- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- I-2634-95/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00929-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Irena Paulauskienė, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- Namo savininkų bendrijos
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Dominykui Varnui ir Kęstučiui Berteškai, atsakovės atstovei Sandrai Barišauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vytautui Bakšai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), Kaunas, prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – pareiškėja, bendrija) administracinėje byloje Nr. I-2063-95/2009 kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 2-6), prašydama ištirti, ar Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563, ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35, ta apimtimi, kuria juose yra nustatoma asmenų pareiga sudaryti sutartį su rinkliava renkančia organizacija dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas bei juose nenumatoma gyvenamųjų namų, jų patalpų, taip pat biurų patalpų savininkams ir juos atstovaujančioms bendrijoms galimybės įsirengti kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ nemokant rinkliavos už šiuo ženklu rezervuotas automobilių stovėjimo vietas atitinka Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d., 4.35 str. 1 d., 4.39 str., 6.156 str., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 d. (dabar 16 str. 37 d.), 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.) ir 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str., 12 str. ir 13 str., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus, Statybos techninio reglamento 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos VI skyriaus 2. 1 p. ir Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 52, 143.3 ir 231 p. nuostatas.
Prašyme nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-243 ir 2008-06-27 sprendimu Nr. T-307 buvo pakeisti Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35 (toliau – Nuostatai), t. y. Nuostatuose neliko buvusių 27 ir 28 p. ir buvusio jų turinio kituose punktuose. Minėti punktai nustatė, kad rezervuotos vietos, jei yra galimybė jas įrengti, įrengiamos užsakovui pateikus prašymą ir sudarius sutartį su UAB ,,Automobilių stovėjimo aikštelės“. Rezervuotoms vietoms įrengti užsakovas turi pateikti prašymą UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, gauti raštišką Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus pritarimą ir sudaryti sutartį su bendrove. Kauno miesto vietose, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis automobiliams statyti, įrengtų rezervuotų automobilių stovėjimo vietų naudotojai privalo sudaryti sutartį su UAB „Automobiliu stovėjimo aikštelės“ ir mokėti rinkliavą pagal nustatytą tarifą. Nuostatų naujojoje redakcijoje atsirado naujas 32 p., pagal kurį rezervuotos vietos įrengiamos pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą tvarką. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-07-15 įsakymu Nr. A-2563 patvirtinto Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kurio 7 p. nustato, kad užsakovas, vadovaudamasis Nuostatais, privalo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu ne tik dėl kelio ženklo įrengimo, eksploatavimo, bet ir dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas. Mano, kad patalpų, taip pat biurų patalpų savininkams ir juos atstovaujančioms bendrijoms nenumatant galimybės įsirengti kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ nemokant rinkliavos už šiuo ženklu rezervuotas automobilių stovėjimo vietas, prieštarauja Civiliniam kodeksui, Konstitucijai, Kelių eismo taisyklėms, Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 62 patvirtintam STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir 2003-12-24 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtintam STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Nuostatų 10 p. nustato, kad rinkliavos mokamos trimis būdais, t. y. grynaisiais pinigais arba naudojant elektronines mokėjimo korteles (automobilių stovėjimo bilietų automatai įrengti mokamose automobilių stovėjimo vietose); perkant nustatytos formos automobilio stovėjimo korteles bilietus (kortelėje biliete trinant pažymima automobilio pastatymo data ir laikas); mobiliuoju telefonu siunčiant nustatyto turinio trumpąją žinutę savo mobiliojo ryšio operatoriui, jei su juo pasirašyta atitinkama sutartis. Joks Apraše numatytu sutartiniu pagrindu atsirandantis rinkliavos mokėjimo būdas Nuostatuose (nei 10 p., nei kituose punktuose) nenumatytas, o pagal Rinkliavų įstatymo 11-13 str., rinkliavą gali nustatyti tik savivaldybės taryba. Nuostatuose neaptartas atvejis dėl rezervuotų stovėjimo vietų apmokestinimo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonose. Laiko, kad šio kelio ženklo pastatymas nei Nuostatuose, nei kituose aukštesnės galios teisės aktuose nėra ir negali būti sąlygojamas rinkliavos mokėjimu ar nemokėjimu, nes jis reglamentuoja elgesio taisyklę – specialaus leidimo turėjimą. Pažymėjo, kad Nuostatai nesieja specialaus leidimo turėjimo ar išdavimo su pareiga mokėti rinkliavą. Tokią teisę ir pareigą nustato tik neteisėtas Aprašas, kuriuo įtvirtinama nauja, Nuostatuose nenumatyta, rinkliava už teisę naudotis specialiu leidimu kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje. Mano, kad ginčo atveju kelio ženklas Nr. 531 gali būti statomas ir Kelių eismo taisyklių numatyti specialūs leidimai naudotis šiuo ženklu gali būti išduodami, vadovaujantis eismo saugumą, o ne rinkliavas reglamentuojančiais teisės aktais. Aprašo 4 bei 5 p. nurodoma, kad šis ženklas įengiamas, jei tai nepažeidžia Kelių eismo taisyklių, ir atvirkščiai, neįrengiamas, jei tai sumažintų eismo saugumą, prieštarautų viešojo transporto vystymo strategijai, miesto bendrajam planui. Aprašo 2 p. nustatyta, kad Aprašas parengtas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriumi „Nurodomieji ženklai“. Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyrius „Nurodomieji ženklai“ reglamentuoja tik pačius kelio ženklus, kurių sąlyginė numeracija su paaiškinimais yra nuo 501 iki 557. Visus juos vienijantis požymis yra tai, kad jie yra nurodomojo pobūdžio. Kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ aiškinamas kaip nurodantis stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo). Pareigos parengti Aprašą ir numatyti prievolę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu bei mokėti nustatytą rinkliavą Kelių eismo taisyklės nenumato. Daro išvadą, kadangi Aprašo parengimui ir turiniui jokių reikalavimų Kelių eismo taisyklės nenumato, todėl jis parengtas bei taikomas neteisėtai. Nuostatų 32 p. nurodyta, kad rezervuotos vietos įrengiamos pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą tvarką. Aprašo 7 p. neteisėtai nurodoma, kad užsakovas privalo sudaryti sutartį dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas, nes Civilinio kodekso 6.156 str. 2 d. nustato, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Joks įstatymas, taip pat nei Vietos savivaldos, nei Rinkliavų įstatymai, kuriais grindžiamas Nuostatų patvirtinimas, nenumato asmenų pareigos sudaryti sutartį dėl rinkliavos mokėjimo. Priešingai, Nuostatų 32 p. savivaldybės administratorius įpareigotas nustatyti ne pareigą, o tvarką, pagal kurią bus įrengiamos rezervuotos stovėjimo vietos. Nuostatų 32 p. nėra įtvirtinta administratoriaus teisė ar pareiga, remiantis niekur neįvardintu įstatymu, versti asmenis sudaryti CK 6.156 str. nenumatytas sutartis dėl kelio ženklo, kurio įrengimui pritarta kitais nutarimais, ar rinkliavos, Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 d. (dabar 16 str. 37 d.) ir 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.) normos, kuriomis yra grindžiamas Nuostatų patvirtinimas, nenumato jokios pareigos sudaryti sutartį. Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 6 p. bei 12 ir 13 str. nustato savivaldybės tarybos teisę nustatyti rinkliavas, bet ne savivaldybės administracijos direktoriaus teisę nustatyti asmenų pareigą sudaryti sutartį. Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.) nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams-seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Ši norma konkuruoja su minėtu aukštesnės galios teisės aktu, t. y. Civilinio kodekso 6.156 str. 2 d., todėl mano, kad administracijos direktorius neturi teisės savo įsakymu versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Taigi, Aprašas toje apimtyje, kuria nustatoma asmenų pareiga sudaryti sutartį su rinkliavą renkančia organizacija dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas, prieštarauja Civilinio kodekso, Vietos savivaldos ir Rinkliavų įstatymų nuostatoms. Nors Nuostatai tiesiogiai ir nenustato rinkliavos kelio ženklo Nr. 531 galiojimo zonose, tačiau, pareiškėjos nuomone, Nuostatų punktai dėl mokamo naudojimosi rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis prieštarauja Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d., 4.35 str. 1 d., 4.39 str., STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos, VI skyriaus 2.1 p. bei STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatą“ 52, 231 ir 143.3 p. ta apimtimi, kuria rinkliavos nustatymu yra suvaržomas naudojimasis paminėtų teisės aktų nustatytomis gyventojų bei kitų patalpų naudotojų teisėmis. Šie teisės aktai, taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nenumato galimybės organizuoti saugų eismą rinkliavomis. Tai prieštarauja įstatymų nustatytos subjektinės teisės įgyvendinimui bei iškreipia jas nustatančių teisės normų paskirtį: ne varžyti, bet padėti eismo dalyviams ir patalpų naudotojams saugai bei tinkamai eksploatuoti patalpas, įgyvendinti turimas bei pripažįstamas daiktines teises, dalyvauti eisme.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai patvirtino prašyme išdėstytus motyvus, prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba su prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjos Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), Kaunas, prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą (b. l. 127-131) nurodė, kad Nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35, 27 ir 28 p. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-243 buvo pripažinti netekusiais galios ir šiuo metu negalioja. Nuostatų 15 p. nustatyta rinkliava už rezervuotą automobilio stovėjimo vietą vienam mėnesiui, atsižvelgiant į kokioje zonoje bus įrengta rezervuota automobilio stovėjimo vieta (15.1.3. punkte nurodyta, kad raudonojoje zonoje už rezervuotą automobilio stovėjimo vietą vienam mėnesiui rinkliava – 400 Lt). Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 6 p., savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Pagal to pačio įstatymo 12 str., savivaldybės taryba nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, o šio įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose. Atkreipė dėmesį, kad būtent Nuostatuose, o ne Apraše ir yra nustatytas vietinės rinkliavos mokestis už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Aprašas reglamentuoja tik specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarką. Pažymėjo, kad Nuostatų 8 p. nustato, kad rinkliavos mokėtojai yra transporto priemonių valdytojai, kurie naudojasi Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytose Kauno miesto vietose įrengtomis mokamomis automobilių stovėjimo vietomis, taip pat rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis. Daro išvadą, kad ne visiems numatyta pareiga mokėti rinkliavą, o tik tiems, kurie naudojasi įrengtomis mokamomis automobilio stovėjimo vietomis, taip pat rezervuotomis vietomis laisvai nuspręsdami. Rinkliava už rezervuotą automobilio stovėjimo vietą vienam mėnesiui yra nustatyta būtent Nuostatų 15 p. Aprašo 7 p. nustatyta, kad Komisijai priėmus teigiamą sprendimą, užsakovas, vadovaujantis Nuostatais, privalo sudaryti sutartį su rinkliavą renkančia organizacija dėl kelio ženklo Nr. 531 įrengimo, eksploatavimo bei rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas. Todėl pareiškėjo teiginys, jog komisijai priėmus teigiamą sprendimą iš pareiškėjo negali būti reikalaujama mokėti su ženklo įrengimo išlaidomis nesusijusias rinkliavas yra visiškai nepagrįstas. Komisijos tikslas yra nustatyti, ar tokio ženklo įrengimas nesumažintų eismo saugumo, ir tik, nustačius šių aplinkybių nebuvimą, komisija duoda leidimą ženklui įsirengti, kurio pastatymą reglamentuoja Nuostatų 7 p. Tvirtino, kad Aprašas yra parengtas, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 3 p., kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Vadovaudamasis minėtu įstatymu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563 patvirtino Aprašą, todėl mano, kad Aprašas yra parengtas ir taikomas teisėtai. Vadovaujantis Aprašo 3 p., užsakovas yra įstaiga, įmonė, daugiabučių namų savininkų bendrija ar kitas juridinis ar fizinis asmuo, pateikęs prašymą dėl 531 kelio ženklo įrengimo. Pagal Aprašo 4 p., 531 kelio ženklas įrengiamas užsakovo prašymu. Taigi, užsakovai pateikdami prašymą dėl 531 kelio ženklo įrengimo išreiškia savo laisvą valią ir niekas jų neverčia prieš jo valią kreiptis dėl 531 kelio ženklo įrengimo. Aprašo 9 p. yra numatyti atvejai, kada 531 kelio ženklas yra pašalinamas. Aprašo 9.2 p. nurodyta, kad 531 kelio ženklas yra pašalinamas, jei įrengto 531 kelio ženklo galiojimo zonoje daugiau kaip 30 kalendorinių dienų nėra išduota specialaus leidimo ir/arba nėra pateikta nė vieno prašymo dėl specialaus leidimo išdavimo. Pagal Aprašo 11 p., specialūs leidimai išduodami einamiesiems metams iki gruodžio 31 d., pateikus rinkliavą renkančiai organizacijai prašymą ir kitus šiame apraše nurodytus dokumentus bei sudarius sutartį su rinkliavą renkančia organizacija. Iš Aprašo nuostatų matyti, kad jame nustatytas atvejis, jeigu asmuo kreipiasi dėl 531 kelio ženklo įrengimo, tačiau per daugiau kaip 30 dienų nesudaro sutarties su rinkliavas renkančia bendrove, 531 kelio ženklas yra pašalinamas. Kadangi sutartį privalo sudaryti ne visi asmenys, o tik tie, kurie laisva valia pateikia prašymą ženklui įrengti ir dėl to pradedama procedūra ženklui įrengti, todėl Aprašo 7 p. neprieštarauja Civiliu kodekso nuostatoms.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje prašymas netenkintinas.
Pareiškėja teismo prašo ištirti Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563 (toliau – Aprašas), ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35 (toliau – Nuostatai), toje apimtyje, kurioje nustatoma asmenų pareiga sudaryti sutartį su rinkliava renkančia organizacija dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas bei juose nenumatyta gyvenamųjų namų, jų patalpų, taip pat biurų patalpų savininkų ir juos atstovaujančių bendrijų galimybė įsirengti kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ nemokant rinkliavos už šiuo ženklu rezervuotas automobilių stovėjimo vietas atitiktį: 1) Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d., 4.35 str. 1 d., 4.39 str., 6.156 str. nuostatoms; 2) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 d. (dabar 16 str. 37 d.), 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.) ir 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.), 3) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str., 12 str. ir 13 str.; 4) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms; 5) Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus nuostatoms; 6) Statybos techninio reglamento 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos VI skyriaus 2. 1 p. ir 7) Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 52, 143.3 ir 231 p.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 str. 13 d. nuostatas, norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą.
Pareiškėja prašo ištirti Aprašo ir Nuostatų teisėtumą. Aprašas ir Nuostatai yra savivaldybių administravimo subjektų priimti norminiai administraciniai aktai, dėl to šio akto teisėtumo tyrimui taikomos specialios taisyklės, reglamentuotos ABTĮ šešioliktame skirsnyje. Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina.
ABTĮ 110 str. 2 d. numato administracinių teismų kompetenciją tirti savivaldybių administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. Vyriausiojo administracinio teismo nuolatinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai teismai tiria tik norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (ABTĮ 110 str. 1 d., 112 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Byloje taikytinų norminių administracinių aktų atitiktis žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant individualią bylą, jei tam yra būtinybė.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama ištirti Aprašo bei Nuostatų atitiktį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 2. 1 p bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 52, 143.3 ir 231 p. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 ir 2003-12-24 įsakymai Nr. 61 ir Nr. 705, kuriais patvirtinti minėti Statybos techniniai reglamentai nėra Vyriausybės norminiai aktai (ABTĮ 110 str. 2 d.). Tai žemesnio nei Vyriausybės nutarimai hierarchinio lygmens poįstatyminiai aktai, kurie patys neturi prieštarauti Vyriausybės norminiams aktams. Kaip minėta, administraciniams teismams, taikant specifinę norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo procedūrą, nepriskiriama tirti savivaldybės norminio administracinio akto atitikties žemesniems nei Vyriausybės nutarimai poįstatyminiams aktams. Tokia ad hoc patikra įmanoma tik nagrinėjant individualią administracinę bylą ir sprendžiant pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinės bylos dalis, kurioje pareiškėja prašo ištirti, ar Aprašas ir Nuostatai toje apimtyje, toje apimtyje, kurioje juose nustatoma asmenų pareiga sudaryti sutartį su rinkliava renkančia organizacija dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas bei juose nenumatyta gyvenamųjų namų, jų patalpų, taip pat biurų patalpų savininkų ir juos atstovaujančių bendrijų galimybė įsirengti kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ nemokant rinkliavos už šiuo ženklu rezervuotas automobilių stovėjimo vietas atisitinka Statybos techninio reglamento 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos VI skyriaus 2. 1 p. ir Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 52, 143.3 ir 231 p., nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai tirti specifine norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo tvarka (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą teisėkūros procese, yra pabrėžęs, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų <...>“ (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas, 2006-01-16 nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).
Būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo savo jurisprudencijoje ne sykį yra akcentavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. I1-04/2006, I1?02/2006).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. (2006-06-27 įstatymo Nr. X-736 redakcija) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Iš pareiškėjos prašymo argumentų matyti, kad jai abejonių sukėlė ne visų Aprašo ir/ar Nuostatų punktų atitiktis Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d., 4.35 str. 1 d., 4.39 str. ir 6.156 str., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. ir 16 d. (dabar 16 str. 37 d.), 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.) ir 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str., 12 str. ir 13 str., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus nuostatoms, o tik tų jų nuostatų, kurios siejamos su pareiga sudaryti sutartį su rinkliava renkančia organizacija dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas. Argumentų dėl kitų norminių administracinių aktų nuostatų prieštaravimo Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d., 4.35 str. 1 d., 4.39 str. ir 6.156 str. nuostatoms, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 d. (dabar 16 str. 37 d.), 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.) ir 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str., 12 str. ir 13 str. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus nuostatoms pareiškėja nenurodė. Todėl teisėjų kolegija tirs tik tas nuostatas, kurios siejamos su pareiga sudaryti sutartį su rinkliava renkančia organizacija dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas.
Dėl Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563 atitikties Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d ir 6.156 str. nuostatoms.
Savo abejones dėl Aprašo ir Nuostatų atitikties Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d. ir 6.156 str. nuostatoms pareiškėja grindžia tuo, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.
Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d. nustato, kad civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Civilinio kodekso 6. 156 str. nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija.
Savo abejones dėl Aprašo ir Nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. ir 16 d. (dabar 16 str. 37 d.), 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.) ir 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.) pareiškėja grindžia tuo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės nustatyti pareigą sudaryti sutartį su rinkliava renkančia organizacija dėl rinkliavos už rezervuotas stovėjimo vietas.
Nuostatų 32 p. nustato, kad rezervuotos vietos įrengiamos pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą tvarką.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 d. (dabar 16 str. 2 d. 37 p.) reglamentuojama, kad prie išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos priskiriama vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to pačio įstatymo 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.), savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Vadovaujantis minimo įstatymo 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.), savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, neperžengdamas įstatymų nustatytų įgaliojimų, vadovaudamasis Nuostatų 32 p., teisėtai ir pagrįstai išleido įsakymą, kuriuo patvirtino Aprašą, nustatantį specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarką. Kaip nustatyta anksčiau Aprašo 7 p. neprieštarauja Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d ir 6.156 str. nuostatoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Aprašo 7 p. ir Nuostatų 32 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 d. (dabar 16 str. 37 d.), 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.) ir 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.).
Dėl Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563 ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35 (pakeistų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-243 ir 2008-06-27 sprendimu Nr. T-307) atitikties Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str., 12 str. ir 13 str.
Savo abejones dėl Aprašo ir Nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str., 12 str. ir 13 str. pareiškėja grindžia tuo, kad rinkliavą gali nustatyti tik savivaldybės taryba, kad Nuostatuose nenumatytas Apraše numatytu sutartiniu pagrindu atsirandantis rinkliavos mokėjimo būdas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant konkretų mokėjimą, turi būti atsižvelgiama ne į teisės akte nurodytą mokėjimo pavadinimą, o į tokio mokėjimo teisinę prigimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-933-2004).
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 6 p. reglamentuojama, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Pagal to pačio įstatymo 12 str., savivaldybės taryba nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, o šio įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose.
Nuostatuose yra nustatytas vietinės rinkliavos mokestis už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Nuostatų 8 p. nustato, kad rinkliavos mokėtojai yra transporto priemonių valdytojai, kurie naudojasi Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytose Kauno miesto vietose įrengtomis mokamomis automobilių stovėjimo vietomis, taip pat rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis.
Aprašas reglamentuoja tik specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarką.
Teisėjų kolegija pastebi, kad mokėjimo paskirtis – atlyginti už suteikiamą teisę – nėra vienintelis vietinės rinkliavos požymis. Iš Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo sisteminio aiškinimo išplaukia, kad vietinės rinkliavos yra privalomi mokėjimai į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 16 str. 2 d.). Dėl rinkliavų nesitariama. Rinkliavas ir jų dydį, rinkliavų lengvatas ir rinkliavų grąžinimo atvejus nustato savivaldybės taryba, tvirtindama vietinės rinkliavos nuostatus (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12-13 str.). Taigi, rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis.
Dėl Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563 ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35 (pakeistų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-243 ir 2008-06-27 sprendimu Nr. T-307) atitikties Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms.
Savo abejones dėl Aprašo ir Nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms pareiškėja grindžia tuo, kad šis įstatymas nenumato galimybės organizuoti saugų eismą rinkliavomis.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 3 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose.
Taigi, remiantis minėtos teisės normos turinio analize, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, turėjo teisę patvirtinti Aprašą. Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kaip anksčiau nustatyta, vienas iš rinkliavos elementų yra atlyginimas už suteikiamą teisę, vietinės rinkliavos yra privalomi mokėjimai į savivaldybės biudžetą, dėl rinkliavų nesitariama. Rinkliavas ir jų dydį, rinkliavų lengvatas ir rinkliavų grąžinimo atvejus nustato savivaldybės taryba, tvirtindama vietinės rinkliavos nuostatus. Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Aprašas ir Nuostatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms.
Dėl Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563 ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35 (pakeistų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-243 ir 2008-06-27 sprendimu Nr. T-307) atitikties Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus nuostatoms.
Savo abejones dėl Aprašo ir Nuostatų atitikties Kelių eismo taisyklėms pareiškėja grindžia tuo, kad jos nenumato pareigos parengti Aprašą ir nustatyti prievolę sudaryti sutartį bei mokėti rinkliavą.
Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriuje „Nurodomieji ženklai“ kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ apibrėžiamas, kaip stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Specialių leidimų išdavimo tvarką kaip tik ir nustato Aprašas, kuris nekonkuruoja su nustatytu aukštesnės galios teisiniu reglamentavimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ji nepasisako dėl Nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35, 27 ir 28 p. teisėtumo, nes Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-243 buvo pripažinti netekusiais galios ir šiuo metu negalioja. Be to, pareiškėja neprašė ištirti šių punktų teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 101 str. 1 p., 115 str. 1 d. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), Kaunas, prašymą dalyje atmesti, kitoje dalyje bylą nutraukti.
Pripažinti, kad Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563, ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35, neprieštarauja Civilinio kodekso 1.2 str. 2 d., 4.35 str. 1 d., 4.39 str., 6.156 str., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 16 d. (dabar 16 str. 37 d.), 29 str. 8 d. 2 p. (buv. 29 str. 5 d. 2 p.) ir 40 str. 4 d. (dabar 54 str. 4 d.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str., 12 str. ir 13 str., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo V skyriaus nuostatoms.
Administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėja prašo ištirti, ar Specialių leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. A-2563, ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. 35, atitinka Statybos techninio reglamento 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos VI skyriaus 2. 1 p. ir Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 52, 143.3 ir 231 p., nutraukti.
Sprendimas per 14 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.