Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2013-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-940-446/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
2-940-446/2013
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00818-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
P. K., L. K., B. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Arnas Ilgauskas
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-940-446/2013Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00818-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 34.1.; 34.2.; 34.3.; 34.5.; 117.1.; 117.2.; 128.19. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 23 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant pareiškėjui P. K.,jo atstovui advokatui Arnui Ilgauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. K., L. K., B. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo pripažinti terminą motinos O. K., mirusios 2013 m. liepos 3 d., palikimui priimti praleistą dėl svarbių priežasčių bei pratęsti jiems terminą mirusios motinos palikimui priimti.

Pareiškėjas P. K. paaiškino, kad jie, pareiškėjai, yra vieninteliai mirusios O. K. įpėdiniai. Po mamos mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas – žemė, pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau jie negali paveldėti šio turto nes praleido įstatymo numatytą terminą pateikti pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą. Po mamos mirties jie iš karto domėjosi, kokiu būdu priimamas palikimas, tačiau dėl teisinių žinių stokos, įstatymo nesupratimo jie praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui paduoti. Jis pats asmeniškai domėjosi tuo klausimu notaro kontoroje, tačiau klaidingai suprato, kad pareiškimas notarui apie palikimo priėmimą gali būti paduotas praėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties, o ne per tris mėnesius, kaip numatyta įstatyme.

Pareiškėjai L. K. ir B. K. teisme nuomonės nepareiškė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą (35 b. l.) nurodė, jog pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. nuostatas, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Iš mirties liudijimo (4 b. l.) matyti, kad O. K. mirė 2010 m. liepos 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. nuostatas paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Iš gimimo liudijimų (16, 17, 18) matyti, kad pareiškėjai P. K., L. K., B. K. yra palikėjos O. K. vaikai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų (6-14 b. l.) matyti, kad O. K. iki mirties nuosavybės teisėmis valdė 2,36 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3,30 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pagalbinius ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro liudijimo (15 b. l.) matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos O. K. testamentų ir jos palikimo priėmimo faktų. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai P. K., L. K., B. K., būdami mirusios O. K. įstatyminiai įpėdiniai, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, niekas iš įpėdinių palikimo iki šiol nepriėmė.

Vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl termino pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar išreiškė norą priimti palikimą, kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Teismai, vertindami asmens elgesį, turi taikyti ne vidutinio, o individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartą. (Lietuvos AT 2006-01-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Palikėja O. K. mirė 2013 m. liepos 3 d., terminas palikimui priimti paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui baigėsi 2013 m. spalio 3 d., į teismą pareiškėjai kreipėsi 2013 m. lapkričio 4 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui po termino palikimui priimti pasibaigimo. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjai dėl menko juridinio išprusimo, įstatymo nuostatų nesupratimo, į notarą kreipėsi ne per tris mėnesius, o po trijų mėnesių. Palikimo priėmimo terminas praleistas labai nežymiai, iš pareiškėjo P. K. paaiškinimų teisme matyti, kad pareiškėjai po motinos mirties prižiūri ir tvarko motinos turtą – žemę, pastatus, rūpinasi šio turto apsauga, t. y. faktiškai priėmė motinos palikimą, domėjosi turto paveldėjimo klausimais notaro kontoroje, tačiau netinkamai suprato jiems duotus išaiškinimus. Duomenų apie kitus įpėdinius nėra, iš pareiškėjo P. K. paaiškinimų matyti, kad mirusios O. K. įstatyminiai įpėdiniai yra tik jie – pareiškėjai, mirusios vaikai. Šių aplinkybių visuma rodo, kad pareiškėjai buvo pakankamai rūpestingi, patvirtina, kad jie elgėsi sąžiningai, nėra pagrindo manyti, kad atnaujinus pareiškėjams terminą motinos palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėtiems interesams. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad terminą motinos palikimui priimti pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, CK 5.50 str. 3 d. numatytą terminą palikimui priimti pareiškėjams tikslinga atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, CPK 578 straipsniu, 582 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą jų motinos O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2013 m. liepos 3 d., palikimui priimti trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui atskiruoju skundu per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė