Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. M. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo Č. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 m. ir 2 mėn.;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 3 m;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos 3 m. ir 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos kitos – šiuo nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 20 d. nuosprendžiu – paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose.

Č. M. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 323 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) išteisintas nenustačius, kad padarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių.

Iš Č. M. priteista AB Šiaulių bankui 78 294,72 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą: naudodamasis tuo, jog, būdamas 1998 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) pirmininkas, 2001 m. birželio 6 d., siekdamas sukčiavimo būdu užvaldyti AB Šiaulių banko turtą – 70 000 Lt, su banko administracija sudarė nurodyto dydžio pinigų, reikalingų bendrijos, kurios pirmininkas jis buvo, apyvartinių lėšų papildymui, paskolos sutartį, bankui pateikdamas akivaizdžiai melagingus duomenis apie įkeičiamą turtą kaip paskolos užtikrinimo garantą – suklastotus ir tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2001 m. kovo 22 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. XXXX ir kasos pajamų orderio kvitą SAC Nr. XXXX, kuriuose nurodyta, kad įkeičiamas turtas – 365 000 Lt vertės pjuvenų gamybos presas TH-600 priklausė bendrovei „XXXX“ ir šį daiktą jo vadovaujama bendrovė 2001 m. kovo 22 d. įgijo iš (duomenys neskelbtini). Bankui patikėjus Č. M. pateiktų dokumentų turinio tikrove ir sudarius paskolos sutartį, į jo vadovaujamos bendrovės „XXXX“ sąskaitą buvo pervesta 70 000 Lt pinigų suma, kurią jis pasiėmė ir panaudojo savo asmeniniams reikalams. Iki sutartyje nurodyto termino – 2002 m. gegužės 31 d. – Č. M. nei bendrijos, nei savo vardu pinigų bankui negrąžino;

be to, Č. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas tos pačios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „XXXX“ pirmininkas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 19 d. iki 2001 m. balandžio 13 d. iš bendrijos sąskaitos Nr. XXXX, esančios AB (duomenys neskelbtini), paėmė ir savo asmeniniams reikalams panaudojo 39 750 Lt grynųjų pinigų.

Teismas nepakankamai atsižvelgė į šias aplinkybes ir paskyrė bausmę, nepagrįstai remdamasis Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. lapkričio 21 d. ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad Č. M. gali atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Po šios ekspertizės padarymo praėjo nemažas laiko tarpas ir atsirado naujų aplinkybių, todėl teismas negalėjo remtis ankstesniu ekspertizės aktu, o galėjo šias aplinkybes išsiaiškinti, prieš priimdamas nuosprendį byloje. Buvo būtina išsiaiškinti, ar bausmės atlikimo metu susirgimas progresavo iki būklės, kuri nurodyta ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąraše. Faktiškai galutinė bausmė už padarytas nusikalstamas veikas Č. M. paskirta skundžiamu nuosprendžiu, todėl teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė šį klausimą spręsti, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, neatsižvelgė į bausmių individualizavimo principą, sprendžiant konkrečią bylą. Siekiant išsiaiškinti, ar Č. M. atlikti bausmę nėra per sunku ir ar jis serga sunkia nepagydoma liga, byloje reikia skirti specialią gydytojų komisiją, pasitelkiant kompetentingą specialistą, turintį leidimą savarankiškai gydyti širdies ligas.

Be to, Č. M. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Ginamasis nuteistas už nusikaltimus, padarytus 2001 metų birželio–liepos mėnesiais. Juos siejo vieninga tyčia. Nuo to laiko Č. M. nepadarė jokių nusikaltimų. Tai rodo, kad asmuo nėra linkęs nusikalsti, todėl negalima teigti, jog dėl padarytų nusikaltimų jis charakterizuojamas neigiamai. Č. M. dalį bausmės jau atliko, išvadas padarė, yra senyvo amžiaus, sunkiai serga. Būdamas laisvės atėmimo vietoje, jis neturi jokių galimybių atlyginti priteisto civilinio ieškinio. Dėl to jam paskirta bausmė turi būti švelninama ir tai neprieštaraus bausmės paskirčiai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą tenkinti iš dalies: bausmės nešvelninti, tačiau nuo jos atleisti dėl ligos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Č. M. gynėjo advokato M. Venckaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistojo gynėjas neginčija nuteistojo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, skundžia tik bausmės dydį bei prašo atleisti ginamąjį nuo bausmės dėl ligos, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, kad Č. M. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), abu nusikaltimai padaryti tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų.

Teismas įvertino nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko sveikatos būklę; atsižvelgė, jog nusikaltimais padaryta žala neatlyginta.

Byloje nenustatyta nei Č. M. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Už nusikaltimus, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu, numatytos tik realios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės.

Teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes. Tai rodo, kad skirdamas bausmes teismas, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių, atsižvelgė ir į nuteistojo sveikatos būklę, būtent dėl jos nuteistajam paskirtos trumpesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės.

Teisėjų kolegijos nuomone, Č. M. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Dėl Č. M. atleidimo nuo bausmės dėl ligos

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 76 straipsnį ir Č. M. nuo laisvės atėmimo bausmės atleisti, kadangi jis serga sunkia nepagydoma liga.

Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo.

Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 straipsnio 1 dalį galimas, esant dviem sąlygoms, o būtent:

1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga;

2) dėl šios ligos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atlikti bausmę būtų per sunku.

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs Č. M. laisvės atėmimo bausmę, netaikė BK 76 straipsnio nuostatų motyvuodamas, kad iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. lapkričio 21 d. ekspertizės akto Nr. EKG 16(158)/06 (01) matyti, jog nuteistojo sveikatos būklė yra tokia, kad jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenys rodo, jog teismas vadovavosi teismo medicinos ekspertizės aktu, surašytu prieš pusantrų metų kitoje byloje (t. 3, b. l. 113-120).

Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė LAVL išduotą pažymą (t. 4, b. l. 84), iš kurios matyti, kad Č. M. gydomas ligoninėje dėl ligų ir būklių (koronarinės širdies ligos, persirgtų miokardo infarktų, permanentinio prieširdžių virpėjimo ir kt.), susijusių su širdies veiklos sutrikimais, pirminės arterinės hipertenzijos; ligonis priskiriamas didelės rizikos grupei.

Be to, nuteistojo gynėjas su apeliaciniu skundu pateikė išrašus iš medicininių dokumentų (t. 4, b. l. 66-75), patvirtinančius įvairius Č. M. susirgimus bei sveikatos būklę, buvusią iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir atsiradusią po to. Iš šių išrašų taip pat matyti, jog Č. M. dažnai gydytas LAVL.

Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas naujų duomenų ir siekdamas išsiaiškinti, ar Č. M. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, 2007 m. rugsėjo 5 d. paskyrė komisijinę teismo medicinos ekspertizę (t. 4, b. l. 90-91).

Gautas 2008 m. kovo 18 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 53(149)/08 (01), iš kurio matyti, kad Č. M. serga: koronarine širdies liga; pastoviu prieširdžių virpėjimu; širdies nepakankamumu B klasės, funkcinė klasė II; pirmine arterine hipertenzija Io, vidutinės rizikos grupė; gastroduodenitu; gastroezofaginio refliukso liga; jo būklė po persirgtų miokardo infarktų (1996, 2002 m.), aortos-koronarinių jungčių operacijos (2001 m.). Šios ligos yra lėtinės, reikalaujančios nuolatinio gydymo, tačiau neatitinka kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. 969/578 ,,Nepagydomos ligos ir sveikatos būklės, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo“ (t. 4, b. l. 100-109).

Po šios ekspertizės padarymo nuteistojo Č. M. gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus medicininius dokumentus (t. 4, b. l. 116-119, 128-133), iš kurių matyti, jog per laikotarpį nuo ekspertizės pabaigos Č. M. sveikata pablogėjo.

Specialistė R. Vidugirienė, dalyvavusi darant ekspertizę, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino minėtos teismo medicinos ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad ekspertizė padaryta teisingai bei pagrįstai pagal ekspertinei įstaigai pateiktus medicininius duomenis. Tačiau, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo papildomai pateiktais dokumentais apie nuteistojo Č. M. gydymąsi po teismo medicinos ekspertizės padarymo, patvirtino, jog per laikotarpį nuo teismo medicinos ekspertizės pabaigos nuteistojo būklė žymiai pablogėjo, todėl tikslinga skirti naują ekspertizę, nes papildomi duomenys gali turėti reikšmės ekspertizės išvadai.

Siekdamas objektyviai išsiaiškinti, ar nuteistasis pagal dabartinę sveikatos būklę gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, byloje esant naujiems medicininiams dokumentams, kurie nebuvo žinomi darant ankstesnę ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas 2008 m. birželio 20 d. paskyrė naują komisijinę teismo medicinos ekspertizę.

Ekspertizei daryti teismas pateikė visus medicininius dokumentus iš gydymo įstaigų, į kurias Č. M. kreipėsi ir kuriose buvo gydomas po ankstesnės ekspertizės padarymo.

2009 m. vasario 3 d. gautame ekspertizės akte Nr. EKG 14(146)/09 (01) nurodyta, kad Č. M. šiuo metu serga: koronarine širdies liga; krūtinės angina III klasės; trijų koronarų liga; būklė po aortos-koronarinių jungčių operacijos (2001 m.); prieširdžių virpėjimu, normosistolija; širdies nepakankamumu B klasės, funkcinė klasė III. Remiantis papildomais tyrimais – koronarografija, atlikta 2008 m. kovo 20 d., kuri rodo, jog visos trys vainikinių arterijų papildomos jungtys nefunkcionuoja, galima teigti, kad ligonio būklė yra sunki ir rimta. Ligoniui dėl prieširdžių nuolatinio virpėjimo yra rekomenduotina elektrokardiostimuliatoriaus implantacija. Č. M. serga išemine širdies liga esant rimtai ir sunkiai būklei, kuri netinka chirurginiam gydymui. Todėl tokios būklės ligoniai gali būti atleisti nuo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigos sąlygomis (t. 4, b. l. 157-170).

Taigi naujos ekspertizės akto turinys patvirtina, jog iki nuosprendžio priėmimo Č. M. susirgo ligomis, dėl kurių jo būklė yra sunki.

Viena iš ligų – išeminė širdies liga, netinkama chirurginiam gydymui – įrašyta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašo 6.1.7 punktą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad, ekspertams nustačius, jog nuteistojo Č. M. sveikatos būklė po skundžiamo nuosprendžio priėmimo radikaliai pasikeitė, yra objektyvus pagrindas spręsti dėl jo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, nes tai yra ne medicinos, bet teisės klausimas.

Taigi antrosios atleidimo nuo bausmės dėl ligos sąlygos – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra nagrinėjančio bylą teismo kompetencija.

Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Nurodytas aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje numatytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro, vertindamas tuos duomenis bei atsižvelgdamas į bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, numatytas Bausmių vykdymo kodekse.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nuo bausmės dėl ligos paprastai gali būti atleidžiamas tik nuteistasis, kuris dėl sveikatos būklės negalėtų įprasta tvarka atlikti bausmės, bausme nebūtų įgyvendinti jai keliami tikslai, bausmės atlikimas taptų panašus į kankinimą ir žmogaus orumo žeminimą, bausmės atlikimo metu nuteistajam nebūtų suteikiama tinkama medicinos pagalba ir būtina priežiūra.

Teisėjų kolegija atsižvelgia, kad, nors Č. M. padarė du sunkius nusikaltimus, tačiau jie nesmurtiniai, padaryti beveik prieš aštuonerius metus; iki šių nusikaltimų padarymo Č. M. nebuvo teistas; byloje nėra duomenų, jog po 2001 m. jis būtų padaręs naujų nusikaltimų; apeliantas sunkiai serga, dėl sveikatos būklės neteko 80 procentų darbingumo, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 4, b. l. 131, 132).

Tai reiškia, kad šiuo metu didelio pavojaus visuomenei apeliantas nekelia ir nėra grėsmės, jog vėl darys nusikaltimus. Dėl ligų pobūdžio ekspertai Č. M. sveikatos būklę įvardijo kaip sunkią ir rimtą. Esant tokiai sveikatos būklei, atlikti bausmę įprastinėje įkalinimo vietoje būtų sunku, nes realiai gali kilti ne tik sveikatos bei gydymo problemų, bet ir pavojus gyvybei.

Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam Č. M. dėl sunkios nepagydomos ligos atlikti paskirtą bausmę būtų per sunku.

Be to, tokios būklės ligonio pasiuntimas realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę aiškiai prieštarautų ne tik teisingumo principui, bet ir bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnis), juo labiau kad laisvės atėmimo vietoje atlikdamas bausmę pagal kitą nuosprendį Č. M. labai didelę laiko dalį praleido ligoninėje.

Tuo būtų pažeistos šiame nuosprendyje jau minėtos Konvencijos 2 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmens teisę į gyvybę, 3 straipsnio reikalavimas, jog valstybė privalo saugoti fizinę įkalintų asmenų sveikatą ir neversti patirti didesnių už patiriamas kalint kančių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, draudžiantis žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.

Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas vadovautis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Č. M. atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:

Č. M. , pripažintą kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo galutinės subendrintos 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.