- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-1313-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17795-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Auteks“, M. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2018 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo bei kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Auteks“, M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas K. S. 2017 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2018 m. sausio 26 d. patikslino, kuriuose prašė teismo: 1) nutraukti 2017 m. kovo 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą transporto priemonės R. R. L. R. (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 41 000 Eur; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8 666 Eur, kaip išlaidas, patirtas už transporto priemonės R. R. L. R. (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) remontą; 3) sumažinti 2017 m. kovo 17 d. tarp ieškovo K. S. ir atsakovo A. B. sudarytos transporto priemonės R. R. L. R. (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties kainą nuo 41 000 Eur iki 35 500 Eur ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 500 Eur, kaip sumažintos pirkimo-pardavimo sutarties kainos skirtumą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 050 Eurų žalą, patirtą dėl netinkamos kokybės daikto, t. y. transporto priemonės R. R. L. R. (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo; 5) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 60 016 Eur sumai areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, lėšas ar turtines teises esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, reikalavimo suma atsakovui (fiziniam asmeniui) yra didelė, be to, ieškovo turimais duomenimis, patikslinto ieškinio reikalavimų suma net kelis kartus viršija atsakovo turimo turto vertę. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovo K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui A. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, ir lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis bendrai 60 016 Eur sumai.
Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą – aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, detaliai išdėstė aplinkybes ir aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kad patikslinto ieškinio suma yra 60 016 Eur, teismas sprendė, kad ieškinio suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, ir tai sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – atsakovo turto areštas pareikšto reikalavimo ribose, yra būtinas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos nesant vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kumuliacinių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas nepagrįstai sprendė, jog didelė ieškinio suma patvirtina egzistuojant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kai duomenų, pagrindžiančių galimą atsakovo nesąžiningumą (o kartu – ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą), į bylą nepateikta ir tokios aplinkybės teismo iš viso nevertintos ir nenustatytos. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą (atsakovo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) teismui nepateikė, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentavo aplinkybe dėl didelės ieškinio sumos, informacija apie galimai nepakankamą atsakovo turtinę padėtį bei atsakovo nesutikimu geranoriškai patenkinti ieškinio reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog atsakovas nepripažįsta ir nepatenkina ieškovo reiškiamų turtinių reikalavimų savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo fakto, nes būtent dėl šio atsisakymo tenkinti turtinius reikalavimus ir yra kilęs ginčas teisme.
Atsiliepimas
Ieškovas K. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, kadangi atsakovas teikdamas atskirąjį skundą neginčija, o tai leidžia spręsti - kad pripažįsta, jog jo atžvilgiu pareikšto patikslinto ieškinio suma yra didelė ir gerokai viršija viso jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertę. Atsakovas net neneigia, jog, pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį, jo tinkamam įvykdymui atsakovo turimo turto neužtektų. Tai atitinkamai reiškia, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė ir tai sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė dėl atsakovo nesąžiningumo kaip galimos grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau tai nereiškia, jog teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino. Mano, jog ieškovas, motyvuodamas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atitinkamai nurodė, kad atsakovas be to, kad nepripažįsta pardavęs ieškovui transporto priemonę su neaptartais (nuslėptais) trūkumais, taip pat elgiasi nesąžiningai, teikdamas teismui tikrovės neatitinkančią informaciją apie sumas, faktiškai gautas iš ieškovo už parduotą ginčo transporto priemonę, neteikia teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims iš karto visų nagrinėjamai bylai reikšmingų rašytinių įrodymų. Todėl toks atsakovo nesąžiningumas suponuoja, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (ar jas panaikinus), dar bylos nagrinėjimo metu atsakovas gali imtis tokių veiksmų, kuriais būtų siekiama nuslėpti turimą turtą, jį perleisti kitiems asmenims bet kokia forma, įkeisti ar kaip kitaip apsunkinti. Ieškovas objektyviai negali pateikti apeliacinės instancijos teismui rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nesiėmė veiksmų, jog būtų sumažinta jo turimo turto apimtis, tačiau labai tikėtina, jog atsakovas iš jo vardu atidarytų banko sąskaitų jau yra išsiėmęs ar pervedęs jam priklausančias pinigines lėšas, taip sumažindamas savo turimą turtą, iš kurio ieškovas galėtų vykdyti išieškojimą palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio 60 016 Eur vertės nekilnojamojo / kilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 60 016 Eur sumos. Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B., tretiesiems asmenims UAB „Auteks“, M. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo bei kitų susijusių reikalavimų, kurį vėliau patikslinęs prašė bendroje sumoje iš atsakovo priteisti 60 016 Eur. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus bei į ieškinio sumą, ieškovo prašymą tenkino, ieškinio reikalavimams užtikrini skundžiama nutartimi atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas bei įrodyti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Atsakovas nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymu egzistavimu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sieja su ieškinio dydžiu fiziniam asmeniui. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas nenurodė.
Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018).
Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo tokių ribojimų antrajai šaliai nustatymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybės, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija ieškovas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nemažiau svarbi yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kuri turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtektų bet kokios teorinės galimybės, jog be tokių priemonių taikymo galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje dėl didelės sumos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
Be to, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog nepateikus duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, vien tik jo finansinė padėtis šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo laikyti, jog kyla grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui), sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria tenkinant ieškovo prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas neužkerta kelio ieškovui pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 294 straipsnio 2 dalis ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo K. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.