Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant gynėjui adv. V. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Š., jo atstovui adv. V. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1945-03-23, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1d

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. A. M. nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y., 2012-10-12 apie 18.00 val., ginčytinos nuosavybės teritorijoje, kuri yra prie namų valdos, esančios prie namo Nr. 6, Gandų gatvėje, Igliaukoje, Marijampolės sav., nenustatytu pailgos formos daiktu sudavė smūgį į galvą R. Š., padarydamas muštinę žaizdą viršugalvio srityje, dėl ko nukentėjusiajam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme V. A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-10-12 į jo žemės valdas atėjo R. Š. ir M. Č. su kažkokiu kuolu. Tai traktuoja, kaip jų atėjimą į jo kiemą. R. Š. vertė jo žemėje stovėjusį ir jam priklausantį šieno pūstuvą. Išėjęs iš tvarto pamatė šį vaizdą ir labai dėl to susinervino. Su nukentėjusiuoju kaimynai apie 30 metų. Paskutiniu metu konfliktuoja dėl žemės sklypų ribos. Ginčas dėl ribų nustatymo vyksta teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau įsitikinęs, kad nukentėjęs buvo atėjęs ir „darė tvarką“ jam priklausančioje žemės valdoje. Tai labai sunervino, todėl nesusivaldė ir greta pūstuvo ant žemės buvusią lazda nieko blogo negalvodamas sudavė nukentėjusiajam. Taikėsi suduoti į nugarą, tačiau tupintis R. Š. kėlėsi ir todėl netyčia pataikė į galvą. Tada numetė lazdą ir nuėjo į namus. Kad nukentėjęs kraujavo ar būtų parkritęs, jis nematė. Kategoriškai neigia smūgiavęs metaliniu daiktu. Buvo labai susijaudinęs, nes nukentėjęs jį nuolat terorizuoja. Dėl to yra kreipęsis į policiją. Nukentėjusiojo pareikšto 15 000lt. ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepripažįsta, nes suma per didelė. Jis pats yra pensininkas, taip pat turintis negalią kaip ir nukentėjusysis, todėl jo reikalavimai yra nerealūs. Sutiktų atlyginti žalą iki 1000 litų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. parodė, kad kaltinamasis kaimynas nesutinka su žemės ribomis ir todėl pradėjo vartyti jo sklype pastatyta tvoros dalį. Šiuo metu ginčas dėl ribų vyksta teisme civilinio proceso tvarka. 2012-10-12 apie 16 val. grįžo iš miesto. Tvora stovėjo, viskas buvo tvarkoje. Po valandos pamatė, kad tvoros gabalas nuverstas. Tas tvoros gabalas yra apie trijų metrų. Apie 18 val. pradėjo tvorą eilinį kartą tvarkyti. Jokio šieno pūstuvo kaltinamojo teritorijoje nevartė. Jį nustūmė į kaimyno teritoriją jau po įvykio prieš atvykstant policijai. Tvarkė tvoros sietą, todėl buvo pasilenkęs. Greta buvo gyvatvorė, todėl nieko nematė. Kaltinamasis priėjo ir iš pasalų, nes buvo užstotas gyvatvorės smogė jam į galvą metaliniu daiktu. Apsvaigo nuo smūgio, po to pasipylė kraujas. Kreipėsi į medikus, teko gydytis. Dėl sužalojimo patyrė stresą ir išgąstį. Teko gydytis, kentėti skausmą, todėl dėl nusikaltimo patyrė moralinę žalą, kurią vertina 15 000,00lt ir prašo priteisti iš kaltinamojo.

Liudytojas L. M. Š. parodė, kad nukentėjęs yra jos sūnus. 2012-10-12 apie 18 val. sėdėjau ant ūkinio pastato laiptų. Sūnus tvarkė tvorą. O kaltinamasis, išlindęs iš po gyvatvorės, smogė pailgu daiktu sūnui per galvą ir nuėjo. Sūnus sukniubo. Tada duktė iškvietė greitąją ir policiją. Sūnui kraujavo iš galvos. Sklypų riba eina gyvatvorė. Kaltinamasis atėjo iš savo pusės, išlindo iš už gyvatvorės ir sudavė sūnui. Nuo įvykio vietos buvo apie 4 metrų atstumu, todėl matė, kad smūgiuota buvo pailgu apvaliu metaliniu daiktu.

Liudytoja A. Č. parodė, kad nukentėję yra jos brolis. 2012-10-12 įvyko konfliktas prie tvoros tarp brolio ir kaltinamojo. Buvo nuverstas gabalas broliui priklausančios tvoros, o kaimynams priklausantis šieno pūstuvas pastumtas į jų žemę. Brolis norėjo jį pastumti atgal ir atstatyti tvorą. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas su M.. Po apsižodžiavimo M. nuėjo, o brolis atsitūpęs tvarkė tvorą. Kaltinamasis grįžo prie gyvatvorės ir nieko nesakęs kirto broliui iš po gyvatvorės pilkos spalvos panašiu į vamzdį daiktu. Tas daiktas nebuvo panašus į medinį. Po smūgio broliui iš galvos bėgo kraujas, jis susmuko ir šaukė. Tada buvo iškviesta policija ir greitoji. Kaltinamasis sudavęs tą smūgį apsisuko ir lyg niekur nieko nuėjo.

Žaizda brolio galvoje buvo nemaža, reikėjo siūti. Po įvykio broliui skaudėjo galvą, jis vartojo vaistus, lankėsi pas gydytojus.

Liudytojas M. Č. parodė, kad nukentėjusysis yra jo dėdė. 2012-10-12 apie 18.00val. grįžau iš darbo. Žodinio konflikto tarp dėdės ir kaltinamojo negirdėjo. Nors buvo netoliese, tačiau nematė ir paties smūgio. Viską pamatė nuo to momento, kaip dėdė buvo sukniubęs, o V.A. M. nuo dėdės atsitraukė ir nuėjo. Jis rankoje turėjo apie vieno metro ilgio geležinį vamzdį. Dėdei buvo praskelta galva ir stipriai kraujavo. Teko dėdę laikyti ir nuvesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo(b.l.4); 2012-11-21 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr.64-1-01285-12, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, o R. Š. siūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka(b.l.5-7); Prie bylos prijungta nutraukto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-01285-12 medžiaga ir joje esančiais įvykio vietos apžiūros protokolu(prijungtos bylos b.l.4-7) bei 2012-10-15 specialisto išvada Nr.G927/12(09), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam R. Š. konstatuota muštinė žaizda viršugalvio srityje, sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku bukabriauniu daiktu 2012-10-12 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą(prijungtos bylos b.l.12).

Kaltinamajam pripažinus atlikus jam inkriminuotus veiksmus bei ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo kaltę teismas laiko pilnai įrodyta. Ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad V.A. M. suduodamas nenustatytu pailgos formos daiktu R. Š. vieną kartą į galvą nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Jų parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Išvadoje konstatuoti sužalojimai, jų lokalizacija ir pobūdis pilnai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas faktines bylos aplinkybes. Tokiu būdu, V.A. M. įvykdyta veika pagrįstai kvalifikuotina pagal LR BK 140 str.1d., nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp jo tyčinių veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo pačiu teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, jog sužalojimas buvo padarytas metaliniu strypu, panašiu į armatūros gabalą. Pats nusikaltimo įrankis nesurastas, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų apibūdinamas skirtingai. Nors visi liudytojai teigia, kad kaltinamasis panaudojo apvalų pailgą metalinį įrankį, teismo medicinos specialistas konstatuoja, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku bukabriauniu daiktu. Todėl teismas laiko, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas nenustatytu pailgos formos daiktu.

R. Š. V.A. M. pareiškęs civilinį ieškinį. Prašo priteisti 15 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta tik 1000,00 lt ribose, t.y., dalinai.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, taip pat teismų suformuota praktika sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys mažintinas. Pagal Teismų suformuotą praktiką nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas tokios kategorijos bylose varijuoja nuo 500 Lt. iki 5000,00 Lt. Priteistinų sumų vidurkis sudaro 1000,00 Lt. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko R. Š. nežymiai sutrikdyta sveikata. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra pensininkas, jo gaunamų nedidelių pajamų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti. Pats kaltinamasis taip pat turi negalią dėl regos ženklių sutrikimų. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo V.A. M. civilinio ieškovo R. Š. naudai priteistina 2000,00Lt. nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgia, jo iki teismo posėdžio kaltinamasis pašto perlaida nukentėjusiajam yra atlyginęs 200,00 lt. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Minėta suma iš priteistinos ieškinio sumos minusuojama, todėl priteistina suma yra 1800,00 Lt.

Sutinkamai su LR BPK 105 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamųjų proceso išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 2013-01-31 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nukentėjusiajam R. Š. skirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą. Atstovavimo išlaidos sudaro 240,00 Lt. Šio dydžio atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Kaltinamajam išaiškintina, kad priteistos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V.A. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teigia kaltę pripažįstąs bei atlygino 200,00 Lt. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dar iki teismo posėdžio, teismas to atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįsta. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta nenuoširdžiai, pripažįsta tik slegiamas nepakeliamos įrodymų naštos. Iš kaltinamojo elgesio ir parodymų teismo posėdžio metu akivaizdžiai matosi, kad kaltės pripažinimas ir minimalaus dydžio žalos atlyginimas yra ne nuoširdūs veiksmai, atgaila už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, bet apgalvota gynybinės taktikos dalis, kuria siekiama, kad būtų bent minimaliai įvykdytos visos būtinos sąlygos atleidimui nuo bausmės pagal laidavimą. Nenustačius tikrojo faktinio gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, t.y., nesant privalomų BK 40 str.2d.2p. privalomų elementų, teismas nemato galimybės taikyti laidavimo instituto kaltinamajam. Be to, teismas netaikydamas šio instituto, atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad laiduotoja būti sutinka kaltinamojo dukra. Ji yra verta pasitikėjimo, tračiau teismas sprendžia, kad gyvendama ne kartu su tėvu, jam nuolatos būnant konfliktinėje aplinkoje(tolimesnis gyvenimas kaimynystėje su nukentėjusiuoju ir teritorinio ginčo nebaigtas sprendimas), neturės objektyvios galimybės daryti teigiamos įtakos kaltinamajam.

Kadangi sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti parenkant ir skiriant laisvės apribojimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Vytautą A. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str.1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10(dešimčiai)mėnesių, uždraudžiant bausmės atlikimo metu prisiartinti prie nukentėjusiojo R. Š.

Kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš kaltinamojo Vytauto A. M. nukentėjusiajam R. Š. 1800,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo Vytauto A. M. 240,00 Lt. nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų. Kaltinamajam išaiškinti, kad priteistos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika