- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 1-752-77/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00117-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eleonora Matulaitienė
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2010-07-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 40 parų arešto, bausmę atlikęs, 2010-08-16 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. P. 2010-10-08 apie 19:30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje asmenų su A. L., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, liepdamas nukentėjusiajam M. S. atiduoti savo mobilaus ryšio telefoną, kitaip grasindamas jį atimti, tai yra grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą – M. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“ už 359 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. 359, 00 Lt turtinę žalą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis J. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 metų spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti spalio 8 d. vakare, jis susitiko su buvusiu klasioku A. L.. Jiedu nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Prie parduotuvės pamatė ateinantį M. S., prie kurio A. L. priėjo pasikalbėti. Stovėjo atokiau, bet girdėjo, kaip A. L. pradėjo M. S. klausinėti, kada šis grąžins skolą. Kad M. S. buvo skolingas A. L. jis žinojo, prieš šį įvykį pats matė, kaip A. L. paskolino nukentėjusiajam 200, 00 Lt. M. S. savo telefoną A. L. atidavė savo noru, niekas jam negrasino, pats išsitraukė SIM kortelę ir padavė telefoną. Jie susitarė, jog telefoną grąžins, kai susitiks šeštadienį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusysis atiduos A. L. skolą. Nukentėjusiajam negrasino, kad, jei pats neduos telefono, jį atims. Negirdėjo, kad A. L. būtų grasinęs nukentėjusiajam. Jis paėmė iš A. L. telefoną dėl to, kad A. L. jo neparduotų. Šeštadienį į sutartą vietą J. P. atėjo su keliais draugais, o A. L. ir M. S. neatėjo. Kitą dieną pas jį atvykęs A. L. paaiškino, jog buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, kažką su juo susitarė. Tada jie abu su A. L. už skolą telefoną užstatė lombarde. Kadangi A. L. su savimi neturėjo dokumento, o jis turėjo, tai sutiko, kad jo vardu būtų užstatytas telefonas. Suprato, jog negerai padarė užstatydami svetimą telefoną. Su nukentėjusiuoju daugiau nesusitiko, nes nežinojo jo kontaktinių duomenų. Teigė, jog telefoną pardavė ne tą pačią dieną, kai nukentėjusysis jį atidavė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis J. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:
Nukentėjusysis M. S. teisme paaiškino, kad 2010-10-08 apie 19:30 val. su draugais K. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir prie jos sutiko A. L.. A. L. pradėjo jo klausinėti, kodėl neatėjo pasiimti telefono, kurį A. L. buvo anksčiau iš jo pavogęs. Tada prie jų priėjo J. P. su dar vienu draugu. J. P. ir A. L. pažįsta todėl, kad jie kartu mokėsi vienoje mokykloje. Nukentėjusiojo draugai jo laukė atokiau. Tada A. L. pradėjo reikalauti duoti 20 litų. Atsakius, jog pinigų neturi, A. L. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Pasakė, jog telefonas yra ne jo, todėl negali atiduoti. Tada J. P. ir A. L. choru pradėjo reikalauti, kad arba jis „telefoną atiduotų geruoju, arba jie patys jį išsitrauks“. Visi trys vaikinai stovėjo ratu aplink jį. Trečiasis vaikinas jo atžvilgiu nieko nedarė. Jis suprato, kad, jeigu neatiduos jiems telefono, jį primuš ir telefoną atims. Kad nekiltų muštynės, jis iš kišenės ištraukė telefoną „Nokia“ ir jį atidavė. Šie jį pasiėmė ir nuėjo. Spėjo išsiimti SIM kortelę. Nei vienas iš jaunuolių jo atžvilgiu smurto nepanaudojo, tačiau vaikinų išsakytus žodžius suprato kaip grasinimą, juto baimę, nes prieš savaitę A. L. buvo sumušęs nukentėjusįjį ir iš jo atėmęs mobilaus ryšio telefoną „LG“. A. L. pasakė ateiti kitą dieną prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kur būtų atidavęs „LG“ telefoną. Jis sekantį rytą nuvyko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės nurodytu laiku 9 val., tačiau nei A. L. nei J. P. ten neatėjo. Niekada iš A. L. nieko nesiskolino, nes jis su A. L. nebendrauja. Pagrobtą telefoną jam atidavė policijos pareigūnai, todėl civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja R. A. teisme paaiškino, kad iš sūnaus M. S. draugo sužinojo, kad 2010-10-08 jos sūnų ties (duomenys neskelbtini) restoranu apstojo trys vaikinai, A. L. ir J. P. pagrobė telefoną. Smurto nenaudojo, tačiau paveikė psichologiškai. Žinojo, jog prieš tai A. L. buvo primušęs sūnų ir pavogęs telefoną, o po to pareikalavo pinigų, kad pastarasis atsiimtų savo pavogtą telefoną. 2010-10-09 apie 13:30 val. ji važiavo pro Vijolių kaimą ir nusprendė užeiti pas A. L.. Pradėjus A. L. klausinėti dėl sūnaus apiplėšimo, jis nesigynė atėmęs telefonus. Po to pasakė, kad abu telefonai „LG“ ir „Nokia“ yra užstatyti lombarde. Tada ji drauge su juo ir jo motina nuvažiavo į Šiauliuose, Varpo gatvėje, esantį lombardą, kur rado jos sūnui priklausantį telefoną „Nokia“. „LG“ telefono ten nebuvo. Tada, būnant lombarde, ji iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojas A. K. teisme paaiškino, kad 2010 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, jis su žmona ir draugu M. S. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės sutiko tris jaunuolius, kažkuris iš jų pasikvietė M. S. pasikalbėti. Jis norėjo eiti kartu, bet jam ir žmonai kaltinamasis ar kitas, su juo buvęs vaikinas, liepė eiti šalin, jei nenori problemų. Kaltinamąjį jis pažinojo iš matymo, nes jis gyveno penktame aukšte, o kaltinamasis to paties namo-ketvirtame aukšte. Jis su žmona paėjo toliau ir laukė. Buvo prietema, visi vaikinai buvo su kepurėmis, todėl jų veidų nematė, tačiau matė, kaip M. S. ištiesė ranką su mobiliuoju telefonu kažkuriam. Liudytojas teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad, būdamas su žmona nuošalyje, girdėjo M. S. apstojusių vaikinų pokalbio nuotrupas “kad, jeigu nenori problemų ar būti sudaužytas, atiduotų telefoną“. Grįžęs prie jų M. S. buvo susinervinęs, pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Patvirtino jo girdėtus žodžius, kad jei nori vaikščioti sveikas, nesudaužytas, tai turi atiduoti telefoną, o kortelę leido pasiimti (b. l. 63-65). Liudytojas dar paaiškino, kad M. S. sakė, kad jam liepė kitą rytą ateiti prie turgaus, atnešti 20 Lt ir tada lyg gražins telefoną ar panašiai.
Liudytoja A. K. teisme paaiškino, kad 2010 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, ji su savo vyru A. K. ir M. S., ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės buvo trys vaikinai, kurie liepė jai su vyru nesiklausyti ir eiti nuo jų ir M. S. šalin. Jie nuėjo toliau ir laukė. Maždaug už 10-15 minučių grįžo M. S. susinervinęs ir jiems pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Sakė, kad jis turi ateiti kažkur kitą dieną ir atnešti 20 Lt, už tai atgaus telefoną.
Iš 2010-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-18).
Iš 2010-10-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad M. S. atpažino A. L. (b.l. 23-26).
Iš 2010-10-09 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. S. pateikė sutartį su „Tele 2“, pagal kurią jis įsigijo telefoną „Nokia 5130“, IMEI Nr. 359355038832551 (b. l. 27-30).
Iš 2010-10-09 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Adverto“ pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“, IMEI Nr. 359355038832551, ir sutartį Nr. 9259, kurioje nurodyta, jog šis telefonas buvo priimtas 2010-10-08 iš J. P. (b. l. 31-33).
Iš 010-10-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Nokia 5130“, IMEI Nr. 359355038832551, apžiūra. Sulyginus telefono IMEI su pateiktu M. S. telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje nurodytu IMEI nustatyta, jog jie sutampa (b. l. 34-39).
Iš 2010-12-22 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. S. atpažino J. P., kaip antrąjį asmenį, kuris drauge su A. L. reikalavo atiduoti telefoną „Nokia“, jis taip pat sakė „atiduok telefoną arba ištrauksim patys“ (b. l. 48-52).
Iš 2011-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. K. atpažino A. L., kaip asmenį buvusį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) įvykio metu (b. l. 66-71).
Teismas, įvertinęs visus ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. P. kaltė dėl M. S. apiplėšimo yra įrodyta visiškai. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kaip nekvalifikuotas plėšimas. Vienas iš alternatyvių plėšimo padarymo būdų, nurodytų LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimų baudžiamosiose bylose“ yra išaiškinęs, kad grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas tiek žodžiais, tiek veiksmais, tiek pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Iš nukentėjusiojo M. S., liudytojo A. K. paaiškinimų matyti, kad grasinimų tuoj pat panaudoti fizinį smurtą realumas buvo išreikštas žodžiais bei sukuriant bauginančią situaciją – nukentėjusysis buvo apsuptas trijų vaikinų, du iš jų reikalavo atiduoti mobilųjį telefoną, grasindami jį atimti. Nukentėjusysis prieš savaitę jau buvo nukentėjęs nuo vieno iš reikalaujančių telefono asmenų-A. L., todėl, išgirdus analogišką grasinimą, nukentėjusiajam buvo pagrindo bijoti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Aplinkybė, jog nukentėjusysis A. L. skolingas nebuvo, patvirtinta paties A. L., kuris įtariamuoju apklaustas byloje Nr. 41-1-1563-10 (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nebaigtas, paskelbta šio asmens paieška) ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010-10-08 su J. P. ir dar vienu vaikinu stovėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir ten sutiko M. S., kurio paklausė, kodėl jis neatėjo sutartą dieną, kai turėjo jam atiduoti anksčiau iš jo paimtą mobilaus ryšio telefoną „LG KP500“. Susinervinęs galėjo M. S. pagrasinti, kad sumuš. Prieš paduodamas telefoną M. S. išsiėmė iš telefono SIM kortelę. M. S. jam skolingas nebuvo. Telefoną „Nokia 5130“ užstatė lombarde, (duomenys neskelbtini), kartu su J. P.. Kai paėmė iš M. S. telefoną, liepė jam ateiti kitą dieną prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, nes iš pradžių planavo atiduoti jam telefoną, bet vėliau persigalvojo ir telefoną užstatė lombarde (b. l. 75-77, 82-83).
Tai, kad telefonas nukentėjusiajam negrąžintas, o iš karto perleistas trečiajam asmeniui – lombardui (iš sutarties Nr. 9259 matyti, jog telefonas iš J. P. buvo priimtas įvykio dieną, t. y. 2010-10-08), paneigia kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusiojo telefoną jis užstatė tik po kelių dienų, kai nukentėjusysis neatėjo jo atsiimti, ir įrodo, kad kaltinamasis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad neteisėtai ir neatlygintinai užvaldo svetimą nukentėjusiajam M. S. priklausantį turtą – telefoną „Nokia 5130“, atimdamas iš jo galimybę valdyti, naudotis, disponuoti jam priklausančiu turtu, ir norėjo taip veikti. Todėl, priimdamas nuosprendį, kaltinamojo J. P. parodymus teismas atmeta, kaip prieštaraujančius byloje ištirtų įrodymų visumai.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 ir 61 straipsniuose.
J. P. kaltinamas padaręs vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), neišnykus ankstesniam teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, nepraėjus nei dviems mėnesiams nuo bausmės atlikimo. Šiuo metu J. P. atžvilgiu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, 2011-04-22 jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-577-11 (b. l. 126-127, 128-129), baustas administracine tvarka (b. l. 132-134), VšĮ Šiaulių ligoninės Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (b. l. 136), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 138), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi 2002-04-16 pas vaikų psichiatrą, diagnozuotas potrauminis sindromas (b. l. 137), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus komisijos 2011-05-20 specialisto išvadoje Nr. 90TPK-62 konstatuota, kad J. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 143-144), nevedęs, nedirba (b. l. 146, 147).
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str.1 d.1 p.).
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir J. P. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bus sulaikytas tik nubaudus kaltinamąjį realia terminuota laisvės atėmimo bausme (LR BK 50 str.).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5130“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 nutarimu grąžintas savininkui M. S. (b. l. 43-44), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininko nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
2011-01-21 nutarimu kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1.107), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 2(dviems) metams ir 6(šešiems)mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2011 m. lapkričio 21 dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinius įrodymus - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininko M. S. nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.