Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - 6 mėnesius, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. B. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Kauno užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju nuspręsta į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei suėmime nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. išbūtą laiką.

Kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta, paleidžiant R. B. teismo salėje.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), o pradėjus vykdyti bausmę, šią kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis 2018 m. liepos 30 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, parduotuvės lankytojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y., užkalbinęs prie kasos stovinčią moterį, iš šortų išsitraukė dujinį pistoletą VALTRO Nr. A05690, 85 COMBAT modelio, ir ginklą nukreipė į asmenį, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, t. y. 2018 m. liepos 30 d. apie 16.55 val., išėjęs iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. rankoje laikydamas bei demonstruodamas minėtą dujinį pistoletą, pagrasino nukentėjusiam S. P., tuo jį baugindamas, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.2. Be to, jis iki 2018 m. liepos 30 d., tiksliau ikiteismini tyrimo nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį 85 COMBAT modelio, 9 mm kalibro pistoletą VALTRO Nr. A05690, skirtą šaudyti 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo, dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir šaunamąjį ginklą - pistoletą, neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. liepos 30 d. 19.20 val., kol jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014). Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti R. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą motyvavo tik tuo, jog jo nusikalstamais veiksmais nebuvo sukelta sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes ir keičia gyvenimo būdą. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei nurodytais jį pagrindžiančiais motyvais teisėjų kolegija sutikti negali. Nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jų labai besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina apylinkės teismo išvados, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog R. B. nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei priėmus skundžiamą nuosprendį, realių veiksmų įrodyti, kad yra pasirengęs koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nesiėmė. Priešingai, nuteistasis padarė dar 2 administracinius nusižengimus, be to, jo atžvilgiu 2018 m. lapkričio 26 d. pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (b. t. 3, b. l. 55, 60-61).

9. Kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįstai sumenkintas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Pritartina, jog šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad R. B. neteisėti veiksmai būtų sukėlę realius sunkius padarinius, tačiau tai savaime jo padarytų nusikaltimų mažiau pavojingais nedaro. Šiame kontekste pažymėtina, jog nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje, R. B. įvykdė dienos metu, gausiai klientų lankomoje parduotuvėje bei jos prieigose t. y. išsitraukęs dujinį pistoletą, jį nukreipė į du asmenis, vienam iš jų - nukentėjusiajam S. P., ginklu atvirai grasino. Tokie nuteistojo veiksmai viešoje vietoje - parduotuvėje bei šalia jos – ten buvusiems asmenims neabejotinai buvo netikėti, galėjo sukelti nukentėjusiajam ir aplinkiniams išgąstį ar net psichologinius padarinius. Atsižvelgtina ir į tai, kad tokius veiksmus R. B. atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 1,47 promilės girtumas. Būdamas neblaivumo būsenoje, nuteistasis galėjo netyčia iššauti iš turėto ir į kitus asmenis nukreipto pistoleto, tokiu būdu juos sužaloti. Taigi, nuteistajam inkriminuotos bei BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas šiuo atveju yra akivaizdus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. B. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu - jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė (b. t. 2, b. l. 95), o tokie asmenys dažnai nekontroliuoja savo veiksmų, yra linkę į agresiją. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ir kita nusikalstama veika, dėl kurios R. B. buvo nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu - neteisėtas šaunamojo ginklo įgijimas ir laikymas, pasižymi ypatingu pavojingumu, kadangi aukščiau aptartas ir neatsakingas disponavimas šaunamuoju ginklu gali sukelti itin sunkias pasekmes.

10. Pažymėtina ir tai, jog, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, apylinkės teismas visiškai nevertino R. B. asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą yra teistas net 11 kartų. Didžiausią dalį jo įvykdytų nusikalstamų veikų sudaro nusikaltimai viešajai tvarkai bei turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (b. t. 2, b. l. 49-58). Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti itin jauno amžiaus - 15 metų, jas darė vieną po kitos, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Jis praeityje baustas ir administracine tvarka - 7 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2 kartus už nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, 4 kartus už nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, 1 kartą už statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą ir jų garbės ir orumo pažeminimą. (b. t. 2, b. l. 75-84, b. t. 3, b. l. 60-63). R. B. buvo ne kartą paskirtos savo pobūdžiu švelnesnės bausmės, taip pat 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, 2 kartus R. B. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Vis tik, taikyta probacija jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio pakeisti ir dorai gyventi nesistengė – tiek bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tiek lygtinio paleidimo metu, nuteistasis toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus ar administracinius nusižengimus. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus R. B. įvykdė nepraėjus nei metams po to, kai Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Nuteistajam taip pat ne kartą teko atlikti ir laisvės atėmimo bausmę (didžiausia R. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė - 2 metai 3 mėnesiai), tačiau net ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas jo nuo tolimesnio neteisėto elgesio neatgrasė. Anksčiau aptarti duomenys neabejotinai rodo R. B. nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, visiškai abejingą požiūrį į visuomenei priimtinas taisykles bei suponuoja jo, kaip linkusios nusikalsti asmenybės, vertinimą.

11. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik R. B. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas R. B., kuris net keturis kartus sulaužė valstybės jam parodytą pasitikėjimą, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš R. B. to tikėtis nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam R. B. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu bei Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, visiškai nepagrįstai nurodė prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedantis dalį - 6 mėnesius, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, reglamentuoja BK 64 straipsnis. Būtent šiuo straipsniu, bendrindamas nauju, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi apylinkės teismas. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais R. B. paskirtas bausmes, pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, sudėdamas jas iš dalies. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu R. B. buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, o skundžiamu nuosprendžiu - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visiškai akivaizdu, jog ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu R. B. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra didesnė už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo atveju, bendrinant skirtingais nuosprendžiais R. B. paskirtas bausmes, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridėta Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, o ne atvirkščiai. Nors apeliaciniame skunde netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo klausimas, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nėra keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs teisės taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis keistinas ir šioje dalyje. Toks pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisymas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo padėties nesunkina, kadangi galutinės subendrintos bausmės dydis - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, nesikeičia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio, 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - 6 mėnesius, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - 5 mėnesius, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 8 punktais, R. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Kauno užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. B. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.