. gruodžio 21 d., todėl nuo šios datos skaičiuojamas ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų terminas, kuris šiuo atveju nėra pažeistas.

29. Įvertinus aptartas aplinkybes ir pašalinus nepasitvirtinusius teisės aktų pažeidimus, apygardos teismas nustatė, kad E. G. padarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. 2021 m. gruodžio 21 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), atlikto neplaninio patikrinimo metu, aiškinantis, kaip gyvūnų augintinių veisėjas E. G., veisiantis gyvūnus augintinius gyvenamosiose patalpose, organizuoja bei vykdo veiklą, nustatyti šie trūkumai: nevalytos patalpos, jaučiamas aštrus amoniako kvapas (pažeisti VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 18, 19 punktai), gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, grindų plotas neatitinka normų (pažeistas GGA įstatymo 6 straipsnis, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 30 punktas), trys gyvūnai augintiniai privalomai neregistruoti Gyvūnų augintinių registre (pažeista GGA įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), veisėjas neturi veterinarinio patvirtinimo negyvenamosioms patalpomis (pažeista GGA įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, įsakymo „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 8 punktas), 57 šunys neišregistruoti per 7 kalendorines dienas iš GAR (pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 21 ir 37 punktai).

30. Nors apeliacinės instancijos teismas sumažina nustatytų pažeidimų apimtį, tačiau nuobaudos individualizavimui tai įtakos neturi, nes E. G. yra paskirta ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 30 Eur. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė sąlygų visumos, kurioms esant apelianto padarytas administracinis nusižengimas galėtų būti vertinamas kaip mažai pavojingas. Vadovaujantis ANK 12 straipsnio 2 dalimi, kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.

31. 2017 m. sausio 3 d. VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-2 patvirtintame apraše „Dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodyti šie kriterijai: nežymus teisės aktų reikalavimų pažeidimų mastas; nežymus teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobūdis; labai trumpa teisės aktų reikalavimų pažeidimų trukmė; nežymus teisės aktų reikalavimų pažeidimų poveikis saugomam gėriui (vertybei); teisės aktų reikalavimų pažeidimas atsirado dėl techninės klaidos (Aprašo 6 punktas). Nė vienas iš minėtų kriterijų ūkio subjekto arba atsakingo už pažeidimą fizinio asmens veiklos patikrinimo metu neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos pareigūnų sprendimui dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu ir mažai pavojinga veika, tačiau pareigūnams gali pakakti nustatyti bent vieną iš Aprašo 6 punkte nustatytų kriterijų, kad galėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimą pripažinti mažareikšmiu arba mažai pavojinga veika.

32. Šiuo atveju tiek Institucija, tiek apylinkės teismas teisingai įvertino, kad buvo pažeistas ne vienas gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojantis teisės aktas, pažeidimai nebuvo momentiniai, nulemti žmogiškosios ar techninės klaidos. E. G., nors nustatytus trūkumus ir pašalino, tačiau kaltės nepripažino ir kritiškai savo veiksmų nevertino. Pažymėtina, jog gyvūnų gerovė – tai gyvūnų būklė, kai jie nejaučia nei fizinių, nei psichinių kančių ir yra gerai prisitaikę prie gyvenimo sąlygų. Tai humaniško gyvūnų naudojimo koncepcija, siekiant iki minimumo sumažinti gyvūnų patiriamą skausmą, kančias ir stresą, pagerinti gyvūnų gerovę visais jų gyvenimo etapais. Šiuo atveju gyvūnų augintinių laikymo sąlygų pažeidimų mastas ir pobūdis nebuvo visiškai nežymus, todėl E. G. veiksmai pagrįstai nepripažinti mažai pavojingais.

33. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Vaidas Paulauskas prašo priteisti E. G. naudai 600 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn tokios galimybės teisės aktai nenumato. Kadangi administracinio nusižengimo bylos teisena E. G. atžvilgiu nėra nutraukiama, todėl šis prašymas atmetamas ir patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Vaido Paulausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 15 d. nutarimą pakeisti, pašalinant iš E. G. inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį aplinkybes, kad jis laikė gyvūnus varžydamas jų judėjimo laisvę, netinkamai taikė laikymo įrenginius gyvūnams augintiniams, gyvūnai kentė nepatogumo jausmą, taip pat kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11, 14, 15 ir 16 punktai.

Kitas apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties ir Institucijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

E. G. turėtų atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.