- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- eI2-7484-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04845-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Rimgauda”
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rimgauda“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 3 116,60 Eur žalos; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovės 82,83 Eur kompensacinių palūkanų; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. pareiškėja draudėjui UAB „Rimgauda“ (toliau – ir Bendrovė) išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą TIA Nr. 664663783, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. buvo apdraustas Bendrovės turtas (transporto priemonės), įskaitant ir automobilį F. T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis).
Paaiškina, kad Automobilis buvo sugadintas, kadangi 2021 m. spalio 22 d., adresu: (duomenys neskelbtini), ant jo užvirto nulūžusi medžio šaka, taip sugadindama Automobilio stogo kampą dešinėje pusėje. Apie šį įvykį draudėjas informavo ne tik draudiką, tačiau ir policiją, kuri šį įvykį užregistravo. Pareiškėja pažymi, kad Automobilio apgadinimas aiškiai matomas, o draudėjas 2022 m. sausio 17 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką servisui UAB „Inchcape Motors“. Teigia, kad bendra patirtos žalos suma yra 3 971,55 Eur, o pareiškėja, prieš išmokėdama draudimo išmoką, atskaičiavo 90 Eur išskaitą, kadangi iš minėto Transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, jog Automobilis priklauso trečiai draudimo sąlygų grupei, taip pat išskaičiavo 689,28 Eur PVM. Pareiškėjos teigimu, ji 2021 m. spalio 22 d. įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjo prašymu nurodytam servisui išmokėjo 3 192,27 Eur. Prieš teikdama skundą, pareiškėja paskaičiavo 9,68 proc. nusidėvėjimą nuo dalių, nusidėvėjimas yra 75,67 Eur, todėl galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 3 116,60 Eur.
Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju dėl atsiradusios žalos yra atsakinga atsakovė. Mano, kad ji netinkamai atliko savo pareigas, t. y. rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo Vilniaus miesto teritorijoje esančių želdynų ir želdinių, įskaitant medžio, nuo kurio nulūžo šaka, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo. Teigia, kad atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to buvo padaryta žala pareiškėjos apdraustam turtui.
Nurodo, kad pagal teisės aktus savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), taip pat joms tenka pareiga patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Taigi atsakovė, būdama atsakinga už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Akivaizdu, jog, jeigu atsakovė tinkamai vykdytų įvykio vietoje augančių medžių priežiūrą, tokiu atveju medžio šaka nenulūžtų ir nenukristų ant automobilio bei nebūtų padariusi žalos aplinkinių turtui.
Nurodo, kad atsakovė nėra ūkio subjektas, užsiimantis komercine-ūkine ar profesine veikla, dėl to jai, kaip viešajam juridiniam asmeniui, turėtų būti taikoma bendra 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų norma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalį.
Pažymi, kad pareiškėja yra išmokėjusi draudimo išmoką, t. y. atlyginusi žalą, todėl įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Pareiškėja prašo teismo iš atsakovės priteisti 3 116,60 Eur sumą kartu su 82,83 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso – 3 199,43 Eur. Be to, atkreipia dėmesį, kad atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau ji žalos neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Teigia, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo plotas yra 1 786 kv. m, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodytas sklypas privačios nuosavybės teise priklauso UAB „Investicinis turtas“. Todėl, atsakovės nuomone, skundas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimą. Pareiškėjai neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, negalima konstatuoti, jog ji yra atsakinga už Automobiliui kilusią žalą, atsiradusią ant Automobilio nuvirtus medžio šakai.
Atkreipia dėmesį, jog pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes. Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Todėl atsakovė akcentuoja, kad šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Be to, atsakovė tinkamai atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse, tad nemano, kad yra pagrindas suabsoliutinti savivaldybės pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje, o tuo labiau įpareigoti vertinti tam tikros teritorijos medžius pagal pareiškėjos pageidavimus.
Pažymi, kad į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą, todėl mano, jog pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su nustatyta pareiga organizuoti jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.
Teigia, kad pareiškėjos pateiktose įvykio nuotraukose negalima konstatuoti fakto, jog medis buvo nesveikas, taip pat negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog Vilniaus miesto savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galimai sukeltų pavojų eismo dalyviams bei žmonėms. Atsakovės nuomone, toks lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o dėl hidrometeorologinių sąlygų. Be to, pareiškėja neįrodinėja fakto, jog medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė nespėjo laiku pašalinti nesveiko medžio. Tvirtina, jog pareiškėja neįrodė, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pareiškėjos keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad visos išlaidos patirtos būtent dėl žalos, kurią sukėlė nuvirtęs medis (šaka). Pažymi, kad su pareiškėjos nurodytu žalos dydžiu kategoriškai nesutinka, kadangi pareiškėja žalos dydį šioje byloje grindžia tik pateikta UAB „Inchcape Motors“ remonto sąmata, kuri buvo atlikta 2022 m. sausio 1 d. Taip pat skunde nurodoma, jog „nulūžusi šaka sugadino automobilio stogo kampą dešinėje pusėje“, tačiau iš eismo įvykio nuotraukų matyti, jog šaka užvirto ant Automobilio stogo, kurį dengė laikikliai ir kopėčios, tuo padarydama žalos stogo dešinės pusės rėmui. Visgi, UAB „Inchcape Motors“ sudarius remonto sąmatą Nr. 2806267 į ją įtraukė ir paties stogo bei jo kairės pusės rėmo ir galinės dalies keitimą, taip pat jų dažymo darbus, nors šios dalys nebuvo sugadintos per nurodytą eismo įvykį. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamos transporto priemonės gedimų priežastys, byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi nurodyti Automobilio gedimai atsirado būtent dėl nuvirtusios medžio šakos. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Automobilio remonto išlaidas, remonto sąmatoje nurodyta PVM suma negali būti priteisiama kaip patirta žala. Atsakovės nuomone, šioje byloje pareiškėja žalos dydžio apskritai neįrodė.
Pažymi, kad priteistinos žalos dydis nagrinėjamu atveju galėtų būti mažintinas vienu trečdaliu, o tiek esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei teismas savo iniciatyva gali sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį. Todėl atsakovė prašo teismo atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti reikalaujamą žalos dydį.
Nurodo, kad remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2021 m. spalio 22 d. Vilniuje vyravo iki 14 m/s vėjas, o pagal teismų praktiką vien apie 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį. Todėl, atsakovės nuomone, šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į force majeure aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo. Pažymi, kad vėjas įvykio dieną kilo palaipsniui, nukentėjusysis pastatė Automobilį aikštelėje po medžiu, pats nepasirūpino vėlesniu jo perstatymu, t. y. nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti. Todėl dėl šių priežasčių priteistinos žalos atlyginimas turėtų būti mažintinas.
Nors pareiškėja iš atsakovės prašo priteisti 82,83 Eur kompensacinių palūkanų, tačiau akcentuoja, kad kompensacines palūkanas ir jų dydį pareiškėja privalo įrodyti. Atsakovė neturi pareigos kompensuojamųjų palūkanų mokėti delikto atveju, pareiškėjai nepagrįstai delsiant pateikti ieškinį, taip pat palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo eismo įvykio dienos. Be to, šiuo atveju kompensuojamosios palūkanos nėra pagrįstos, kadangi tiek mokėjimo, tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti. Taip pat palūkanos mokamos, kai skolininkas praleidžia terminą įvykdyti piniginę prievolę. Šiuo atveju atsakovė nei prievolės atlyginti pareiškėjai žalą, nei jos įvykdymo terminų neturėjo, žala kilo iš delikto, o ne iš sutartinių santykių, todėl toks reikalavimas priteisti palūkanas nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog tiek medis, nuo kurio nulūžo šaka, tiek šalia šio medžio augantis kitas medis auga Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje, t. y. žemės sklypo dalis, kurioje auga šie du medžiai, nepriklauso įmonei UAB „Investicinis turtas“. Tą patvirtina matininko A. Ž. atlikti matavimai, iš kurių galima akivaizdžiai matyti, jog abu medžiai auga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o ne įmonės UAB „Investicinis turtas“ žemės sklype. Pažymi, kad matininkas pamatavo šių abiejų medžių koordinates bei įmonei UAB „Investicinis turtas“ priklausantį žemės sklypą ir nustatė, jog šie medžiai nepatenka į UAB „Investicinis turtas“ žemės sklypą. Todėl UAB „Investicinis turtas“ yra nesusijusi su atsiradusia žala UAB „Rimgauda“ draudėjui, o į bylą pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas, kadangi medis, nuo kurio nulūžo šaka, auga jos teritorijoje ir būtent ji yra atsakinga už atsiradusią žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsikirtimus, teigdama, jog skundo padavimo metu pareiškėja nesiekė visapusiškai pagrįsti nulūžusios šakos buvimo vietos, t. y. įvykio vietos. Laiko, kad pareiškėjai skundo padavimo metu nepatikslinus tikslios įvykio vietos, nėra pagrindo konstatuoti, kad jai turi būti atlygintos išlaidos už matininko paslaugas. Be to, atsakovės nuomone, šios išlaidos yra perteklinės, kadangi egzistuoja kiti įvykio vietos nustatymo būdai, pavyzdžiui, nemokamos programos https://3d.vilnius.lt/, https://www.regia.lt/map/regia2, google maps. Pasinaudojus minėtomis programomis būtų galima pateikti įvykio vietos vizualizaciją ir pažymėti įvykio vietą žemėlapyje, tačiau pareiškėja pasirinko neekonomiškiausią būdą įvykio vietos nustatymui. Taip pat pažymi, kad pareiškėja galėjo iškviesti liudytoją – transporto priemonės savininką ar vairuotoją, kuris galėtų pateikti paaiškinimus dėl įvykio vietos, nurodyti, kur tiksliai įvyko įvykis, kur augo medis ir pan. Teigia, kad įvykio vietą nustatinėjo matininkas, kuris nėra įvykio liudininkas, t. y. jis atliko įvykio aplinkybių nustatymo veiksmus remiantis tik pareiškėjos užklausa. Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjos prašomos 121 Eur išlaidos už matininko paslaugas yra nebūtinos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rimgauda“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pilnai palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad žalą grindžia remonto sąmata, kurią atliko oficialus Ford automobilių atstovas Lietuvoje UAB „Inchcape motors“, o atsakovė nepaneigė sąmatoje nurodytų paskaičiavimų. Pažymėjo, kad Automobilio vairuotojas pastatė Automobilį leistinoje vietoje, todėl nemano, kad jo neapdairumas sukėlė žalą. Nurodė, kad Automobilio pagaminimo metai yra 2015-ieji.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad į eismo įvykio vietą nebuvo atvykęs policijos ekipažas. Be to, policijos pažymoje buvo nurodyta, jog medis nuvirto kieme, o skunde pareiškėja nenurodė tikslios įvykio vietos. Mano, kad nebuvo būtina keisti viso Automobilio stogo, buvo galima keisti tik sugadintą rėmą. Teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš sumos išskaičiuota PVM suma, galimai UAB „Rimgauda“ gavo tik draudimo išmoką, tačiau paties automobilio neremontavo, kadangi nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl mano, kad žala turėtų būti priteista tik už rėmo keitimo darbus. Atsakovės atstovas neginčijo aplinkybės, kad medis, kurio šaka nulūžo, auga Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjos patirtos, pareiškėjos teigimu, savivaldybės institucijai netinkamai vykdžius želdinių priežiūros funkciją, atlyginimo.
Nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. UAB „Rimgauda“ priklausantis automobilis F. T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2021 m. spalio 22 d., adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis, kurio metu ant Bendrovei nuosavybės teise priklausančio automobilio F. T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto nuo medžio nulūžusi šaka ir jį apgadino.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 9 d. pažymoje nurodyta, jog 2021 m. spalio 22 d. policijos komisariate Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, ROIK 0121000680343, kad 2021 m. spalio 22 d., adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, ant stovinčio automobilio F. T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirto medžio šaka ir taip apgadino automobilį. Pranešėja pareiškimo nerašė, pranešė dėl įvykio užregistravimo, padaryta žala nenustatyta.
Bendrovė 2022 m. sausio 17 d. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką servisui UAB „Inchcape Motors“. Į bylą pateikta remonto sąmata, iš kurios matyti, kad už Automobilio remontą Bendrovė sumokėjo 3 971,55 Eur, tačiau AB „Lietuvos draudimas“, prieš išmokėdama draudimo išmoką, išskaičiavo 90 Eur išskaitą, kadangi Automobilis priklauso trečiai draudimo sąlygų grupei, taip pat išskaičiavo 689,28 Eur PVM. Pareiškėja 2021 m. spalio 22 d. įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjo prašymu nurodytam servisui išmokėjo 3 192,27 Eur. Taip pat AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo 9,68 proc. nusidėvėjimą nuo dalių, t. y. nusidėvėjimas yra 75,67 Eur, todėl galutinė suma dėl padarytos žalos yra 3 116,60 Eur.
Bylos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pranešimu Nr. R0002961934 „Dėl išmokos išieškojimo“, tačiau jokio atsakymo negavo, o remonto darbai nebuvo kompensuoti.
Pareiškėja prašo iš atsakovės, privalėjusios vykdyti medžių ir kitų želdinių priežiūrą, priteisti 3 116,60 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos dalykas – teisė į turtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, atlyginimą.
Byloje sprendžiamus teisinius santykius, visų pirma, apibrėžia Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).
Pažymėtina, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia (lot. be kita ko) asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, pagal savo prigimtį yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjos nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti, priimdama sprendimus, taip pat, ar atsakovė nagrinėjamoje situacijoje veikė laikydamasi šių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Paminėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.), kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio patikrinimas – sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs savivaldybės pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
Nors atsakovė įrodinėjo, kad medis, kuris apgadino automobilį, augo žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „Investicinis turtas“, todėl skundas jos atžvilgiu nepagrįstas, tačiau pareiškėja į bylą pateikė matininko A. Ž. atliktą medžių išsidėstymo schemą žemės sklypo ribų atžvilgiu, iš kurios matyti, kad medis, kuris apgadino automobilį, augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje ir Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad medis, kurio nuvirtusi šaka apgadino automobilį, augo savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio priežiūros organizavimą.
Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, nustatyta, kad jos reglamentuoja želdynų ir želdinių inventorizavimą, jų apskaitą ne miškų ūkio paskirties žemėje, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos (Taisyklių 1 straipsnis). Želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų (Taisyklių 3 straipsnis).
Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti, o šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją. Pažymėtina, jog vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas), kurių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus.
Taigi, paminėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų analizė patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms bei jų turtui. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti jai priskirtus medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti. Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog jai priskirtoje teritorijoje, esančioje adresu: S. Batoro g. 41, Vilnius, palei šaligatvį, prie gyvenamųjų namų, būtų vykdoma tinkama augančių medžių, įskaitant ir nuvirtusio medžio, priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl grėsmę keliančio medžio pašalinimo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu, Automobilio valdytojas turėjo įvertinti aplinkybę, jog stato automobilį po medžiu, taip pat įvertinti oro sąlygas (force majeure), t. y. tą dieną lauke buvo didelis vėjas, todėl Automobilio valdytojas galėjo (turėjo) priimti sprendimą nestatyti automobilio po medžiu.
Atsakovė į bylą yra pateikusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 22 d. kasdieninį hidrometeorologinį biuletenį, iš kurio matyti, kad įvykio dieną šalyje vėjo gūsiai siekė 15–20 m/s, vietomis 16–21 m/s ir pan., tačiau teismas akcentuoja, kad iš apačioje esančios lentelės matyti, jog Vilniaus apskrityje gūsiai siekė daugiausiai 14 m/s. Be to, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog aplink įvykį augę medžiai išvirtę nebuvo, kas rodo, jog vėjas esant šios bylos faktinėms aplinkybėms negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Papildomai pažymėtina, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003, 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (lot. savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovei. Šiuo atveju Administracijos pateikti duomenys neįrodo, kad nagrinėjamu atveju medis virto išimtinai dėl stipraus vėjo (audros) ir kad tai gali būti vertinama kaip nenugalima jėga, sudaranti pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Byloje nėra pateikta duomenų, kad kilusio vėjo stiprumas, kilimas ar mastas buvo toks neįprastai didelis bei nebūdingas įvykio vietos geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2768/2012). Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Priešingai, kaip jau buvo akcentuota, atsakovei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Be to, medis užgriuvo Vilniaus mieste, byloje nėra duomenų, kad prie stovėjimo vietos, kurioje įvyko įvykis, buvo pateikta informacija ar ženklai, įspėjantys apie pavojų statyti automobilį būtent šioje vietoje dėl šalia augančio medžio, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl paties automobilio valdytojo bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai nesilaikymo. Taigi nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjai priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.
Atsakovės nuomone, prašoma priteisti žala yra per didelė, kadangi į bylą pateikta tik remonto sąmata ir nėra pateikti įrodymai, jog Automobilis iš tiesų buvo suremontuotas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. kovo 4 d. su pretenzija Nr. 2806267 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, informuodama apie ketinimą išmokėti draudimo išmoką už nuvirtusio medžio apgadinimus, paaiškindama, kaip apskaičiavo žalos kompensacijos sumą. Taip pat 2022 m. kovo 24 d. AB „Lietuvos draudimas“ su pretenzija Nr. R0002961934 kreipėsi į Administraciją, nurodydama, jog išmokėjo draudimo išmoką. Šioje pretenzijoje išaiškinta, kad turint klausimų, norint aptarti skolos mokėjimo sąlygas arba pageidaujant susipažinti su žalos tyrimo dokumentais Administracijos atstovai galėjo prisijungti prie savitarnos www.savasld.lt skilties „Mano žalos“, taip pat kreiptis į pareiškėją elektroniniu paštu arba skambinti nurodytu telefono numeriu. Teismas pabrėžia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Administracija siekė susipažinti su padaryta žala, jos apskaičiavimu, norėjo dalyvauti vertinant žalą, mėgino kreiptis į nepriklausomus ekspertus, sąmatą pateikusį servisą ir pan. Be to, nėra duomenų, kad Administracija apskritai ginčijo draudimo išmokos dydį, todėl, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ji nepateikė jokių prašymą mažinti žalą pagrindžiančių argumentų, o jos deklaratyvūs argumentai dėl pernelyg didelės remonto sumos laikytini gynybine pozicija. Teismas taip pat pažymi, kad automobilio remonto apskaičiavimas buvo atliktas oficialaus Ford automobilių remonto serviso, todėl nėra pagrindo juo abejoti. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (įskaitant fotonuotraukas po įvykio bei apžiūros metu) apie Automobiliui padarytos žalos pobūdį ir mastą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su Automobilio įvertinimu, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sąlygas, o byloje nesant jokių įrodymų, paneigiančių automobilio remonto darbų būtinumą ir sąmatos tinkamumą, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą sumažinti 3 116,60 Eur prašomos žalos atlyginimo dydį.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 82,83 Eur kompensacinių palūkanų. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis). Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko) ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-174-516/2015). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado subrogacijos pagrindais (CK 6.1015 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja kompensacines palūkanas pradeda skaičiuoti nuo tos dienos, kai atsirado jos teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. nuo 2022 m. balandžio 9 d., kadangi 2022 m. kovo 24 d. pretenzijoje nurodytas reikalavimas per 15 dienų įvykdyti prievolę, iki skundo teismui pateikimo dienos (2022 m. spalio 20 d.). Kadangi atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, būtent nuo minėtos dienos pareiškėja patiria nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek kompensuojamos, tiek procesinės palūkanos savo prigimtimi atlieka tą pačią minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją – tik vienos iki bylos iškėlimo, kitos po bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 82,83 Eur kompensacinių palūkanų.
Nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuostatas ir priteisti pareiškėjai iš atsakovės jos prašomas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi bylos iškėlimo momentu laikoma 2022 m. spalio 28 d., o bendrai priteista suma sudaro 3 199,43 Eur sumą (3 116,60 Eur + 82,83 Eur), todėl nuo šios sumos ir priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.
Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 691 Eur sumą, kurią sudaro 570 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą teisme bei 121 Eur išlaidų už matininko paslaugas.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Įvertinus prašomą priteisti sumą už skundo parengimą teismui bei atstovavimą teismo posėdyje, darytina išvada, kad prašoma 570 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų leidžiamų sumų, todėl ši suma pareiškėjai priteistina.
Pažymėtina, kad pareiškėja prašo priteisti ir 121 Eur už matininko paslaugas, tačiau, teismo nuomone, šios išlaidos, kurias pareiškėja patyrė kreipdamasi dėl sklypo ribų nustatymo, yra perteklinės, kadangi tai jos pačios pasirinktos išlaidos. Sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, jog pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti nemokamomis programomis, kuriose atsispindėtų žemės sklypų ribos, tačiau to nepadarė, į bylą nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja bandė ieškoti kitų (nemokamų) būdų, siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas. Todėl, vertinant šias papildomas išlaidas kaip pareiškėjos pačios pasirinktas perteklines išlaidas, jos iš atsakovės nepriteistinos.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš viso priteistina 570 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas: 111109233, 3 116,60 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų ir šešiasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: 110051834, naudai.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas: 111109233, 82,83 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) kompensacinių palūkanų pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: 110051834, naudai.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas: 111109233, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 199,43 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: 110051834, naudai.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas: 111109233, 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: 110051834, naudai.
Atmesti pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymą priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 121 Eur (vieną šimtą ir dvidešimt vieną eurą) už matininko paslaugas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.