Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1021-125/2012

2012 m. birželio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. Š. ir atsakovo J. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1295-637/2008 dėl išlaikymo iš atsakovo J. Š. priteisimo, įpareigojant mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt nuo 2009-11-22 iki 2011-11-17, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. 903 000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašė pripažinti asmenine jos nuosavybe. Nurodė, jog 1992-07-15 privatizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto privatizavime atsakovas nedalyvavo, jis neturėjo teisės privatizuoti, nes butas buvo jos tėvų, atsakovas minėtame bute nebuvo registruotas bei negyveno. Butą privatizavo už savo investicinius čekius. 2000-04-07 minėtą butą pardavė už 72 000 Lt ir tą pačią dieną už 70 500 Lt nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog butas nupirktas už lėšas, gautas pardavus jos privatizuotą butą, todėl turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.

Teismas priteisė ieškovei išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2006-09-05, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, jog ieškovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, gaunamos pajamos – 500,99 Lt, ieškovei reikalingas gydymas, vaistai, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nekilnojamojo turto, nedidelės vertės transporto priemones, atsakovas gauna pakankamai didelį darbo užmokestį. Atsižvelgęs į bylos duomenis bei įvertinęs tai, kad santuoka truko beveik 20 metų, ieškovės sveikatos būklė yra sudėtinga, dėl netekto darbingumo sunku įsidarbinti, ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Be to, atmetė ieškovės reikalavimą pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1295-637/2008 dėl išlaikymo dydžio, nes Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-12 nutartimi panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 sprendimą, teismas nebeturi įstatyminio pagrindo nagrinėti minėtą reikalavimą.

Santuokos metu įgytą turtą teismas padalijo natūra taip: ieškovei priteisė automobilį „Fiat Tempra“, neturintį realios vertės, ir 147 000 Lt vertės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteisė 2 446 Lt vertės automobilį „Mazda 626“, 50 000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės 42 705,63 Lt kompensaciją atsakovui už ieškovei natūra atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Dėl ieškovės prašomo pripažinti asmenine nuosavybe buto, esančio (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, jog ieškovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1992-07-15 privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas butas 2000-04-07 parduotas už 72 000 Lt ir tą pačią dieną už 70 500 Lt įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi abu butai įsigyti galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui, teismas atkreipė dėmesį, jog sprendžiant ginčą turi būti remiamasi minėto teisės akto nuostatomis, bei pažymėjo, kad SŠK 21 str. nurodyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o nurodyto straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu. Tiek butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tiek butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas šalims esant santuokoje ir, nors įformintas ieškovės vardu, teismas laikė, kad jis įgytas ne asmenine, o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl ieškovės teiginių, kad butas asmenine nuosavybe priklauso jai, kadangi atsakovas neturėjo teisės pagal BPĮ privatizuoti teismas pažymėjo, jog nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turtui taikytino teisinio režimo (asmeninė ar jungtinė nuosavybė) taikomos ne BPĮ nuostatos, nustatančios valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, o CK ar SŠK nuostatos. Be to, teismas pažymėjo, jog teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė privatizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ar pirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą. Todėl atmetė reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepripažintas asmenine ieškovės nuosavybė, teismas minėtą butą įtraukė į dalytiną turtą. Atsižvelgęs į pateiktas turto vertinimo ataskaitas, teismas nustatė, kad automobilio „Mazda 626“ vertė 2 446 Lt, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 50 000 Lt, buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė – 147 000 Lt. Įvertinęs tai, jog prašomą padalyti turtą galima padalyti natūra, teismas ieškovei priteisė automobilis „Fiat Tempra“ ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisė automobilį „Mazda 626“ ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl prašomų priteisti piniginių lėšų teismas nustatė, jog atsakovas 2004 m. gruodžio mėnesį panaudojo 9 142,72 Lt lėšų, buvusių jo sąskaitoje AB SEB banke, todėl ieškovei priteisė 4 571,36 Lt. Kadangi ieškovei teko didesnė dalis bendro santuokoje įgyto turto, atsakovui iš ieškovės priteisė 42 705,63 Lt kompensaciją.

Dėl išlaikymo priteisimo atsakovas nurodo, kad ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo visiškai ar iš dalies nedarbinga dėl sveikatos, jos paskutinį kartą nustatytas darbingumo lygis galiojo iki 2011-11-17. Be to, ieškovei nedarbingumas nustatytas šalims jau dvejus metus gyvenant atskirai, po to, kai ieškovė susižalojo dirbdama sugyventinio L. P. namo statybose. Taip pat apeliantas pažymi, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog jos turtas ir gaunamos pajamos nepakankamos visiškai save išlaikyti, tačiau to ji neįrodė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtas ir pajamos leidžia užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, todėl teismas be pagrindo priteisė ieškovei iš jo išlaikymą. Ieškovė turi butą, 9,72 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pažyma patvirtina, kad ieškovei buvo išmokėtos tiesioginės išmokos. Be to, ieškovei 2010 m. buvo išduotas verslo liudijimas vykdyti prekybą kioskuose. Teismas, priteisdamas išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyta, jog ieškovė fiktyviai pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip siekdama sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Taip pat neatsižvelgė į tai, jog ieškovė yra nuteista už jo sugyventinės sužalojimą, o įstatymas numato, jog išlaikymo dydis mažinamas, priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiems giminaičiams. Be to, ieškovė buvo neištikima, tai patvirtina jų sūnus, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovas prašydamas priteisti kompensaciją už jos sąskaitoje buvusias lėšas apeliaciniu skundu nurodo naujas aplinkybes, jis tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, nors ir buvo atstovaujamas advokato. Pažymi, kad teismas turi būti aktyvus siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, o kitais atvejais šeimos bylose reikia vadovautis šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, teismas neturi pagrindo veikti vieno iš sutuoktinių interesais. Be to, ieškovė teigia, kad ji jokių santaupų neturėjo, atsakovas jai pervedinėjo priteistą išlaikymą ir įsiskolinimą nepilnametės dukros išlaikymui. Dėl atsakovo siūlymo pakeisti priteistus butus ieškovė nurodo, kad ji bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2004 m., kokios būklės yra butas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, ji nežino, todėl atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ji neįrodė, jog jai reikalingas išlaikymas, nes byloje yra duomenų, patvirtinančių jos neįgalumą, prie apeliacinio skundo ji pateikė duomenis, jog jai yra pratęstas neįgalumo nustatymas. Išmokas iš Nacionalinės žemės agentūros gauna asmuo, kuriam žemės sklypas yra perduotas panaudai. Faktas, kad butas, kurį ji laikė savo asmeniu turtu, buvo parduotas, negali turėti jokios įtakos, nes klausimas dėl šio buto nuosavybės yra sprendžiamas šioje byloje. Taip pat konfliktas su I. O., kurią atsakovas nurodo kaip sugyventinę, dėl išlaikymo negali turėti įtakos, nes dar neišsituokusio vyro sugyventinė negali būti laikoma jo šeimos nariu. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovė pažymi, kad ji taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti jai išlaikymą po 1 175 Lt kas mėnesį bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Kadangi šalys sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo neskundžia, teisėjų kolegija pasisako tik dėl sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo (CPK 320 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 str. reikalavimais. CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, ir išsprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe ir neįtraukti į bendro turto balansą. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, jog ji 1992-07-15 privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių lėšų, o butas (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas iš lėšų, gautų 2000-04-07 pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos šioje byloje turi būti taikomos atsižvelgiant į tai, kad butą privatizavo santuokoje buvę asmenys. Kadangi abu butai įsigyti galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), sprendžiant ginčą turi būti remiamasi minėto teisės akto nuostatomis. Santuokoje įgyjamo turto teisinę padėtį sąlygoja tai, kad galioja prezumpcija, jog sutuoktinių santuokoje įgyjamas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė yra sutuoktinio iki santuokos sudarymo priklausęs turtas, santuokos metu kaip dovana gautas turtas, santuokos metu jo paveldėtas turtas (SŠK 22 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 9 pagal 1 ir 2 punktų prasmę pasisakė, kad butas, privatizuotas sutuoktinių santuokos metu, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši išvada buvo pagrįsta Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu, jo pakeitimu, padarytu 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847, SŠK 21 straipsniu. Tai, kad privatizuojant butą buvo panaudota vieno iš sutuoktinių investicinės lėšos, nekeičia įgyjamo buto nuosavybės pobūdžio, ji išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą bei į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas šalims esant santuokoje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe (CPK 177 str., 178 str., 185 str., SŠK 21 str., 22 str.). Esant nurodytai aplinkybei, nustatytina, kad šalių santuokinį turtą sudaro butai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobiliai „Mazda 626“ ir „Fiat Tempra“. Ginčo dėl butų bei automobilio Fiat Tempra vertės neiškilo, todėl laikytina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 147 000 Lt, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 50 000 Lt, o automobilis „Fiat Tempra“ – bevertis. Šalys nesutinka su automobilio „Mazda 626“ verte. Atsakovas pateikė minimo automobilio vertinimo ataskaitą bei 2011-10-17 pažymą, jog automobilio vertė – 2 446 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių santuoka faktiškai iširo 2004 m., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad automobiliu „Mazda 626“ visą laiką nuo 2004 m. naudojosi atsakovas, automobilio vertė turi būti skaičiuojama buvusi 2004 m., t. y. 14 000 Lt, ir konstatuotina, kad šalių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė sudaro 211 000 Lt (147 000 Lt + 50 000 Lt + 14 000 Lt). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo nukrypti nuo lygių galimybių principo, todėl teismas pagrįstai laikė, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismas ieškovei priteisė automobilį „Fiat Tempra“ ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisė automobilį „Mazda 626“ ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo faktiško jų gyvenimo skyrium gyvena jiems priteistuose butuose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo sukeisti priteistus butus dėl to, kad ieškovė negalės sumokėti jam kompensacijos (CPK 185 str.). Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas tokio reikalavimo nebuvo pateikęs.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė į dalytiną turtą buvo įtraukusi ir 9 142,72 Lt lėšas, buvusias atsakovo sąskaitoje 2004 m. gruodžio mėn. pabaigoje, t. y. iki kol jie vedė bendrą ūkį. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalytiną turtą neįtraukė ieškovės sąskaitoje buvusių 5 278,35 Lt lėšų iki 2004-12-31 ir laikotarpiu nuo 2004-12-31 iki 2005-09-30 ieškovei pervestų 13 881,50 Lt. Iš bylos duomenų matyti, jog byloje buvo pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2004-12-31 ieškovės sąskaitoje buvo 5 278,35 Lt (t. 1, b. l. 77). Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą bei į tai, kad dalijant santuokoje įgytą turtą yra sudaromas bendro turto balansas, darytina išvada, kad teismas į dalytino turtą balansą turėjo įtraukti lėšas, buvusias tiek ieškovės, tiek atsakovo sąskaitose 2004 m. pabaigoje ir bendras sutuoktinių turtas sudaro 225 421,07 Lt (211 000 + 9 142,72 Lt + 5 278,35 Lt). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad į dalytiną turtą turėjo būti įtrauktos nuo 2004-12-31 iki 2005-09-30 ieškovei pervestos lėšos – 13 881,50 Lt, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2004 m. pabaigos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteistina pusė atsakovo sąskaitoje buvusių lėšų 2004 m. pabaigoje – 4 571,36 Lt, atsakovui priteistina pusė ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų 2004 m. pabaigoje – 2 639,18 Lt (CK 3.88 str. 1 d. 3 p., CPK 376 str. 177 str., 178 str., 185 str.).

CK 3.117 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai įvertino automobilio „Mazda 626“ vertę bei neįtraukė piniginių lėšų, buvusių ieškovės sąskaitoje, iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 41 500 Lt (154 210,54 Lt – 225 421,07 Lt : 2) kompensacija už jai tenkančią didesnę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį.

Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruotas 9,7200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad šio sklypo registravimo pagrindas – Apskrities viršininko įsakymas. Daryti išvada, kad tai yra ieškovei atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį turtą, todėl nesant ginčo dėl šio žemės sklypo, laikytina, kad tai yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti išlaikymą, kadangi ji iš dalies yra nedarbinga, jos gaunamos pajamos yra mažos, be to, su ja gyvena serganti dukra. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai. Pažymėtina, jog vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovei nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, dėl to ji negali susirasti darbo, šiuo metu ji gauna tik 250 Lt netekto darbingumo pensiją, todėl darytina išvada, kad nors ieškovė ir turi nekilnojamojo turto, ji negali patenkinti minimalių poreikių ir jos reikalavimas priteisti išlaikymą yra pagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog ieškovė gauna pajamų iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau iš Nacionalinės mokėjimo agentūros rašto matyti, jog ieškovė jokių mokėjimų už žemės ūkio naudmenas nėra gavusi (t. 6, b. l. 82). Dėl ieškovei išduoto verslo liudijimo nustatyta, jog verslo liudijimas vykdyti ūkinę veiklą buvo vienkartinis ir galiojo tik 2010 m. balandžio 4–30 d. (t. 4. b. l. 68). Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovė fiktyviai pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip siekdama sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, pažymėtina, jog ieškovė ir nagrinėjamoje byloje siekė minėtą butą pripažinti jos asmenine nuosavybe, todėl tuo pagrindu, kad ieškovė buvo nesąžininga, nėra pagrindo nepriteisti jai išlaikymo (CK 3. 72 str. 6 d. 4 p.). Taip pat nėra pagrindo taikyti CK 3. 72 straipsnio 6 dalies 2 punkto, kai išlaikymas nepriteisiamas, jeigu sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams, nes, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, neišsiskyrusio asmens sugyventinė negali būti laikoma artima giminaitė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą. Dėl išlaikymo dydžio pažymėtina, kad išlaikymo dydis yra skirtas minimaliems poreikiams tenkinti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad 400 Lt išlaikymo dydis yra pakankamas minimaliems poreikiams tenkinti (CPK 185 str.).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, jog teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo 2006-09-05, nes tai reikštų atgręžtinį reikalavimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki sprendimo priėmimo ir išieškotos sumos buvo skubaus vykdymo pasekmė, todėl sprendžiant išlaikymo priteisimo momentą išieškotos sumos negali turėti įtakos, tai yra klausimai, susiję su vykdymo procesu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, to paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, t. y. 50 proc., konstatavo, jog šalims vienai iš kitos nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir konstatuoja, jog šalims priteistinos jų bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 3 000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų, paduodant ieškinį. Atsakovas teigia, kad jis patyrė 4 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas advokatui sumokėjo tik 1 000 Lt. Byloje pateiktas 3 000 Lt pinigų priėmimo kvitas, tačiau iš minimo kvito matyti, jog pinigus advokatui sumokėjo I. O.. Atsižvelgiant į tai, kad I. O. nėra bylos dalyvis ir neaišku, kokiu pagrindu buvo sumokėti advokatui pinigai, nėra pagrindo 3 000 Lt laikyti atsakovo advokato atstovavimo išlaidomis. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 1 500 Lt (3 000 Lt :2) advokato atstovavimo išlaidų ir 50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, iš viso 1 550 Lt. Atsakovui iš ieškovės priteistina 500 Lt (1 000 Lt :2) advokato atstovavimo išlaidų. Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir ieškovei iš atsakovo priteistina 1 050 Lt (1 550 Lt – 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į iš ieškovo priteistiną žyminį mokestį įtraukė jam priteistą kompensaciją iš ieškovės ir konstatuoja, jog iš ieškovo priteitinas 2 143 Lt (400x12)+50 000 Lt + 14 000 Lt + 2 639,18 Lt/ 3 proc.) žyminis mokestis valstybei.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš ieškovės priteista kompensacija atsakovui mažintina iki 41 500 Lt, iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei mažintinos iki 2 143,18 Lt bei iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kadangi nė vienos iš šalių apeliacinis skundas iš esmės nebuvo tenkintas, šalims viena kitai bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti:

priteistą iš ieškovės B. Š. 42 705,63 Lt kompensaciją atsakovui J. Š. už ieškovei natūra atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą sumažinti iki 41 500 Lt;

iš atsakovo J. Š. priteistą valstybei 2 999 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 2 143 Lt;

priteisti iš atsakovo J. Š. ieškovei B. Š. 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.