Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Miškinsa“ dėl skolos už neteisėtai gautas išmokas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Agentūra, nustačiusi atsakovės įgyvendinamo Projekto pažeidimų ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės), 10 punktu, 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. BRK-4558 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija) apie atsakovės padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti 200 000 Eur išmokėtų paramos lėšų bei inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą.

Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2015 m. birželio 4 d. pranešimu Nr. 2D-2681 (3.23) „Dėl informacijos pateikimo“ pritarė Agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti visą išmokėtą 200 000 Eur paramos sumą ir nutraukti Paramos sutartį. Nurodė, kad nustačius pažeidimą, susijusį su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis, agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, vadovaujantis Administravimo taisyklių 256 punktu, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis .

Agentūra, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, pritarus Ministerijai, priėmė sprendimą nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti 200 000 Eur išmokėtų paramos lėšų. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota agentūros 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. SKP-314 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos UAB „Miškinsa“ susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pirmosios krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ (toliau – Skolos sprendimas).

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.1 papunktyje nurodyta, kad „vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo: jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti“. Atsižvelgdama į tai, agentūra 2015 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-314, kuriuo atsakovei taikoma sankcija – Paramos sutarties nutraukimas ir išmokėtos 200 000 Eur paramos sumos susigrąžinimas. Apie priimtą skolos sprendimą atsakovė informuota 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. BRK-6726 (3.114.) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, pranešimas buvo išsiųstas agentūrai žinomu adresu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracine tvarka išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, 2017 m. sausio 31 d priėmė galutinį sprendimą, tačiau 2017 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi tenkino prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. eB2-2253-562/2017). Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 28 d.

Agentūra 2017 m. kovo 8 d. atsakovės bankroto administratoriui Ž. B. pateikė kreditorinį reikalavimą dėl 213 589,01 Eur sumos bei tai pagrindžiančius dokumentus. Šiuo metu Agentūros kreditorinis reikalavimas dar nėra patvirtintas.

Ieškovė atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Taip pat pažymi, jog Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15.3 papunktyje nustatyta, kad palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte.

Nurodo, kad administratoriaus atsiliepimo argumentai, kad „Ieškovo nurodoma priteisti 13 589,01 Eur palūkanų suma yra neprotinga ir per didelė, pažeidžianti kitų kreditorių galimybes atgauti savo realiai prarastus pinigus <..>“, yra nepagrįsti, kadangi 13 589,01 Eur palūkanos apskaičiuotos iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi atsakovė agentūrai privalo grąžinti 200 000 eur skolą ir 13 589,01 palūkanas, apskaičiuotas nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. sausio 27 d. (2017 m. sausio 28 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Miškinsa“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-2253-562/2017). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių kompanija“.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K -3-369/2009). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-188/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

Dėl skolos už suteitas paramos lėšas priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. balandžio 29 d. UAB „Miškinsa“ pateikus Agentūrai paraišką, 2012 m. sausio 5 d. buvo sudaryta paramos sutartis, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Miško kirtimo, ištraukymo ir transportavimo gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. UAB „Miškinsa“ 2013 m. liepos 18 d. pateikė agentūrai mokėjimo prašymą, kurį 2013 m. rugsėjo 19 d. įvertinus teigiamai, atsakovei 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo išmokėta 16 463,73 Eur paramos suma. 2013 m. rugsėjo 2 d. pateikus galutinį mokėjimo prašymą, 2013 m. spalio 14 d. paramos gavėjai išmokėta 183 536,27 Eur paramos suma.

Ieškovei nustačius įgyvendinamo Projekto pažeidimus, 2015 m. gegužės 13 d. raštu pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri 2015 m. birželio 4 d. pranešimu (Nr. 2D-2681 (3.23)) sutiko su Agentūros sprendimu taikyti atsakovei sankciją – susigrąžinti visą išmokėtą 200 000 Eur paramos sumą ir nutraukti sutartį.

Taigi agentūra 2015 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą taikyti UAB „Miškinsa“ sankciją- paramos sutartį nutraukti ir susigrąžinti išmokėtą 200 000 Eur paramos sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl Agentūros sprendimo susigrąžinti išmokėtą 200 000 Eur paramos sumą bei nutraukti paramos sutartį, 2017 m. sausio 31 d priėmė sprendimą, konstatuojant, kad UAB „Miškinsa“ šiurkščiai pažeidė Paramos sutarties sąlygas, todėl Agentūros sprendimas dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo - teisėtas ir pagrįstas. Taigi bylos duomenimis nustatytų aplinkybių pagrindu tvirtinamas 200 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Miškinsa“ bankroto byloje (CK 6.59 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-571/2003).

Aptariamu atveju aktuali kompensuojamųjų palūkanų kategorija. Kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-373/2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, paskaičiuotas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15.3 papunkčiu nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. sausio 27 d., t.y. 13 589,01 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 punkto nuostatas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Minėtų taisyklių 15.3 papunktyje nustatyta, kad palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte.

Pažymėtina, kad palūkanos neskaičiuojamos arba apskaičiuotos palūkanos anuliuojamos, jeigu paaiškėja, kad skolininkas negavo Taisyklių 9 punkte minėtos administruojančiosios institucijos informacijos, išskyrus tuos atvejus, kai jis pakeitė gyvenamąją vietą ir (arba) elektroninio pašto adresą ir apie pakitusius kontaktinius duomenis administruojančiosios institucijos neinformavo ( 16 p.).

Nagrinėjamu atveju apie priimtą sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos grąžinimo atsakovė informuota 2015 m. liepos 20 d. raštu (Nr. BRK - 6726 (3.114.) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“), nurodant, kad negrąžinus skolos per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Minėta, kad UAB „Miškinsa“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. sausio 28 d. Atsižvelgiant į tai, pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio (200 000 Eur suteiktą ir negrąžintą paramą) palūkanas už laikotarpį 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. sausio 27 d., t.y. 13 589 Eur

Bankroto administratorius nurodo, kad prašoma priteisti 13 589,01 Eur dydžio palūkanų suma yra neprotinga, aiškiai per didelė, pažeidžianti kitų kreditorių galimybes atgauti savo realiai prarastus pinigus,

Teismas, pasisakydama dėl šio argumento, pažymi, kad pagal ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina, kad finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro palūkanos, patvirtinimas turės įtakos kitų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui ar kitokiu būdu pažeis jų teises ir (ar) teisėtus interesus.

Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą patvirtinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 213 589 Eur dydžio finansinį reikalavimą (200 000 Eur skola už suteitas paramos lėšas, 13 589 Eur dydžio palūkanos) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Miškinsa“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 213 589 Eur dydžio finansinį reikalavimą ( 200 000 Eur skola už suteitas paramos lėšas, 13 589 Eur dydžio palūkanos) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Miškinsa“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.