- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- AN2-396-935/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01882-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 1 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 1 d. nutarimu V. Š. buvo nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį šešiasdešimties eurų bauda;
- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį vienuolikos eurų bauda;
- pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dviejų šimtų eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtosios nuobaudos subendrintos ir V. Š. paskirta dviejų šimtų eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams.
2. V. Š. buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. sausio 6 d., apie 00.34 val., Vokiečių g., ties 9 namu, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) kirto siaurą ištisinę liniją, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė automobilį Toyota Prius v. n. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus, iš sustabdytos transporto priemonės vairuotojas išlipo be tikrinančio pareigūno leidimo, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 1 d. nutarimą ir V. Š. pripažino kaltu:
- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį vienuolikos eurų bauda;
- pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį septyniasdešimt penkių eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. Š. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta septyniasdešimt penkių eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Skunde V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nevisapusiškai bei šališkai, skundžiama nutartis buvo priimta skubotai, neobjektyviai, nemotyvuotai, V. Š. padaryti pažeidimai neturi visų administracinio nusižengimo sudėčiai būtinų elementų, o būtent pavojingumo.
6. V. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą siejo tik su faktais, kad tamsiu paros metu buvo išvažiuota į priešpriešinio eismo juostą neva neįsitikinus, jog tai daryti yra saugu, taip pat tuo, kad tuo pačiu buvo išvažiuota į priešpriešinę juostą pėsčiųjų perėjoje. Vis tik apylinkės teismas nevertino to, jog nagrinėjamu atveju buvo bandoma apvažiuoti kelyje atsiradusią kliūtį, kurią sudarė patys policijos pareigūnai. Kliūtį apeliantas apvažiavo laikydamasis KET reikalavimų, apdairiai laikydamasis visų reikiamų atsargumo taisyklių, įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra žmonių, taip pat įsitikinęs, kad toks apvažiavimas nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliantas pabrėžia, jog kliūties apvažiavimas pagal KET 128 punktą yra leidžiamas.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad apeliantas, apvažiuodamas kliūtį, nerodė posūkio signalo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas paminėtą aplinkybę, rėmėsi byloje esančiais vaizdo įrašais. Vis tik, apelianto įsitikinimu, apie posūkio signalo įjungimą ar neįjungimą negalima spręsti vien tik iš to, kad posūkio įjungimo garso nesigirdi automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše. Posūkio signalo įjungimo garso galėjo nesigirdėti dėl to, kad tuo metu automobilyje grojo muzika, apeliantas kalbėjo su keleive. Be to, automobilyje yra patogi posūkių signalo persirikiuojant funkcija, kurią panaudojus nebūna posūkio signalo garso. Apie tai, kad nebuvo panaudotas posūkio signalas, negalima spręsti ir iš policijos automobilio galinio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo, kadangi apelianto automobilyje priekinis posūkio žibintas yra šalia priekinio priešrūkinio žibinto, kuris pasukus vairą į konkrečią pusę užsidega, kad apšviestų didesnę reikiamos pusės kelio dalį, todėl įjungtas priešrūkinis žibintas galėjo numušti posūkio signalo šviesą.
8. V. Š. apeliaciniame skunde nesutinka, kad pažeidė KET 9, 30, 31 punktus, kadangi jis kliūtį apvažiavo laikydamasis visų KET reikalavimų, jis puikiai matė priekyje esančią situaciją ir tik įsitikinęs, kad kliūtį apvažiuoti yra saugu, tą padarė. Policijos pareigūnas A. N. teismo posėdyje patvirtino, kad tuo metu buvo naktis ir automobilių nebuvo, be to, pažymėtina, kad automobilis Toyota Prius, kurį apeliantas apvažiavo, buvo ne prieš pėsčiųjų perėją, tačiau ant pėsčiųjų perėjos. Apeliantui prieš apvažiuojant kliūtį nebuvo būtina visiškai sustoti, kadangi prieš jį buvę automobiliai važiavo ypač lėtai, kol galiausiai sustojo. Apeliantas kliūtį apvažiavo nedideliu greičiu, o pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad jis tą padarė važiuodamas greitai, yra nepagrįsti, tokius teiginius galėtų patvirtinti tik ekspertizės, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo paskirta, duomenys.
9. Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad pažeidė KET 16 punkto reikalvimus. Prie jo sustojusio automobilio priėjęs policijos pareigūnas ne sykį leido ir siūlė išlipti iš automobilio, nueiti apžiūrėti pažeidimo padarymo vietą. Tokius policijos teiginius jis suprato kaip leidimą išlipti iš automobilio, todėl nesuprato, kad daro kokį nors teisės aktų pažeidimą.
10. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į policijos pareigūnų padarytus teisės aktų pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad V. Š. 2019 m. sausio 6 d., apie 00.34 val., Vokiečių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) apvažiavo, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, prieš jį buvusią kliūtį, t. y., du automobilius, tačiau ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog apvažiuojant kliūtį buvo pažeisti KET reikalavimai. Apeliantas taip pat ginčija faktą, jog jis po to, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis, išlipo be policijos pareigūno leidimo. Su tokiais apelianto skundo argumentais sutiktina iš dalies.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog V. Š., apvažiuodamas kliūtį, nesilaikė KET 82.2, 9, 30, 31 ir 128 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia sutikti tik su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Š., apvažiuodamas kliūtį, pažeidė KET 82.2 punkto reikalavimus. KET 82.2 punkte yra nustatyta, jog transporto priemonės vairuotojas prieš apvažiuojant kliūtį ir baigiant ją apvažiuoti privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinio ir galinio registratorių vaizdo įrašų (b. l. 19) akivaizdžiai matyti, kad V. Š. prieš jį buvusius automobilius apvažiuoja neįjungęs posūkio signalo, taip pat kliūties apvažiavimo ir grįžimo į savo eismo juostą manevrą baigė be įspėjamojo signalo. Vis tik tokių apelianto veiksmų, susidariusioje situacijoje, nėra pagrindo vertinti kaip užtraukiančių atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
13. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn spręstina, ar tokio asmens veiksmai buvo tokie pavojingi, kad asmuo turi atsakyti administracine tvarka, t. y., padaryta veika turi ne tik formaliai atitikti įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Taip pat būtina atsižvelgti ir į situaciją, kuriai esant buvo padaryta veika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-26-895/2019).
14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų (b. l. 19) matyti, kad V. Š. apvažiavo prieš jį sustojusius automobilius esant tamsiam paros metui, snyguriuojant, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, jis kirto ištisinę siaurą liniją, nerodė įspėjamųjų šviesos signalų. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. Š. veiksmai nevertintini kaip tokio pavojingumo, dėl kurio jam turėtų kilti administracinė atsakomybė. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad V. Š., važiuojant paskui greitį mažinančius automobilius, kurie galiausiai visiškai sustoja, matėsi tiek tai, kas vyksta kelio važiuojamojoje dalyje (priešpriešinėje eismo juostoje nėra kitų automobilių, taip pat už pavėžėjo bei policijos automobilių kitų transporto priemonių nėra (išskyrus automobilį, kuris sankryžoje suko į kairę ir nuo įvykio vietos buvo pakankamai toli)), tiek tai, jog įvykio vietoje, kuri kaip ir visa gatvė yra apšvieta įvairiais šviesos šaltiniais, pėsčiųjų apskritai nėra. Čia pabrėžtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog V. Š., artėdamas prie greitį mažinančių automobilių, taip pat mažino vairuojamo automobilio greitį, prieš jį buvusius automobilius apvažiuoti pradėjo tik tuomet, kai šie buvo visiškai sustoję. Taigi V. Š. turėjo pakankamą galimybę įvertinti kelyje susidariusią situaciją, kiek ji buvo susijusi su jo paties bei kitų eismo dalyvių saugumu, ir ėmėsi būtinų saugumo priemonių. Akivaizdu, jog V. Š. nagrinėjamoje situacijoje galėjo elgtis dar atsargiau, t. y. visiškai sustoti prieš kliūtį ir tik tuomet ją apvažiuoti, palaukti, kol priekyje buvę automobiliai vėl pradės judėjimą ir tik tuomet tęsti judėjimą bei pan. Vis tik nagrinėjamu atveju nustatyti apelianto veiksmai neleidžia daryti išvados, jog jis nesilaikė bendrųjų eismo dalyvių pareigų, numatytų KET 9 punkte, netinkamai vykdė reikalavimus, numatytus KET 30, 31 ir 128 punktuose, ir tokiu būdu sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Š. kliūtį apvažiavo dideliu greičiu. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog, be jokios abejonės, V. Š. valdoma transporto priemonė apvažiuodama stovinčius automobilius didino greitį, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad šis greitis buvo didelis bei nesaugus. Nesutiktina ir su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog V. Š. apvažiavimo manevrą pradėjo pėsčiųjų perėjoje. Iš byloje esančių vaizdo įrašų (b. l. 19) akivaizdžiai matyti, kad tuo metu, kai V. Š. pradėjo apvažiavimo manevrą, pėsčiųjų perėjoje buvo sustojęs automobilis Toyota Prius, o V. Š. šį automobilį pradėjo apvažiuoti dar prieš pėsčiųjų perėją. Kaip jau minėta, prieš atliekant apvažiavimo manevrą matėsi, jog įvykio vietoje ar greta jos kitų transporto priemonių bei pėsčiųjų, kurie galėtų išeiti į pėsčiųjų perėję ar į važiuojamąją kelio dalį, nėra.
16. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokius KET reikalavimų pažeidimus, kurie nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu. Šis faktas iš dalies patvirtina, jog net policijos pareigūnai nevertino V. Š. veiksmų, kaip pažeidžiančių eismo saugumo reikalavimus. Čia būtina pabrėžti, jog iš policijos tarnybiniame automobilyje daryto vaizdo įrašo (b. l. 39) girdėti, kaip policijos pareigūnas, tarnybinį automobilį pralenkus V. Š. vairuojamam automobiliui ir panaudojus garso signalą, pasako „aš jam tuoj papypsinsiu“. Toks policijos pareigūno pasisakymas leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų policijos pareigūnai sureagavo ne į tai, kaip buvo atliktas apvažiavimo manevras, o į tai, jog apvažiuojant buvo panaudotas garso signalas. Nagrinėjamu atveju teigtina, jog V. Š. veiksmai apvažiuojant kliūtį, taip pat ir tai, kad nebuvo parodytas įspėjamasis posūkio signalas, nesukėlė grėsmės transporto eismo saugumui, jie nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, V. Š. nutrauktina.
17. V. Š. nesutinka su išvada, jog jis pažeidė KET 16 punkto reikalavimus, t. y., iš sustabdytos transporto priemonės išlipo be policijos pareigūno leidimo. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (b. l. 15), paties apelianto parodymai (b. l. 31), duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog V. Š. sustabdžius transporto priemonę iš jos išlipęs buvo du kartus, t. y., vieną kartą išlipęs filmavo sustojusį policijos automobilį, o kitą kartą buvo išlipęs pasiklausti, kiek laiko dar užtruks administracinio nusižengimo protokolo rašymas. V. Š. savo apeliaciniame skunde aiškina, kad jam pirmą kartą leidimą išlipti iš savo transporto priemonės buvo davęs policijos pareigūnas. Apygardos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodytų aplinkybių nepaneigia jokie kiti byloje apklaustų asmenų parodymai ar kiti objektyvūs duomenys. Pažymėtina, kad liudytojas A. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 42), jau priešingai nei savo tarnybiniame pranešime (b. l. 15), nurodė, kad V. Š. be policijos pareigūno leidimo iš automobilio buvo išlipęs vieną kartą, o būtent tada, kai jis rašė apeliantui administracinio nusižengimo protokolą. Byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 19) patvirtina, kad, tik sustabdžius V. Š., tarp jo ir policijos pareigūno vyko diskusija, kurios metu policijos pareigūnas nurodė, jog galima apžiūrėti įvykio vietą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas iš tikrųjų tokius pareigūno žodžius galėjo suprasti kaip leidimą išlipti iš savo transporto priemonės. Nors iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 39) matyti, kaip V. Š. filmuoja stovintį policijos automobilį, o ne apžiūrinėja įvykio vietą, vis tik skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad filmavimas truko neilgai, policijos pareigūnai jokių pretenzijų dėl tokio elgesio nereiškė, V. Š. veiksmai niekaip nesutrukdė policijos pareigūnams atlikti jų tarnybinių funkcijų. Taigi apeliacinės instancijos teismas visas abejones vertina apelianto naudai ir konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog jis iš automobilio išlipo be policijos pareigūnų leidimo.
18. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 39) girdėti, kaip V. Š. išlipus iš automobilio ir priėjus prie policijos pareigūnų pasiteirauti, kiek dar viskas užtruks, apeliantas policijos pareigūno yra įspėjamas, kad jis be policijos pareigūno leidimo išlipo iš savo automobilio. Vis tik teismas šioje vietoje konstatuoja, kad V. Š. baudimas dėl jo veiksmų prieštarautų protingumo principui. V. Š. viso proceso metu aiškino, kad administracinio nusižengimo protokolo rašymas užtruko labai ilgai. Tokią apelianto nurodytą aplinkybę teismo posėdžio metu (b. l. 42), taip pat savo tarnybiniame pranešime (b. l. 15) patvirtino liudytojas A. N., ją patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolo turinys, iš kurio matyti, jog šis protokolas buvo surašytas 01.25 val., t. y. praėjus beveik valandai nuo tirtų įvykių. Byloje esantys vaizdo įrašai (b. l. 39) patvirtina, kad V. Š. dėl susidariusios situacijos ne vieną kartą skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Be to, keleivė, buvusi su V. Š., buvo išlipusi iš automobilio ir teiravosi policijos pareigūnų, kiek dar viskas užtruks. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 39) girdėti, kaip keleivė V. Š. nurodė, kad policijos pareigūnai paaiškino, jog nežino, kiek viskas truks, gali trukti ir penkias valandas. Visą minėtą laikotarpį, kol V. Š. sėdėjo savo automobilyje, nė vienas policijos pareigūnas nebuvo priėjęs ir nepaaiškino susidariusios situacijos, kodėl dokumentų pildymas užsitęsė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad V. Š. išlipęs iš automobilio nepadarė jokio pažeidimo. Čia pastebėtina, kad po kreipimosi į policijos pareigūnus jis grįžo atgal į savo transporto priemonę. Taigi administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, V. Š. nutrauktina.
19. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje naikintina ir administracinio nusižengimo teisena V. Š. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 1 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. Š. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.