Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ši bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir 15 MGL (564,76 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. kovo 13 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 11 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgusi į paskirtos bausmės trukmę bei neatliktos bausmės dalį, padarė išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. L. nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

8. Bylos duomenimis D. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą. Taip pat turės galimybę įsidarbinti (yra gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas priimti nuteistąjį į transporto parko prižiūrėtojo pareigas). D. L. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiuos ryšius vertina. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuostata į darbą teigiama. D. L. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išreiškė norą lankyti „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programą“, su šios programos medžiaga susipažino. Bausmės atlikimo metu buvo skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

9. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 65 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinta primą kartą, todėl nustatyti dinaminių balų pokyti nėra galimybės. Tačiau įvertinus tai, kad nuteistajam nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (20 balai), bet ir dinaminiai (45) balai, išskirtas su gyvenimo stiliumi ir draugais susijęs kriminogeninis veiksnys, nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, tinkamai elgdamasis, nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali ženkliai sumažinti.

10. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę svarbu ir tai, kad D. L. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis teistas du kartus – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, taip pat už neteisėtą disponavimą minėtomis medžiagomis su tikslu jas platinti, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už keturių tyčinių nusikaltimų, iš kurių trys kvalifikuoti pagal tą patį BK 260 straipsnio 1 dalį, padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o labiau sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas, priešingai nuteistojo teiginiams, draudimo bausti už tą patį antrą kartą principo nepažeidžia. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, nuteistasis kaltę linkęs perkelti aplinkiniams, motyvacija keistis išorinė, todėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių. Analizuojamu atveju, kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos korekcija mažinimo linkme nėra nustatyta.

11. Be to, D. L. elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas – 2020 m. kovo 2 d. nuteistasis pažeidė režimo reikalavimus ir, nors nuobauda nebuvo skirta, po to nuteistasis dar vieną kartą buvo paskatintas, tačiau įvertinus D. L. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2019 m. kovo 13 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiką (nuo 2020 m. gegužės 19 d., kai nuteistasis buvo paskatintas, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimo atvejai nefiksuoti). Su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant probacijos sėkmingumą, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai yra susiję su tam tikrų ribojimų, suvaržymų nustatymu nuteistajam, todėl režimo nesilaikymo atveji praėjus netrumpam laikui nuo bausmės atlikimo pradžios, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Šias abejones sustiprina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, tačiau akivaizdu, kad tai reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo gyvenimo būdo, elgesio pokyčiams neturėjo. Nors nuteistasis ginčija režimo reikalavimų pažeidimą, tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad režimo reikalavimo pažeidimo faktas buvo užfiksuotas neteisėtai, nesant tam pagrindo, bylos medžiagoje nėra. Nuteistasis, manydamas, kad režimo reikalavimų nepažeidė ir pažeidimo faktas yra nustatytas be pagrindo, turėjo teisę pareigūnų veiksmus, priimtus sprendimus skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Duomenų, kad šia teise nuteistasis būtų pasinaudojęs, nėra pateikta. Nesant pagrindo abejoti nustatytu režimo reikalavimų nesilaikymo faktu, ši aplinkybė, kaip asmens elgesį apibūdinanti, pagrįstai buvo vertinta tiek Komisijos nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje.

12. Skunde akcentuojamas siekis rūpintis sūnumi ir artimaisiais nėra pagrindas nuteistojo skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurie atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytas šio instituto taikymo sąlygas (pagrindus), tačiau vertinamu atveju, kaip nustatyta, D. L. šių sąlygų (pagrindų) neatitinka. Vertinamų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje stiprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, taip pat darbinė motyvacija, gyvenamosios vietos turėjimas, išskirti kaip apsauginiai veiksniai, atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio D. L. nesustabdė. Todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima bei kitos paminėtos aplinkybės, gali veikti kaip pakankamai reikšmingas faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.