- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-1121-661/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- V. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. (V. Y.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl piniginės kompensacijos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės, vienam bendraturčiui priteisiant turtą natūra, o kitam – kompensaciją pinigais, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 28 000 Eur piniginės kompensacijos pagal šalių sudarytas sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, 233,33 Eur palūkanų ir penkių procentų procesines palūkanas.
3. Ieškovas nurodė, kad šalys 2015 m. lapkričio 27 d. ir 2016 m. kovo 29 d. sudarė dvi sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuriomis ieškovas perleido atsakovei butą, dalį žemės sklypo ir garažą, o atsakovė už tai įsipareigojo sumokėti ieškovui 28 000 Eur kompensaciją. Ieškovo teigimu, atsakovė 2016 m. gruodžio 31 d. nenurodydama priežasčių atsisakė vykdyti abi sutartis. Ieškovas pabrėžė, kad nurodytomis sutartimis šalys pasidalijo tik dalį santuokoje įgyto turto; šalių santuoka iki šiol nenutraukta. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis pasirašė abi sutartis nesuprasdamas teksto, kuris nebuvo jam išverstas iš lietuvių kalbos, be to, abi sutartis ieškovas pasirašė tą pačią dieną 2015 metais. Ieškovo teigimu, po šių sutarčių sudarymo šalys dar 3 metus kartu faktiškai gyveno.
Atsiliepimas
4. Atsakovė V. J. ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pinigus yra gavęs dar prieš turto pasidalijimo sutarčių sudarymą. Sutartyse neįtvirtinta atsakovės pareiga piniginę kompensaciją sumokėti savo asmeninėmis lėšomis, todėl kompensacija buvo perduodama ieškovui iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančių lėšų. Atsakovės teigimu, šalys susitarė, kad ji sumokės bankui kreditą (maždaug 7000 Lt), o už tai ieškovas pasirašys aptariamas sutartis; būtent taip ir buvo padaryta. Anot atsakovės, 28 000 Eur suma buvo perduota ieškovui 2015 m. lapkritį, nes šalys iš karto susitarė dėl tokios sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2015 m. lapkričio 27 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 17/440 dalių žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 25 000 Eur piniginė kompensacija. Be to, 2016 m. kovo 29 d. šalys sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka garažas Vilniuje (duomenys neskelbtini), ir 1/102 dalis automobilių stovėjimo aikštelės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 3000 Eur piniginė kompensacija.
7. Teismas sprendė, kad abiejų sutarčių 4.1 punktuose nurodoma tik apie atitinkamų nekilnojamųjų daiktų perdavimą atsakovei, tačiau nėra jokių sutarties nuostatų apie piniginės kompensacijos perdavimą ieškovui.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad abi šalių sutartis tvirtinusi notarė A. P., apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad jos tvirtinamose sutartyse vartojama formuluotė (jog asmeniui nuosavybės teise „atitenka“ tam tikras turtas) reiškia, kad šis turtas atitinkamam asmeniui jau perduotas.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių sudarytose sutartyse nenurodytas nei terminas, nei kokios nors sąlygos ar tvarka, kaip ir kada (grynaisiais ar pavedimu) atsakovė turėtų pareigą sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Tokių aplinkybių (šalių susitarimo kada ir kaip ieškovui turėtų būti sumokėta kompensacija) ieškovas nenurodė ir teismo posėdžio metu. Akivaizdu, kad, susitardamas dėl piniginės kompensacijos gavimo, kreditorius paprastai būna suinteresuotas tiksliai apibrėžti-nustatyti terminą, iki kada skolininkas privalo įvykdyti prisiimamą įsipareigojimą, t. y. sumokėti kompensaciją. Toks pats klausimas turi būti atitinkamai įvertinamas ir šalių sutartį sudarančio bei tvirtinančio notaro, kuris turi pareigą išsiaiškinti, ar piniginė kompensacija jau sumokėta, ar ji dar tik bus sumokama ateityje ir, jeigu ateityje, tai koks galutinis kompensacijos išmokėjimo terminas arba sąlyga, kuriai įvykus turi būti išmokama kompensacija.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas taip pat teigė, jog sudarant sutartis jam nebuvo išverstas abiejų sutarčių turinys, tačiau ieškovas neneigia ir neginčija šių sutarčių galiojimo. Atsižvelgdamas į tai, šiuos ieškovo argumentus teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės nagrinėjant pareikštus ieškinio reikalavimus, kurie būtent ir grindžiami sudarytomis sutartimis (neginčijant-neneigiant jų galiojimo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
11.1. Vertindamas tarp šalių sudarytas 2015-11-27 ir 2016-03-29 sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis teismas nukrypo ne tik nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, bet ir nuo pačių labai aiškių sutarčių sąlygų ir jų teisinio įvertinimo, jų prasmės ir tai, kad sutartį sudarė profesionali notarė.
11.2. CK 6.189 straipsnis imperatyviai nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal 2015-11-27 sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties 2.1. punktą sutuoktinei V. J. atitenka: butas, 17/440 dalis žemės sklypo. Pagal šios sutarties 2.2. punktą sutuoktiniui V. Y. atitenka 25000 Eur piniginė kompensacija.
11.3. Pagal 2016-03-29 sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties 2.1. punktą sutuoktinei V. J. atitenka: negyvenamoji patalpa – Garažas, 1/102 dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Pagal šios sutarties 2.2. punktą sutuoktiniui V. Y. atitenka: 2.2.1. piniginė kompensacija 3000 Eur.
11.4. Taigi pagal abi sutartis sutuoktinei V. J. atiteko santuokoje įgyti daiktai, o už gaunamus daiktus natūra, ji įsipareigoja sumokėti kompensaciją. Pagal šių sutarčių prasmę kompensaciją turi būti sumokėta ne iš bendrų santuokoje įgytų lėšų, o iš asmeninių – jei vienam sutuoktiniui atitenka daiktai natūra, kitas moka kompensaciją.
11.5. Kompensacija nėra santuokos metu įgytas ir dalintinas turtas – kadangi vienam iš sutuoktinių atitenka ginčo turtas natūra, kitam sutuoktiniu atitenka kompensacija pinigais už jam tenkančią turto dalį.
11.6. 2015-11-27 ir 2016-03-29 sutuoktinių turto pasidalinimo sutarčių 4.1. punktuose Šalys patvirtino, kad Sutuoktinis V. Y. perdavė, o Sutuoktinė V. J., priėmė Daiktus, o taip pat visus su Daiktais susijusius dokumentus. Daiktų perdavimo-priėmimo akto sudarymo momentas sutampa su šios Sutarties pasirašymo momentu. Pasirašius Sutartį, nuosavybės teisė į Daiktus pereina Sutuoktinei V. J.. Tačiau informacijos apie kompensacijos sumokėjimą, kompensacijos sumokėjimo terminą ar kitas sąlygas susijusia su kompensacijos sumokėjimu, sutartyse nėra.
11.7. 2015-11-27 ir 2016-03-29 sutuoktinių turto pasidalinimo sutarčių 6.4. punktuose nurodyta, kad Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad ši Sutartis yra galiojantis teisinis ir jas saistantis įsipareigojimas, kurio vykdymo galima pareikalauti vadovaujantis Sutarties sąlygomis. Taigi šie Sutarčių punktai įpareigoja sutarties šalį - sutuoktinę V. J. – sumokėti kompensaciją.
Atsiliepimas
12. Atsakovė V. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė:
12.1. V. J. ir V. Y. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuoka nėra nutraukta, todėl vadovaujantis CK 3.88 str. visas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
12.2. 2015-11-27 buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad V. J. nuosavybėn perduodamas nekilnojamasis turtas – Butas/Patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 11/440 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),Vilniuje, o V. Y. nuosavybėn perduodama 25 000 Eur pinigų suma.
12.3. 2016-03-29 buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad V. J. nuosavybėn perduodamas nekilnojamasis turtas Patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini),Vilniuje, o V. Y. nuosavybėn perduodama 3 000 Eur pinigų suma.
12.4. Šiuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukta, vien aplinkybės, kad tam tikras turtas priskirtas atsakovei, nenumatant kurio nors nekilnojamojo turto priskyrimo ieškovui ir pan., atsižvelgiant į dispozityvumo bei sutarčių laisvės principus, neduoda pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovės sumokėti kompensacijas asmeninėmis lėšomis už jai perduodamą nekilnojamąjį turtą, nes 2015-11-27 ir 2016-03-29 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimis numatoma kokie turto objektai atitenka kiekvienam iš sutartį sudarančių sutuoktinių - V. J. nekilnojamasis turtas, V. Y. - piniginės lėšos. Šalių pasirinktas turto padalijimo būdas, pagal kurį butas natūra atitenka vienam sutuoktiniu, o kitam sutuoktiniui, piniginės lėšos, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidė nei vieno iš sutuoktinių teisių.
12.5. Sutartimis nėra nustatoma, kad V. J. turi pareigą asmeninėmis lėšomis sumokėti piniginę kompensaciją (tuo labiau, kad visos šeimos uždirbtos lėšos priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise) taigi ir piniginės lėšos buvo perduodamos ieškovui kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios ir šalių sutaupytos lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl kompensacijos priteisimo
14. Nagrinėjamu atveju Šalys 2015 m. lapkričio 27 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 17/440 dalių žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 25 000 Eur piniginė kompensacija. 2016 m. kovo 29 d. šalys sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka garažas Vilniuje (duomenys neskelbtini), ir 1/102 dalis automobilių stovėjimo aikštelės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 3000 Eur piniginė kompensacija.
15. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pactasuntservanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.
16. CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo exofficio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aiškinant sutarties turinį, turi būti nustatomi tikrieji šalių ketinimai. Tais atvejais, kai šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).
18. Nagrinėjamu atveju, aiškinant nurodytų šalių sutarčių turinį, darytina išvada, kad pagal abi sutartis atsakovei (sutuoktinei) V. J. atiteko santuokoje įgyti nekilnojamieji daiktai, o už gaunamus daiktus natūra, ji įsipareigojo sumokėti kompensaciją. Pagal šių sutarčių 4 p. esmę ir prasmę kompensacija turi būti sumokėta ne iš bendrų santuokoje įgytų lėšų, o iš asmeninių – jei vienam sutuoktiniui atitenka daiktai natūra, kitas moka kompensaciją. Tačiau kompensacija nėra santuokos metu įgytas ir dalintinas turtas – vienam iš sutuoktinių atitenkant ginčo turtui natūra, kitam sutuoktiniu atitenka kompensacija pinigais už jam tenkančią turto dalį.
19. Nagrinėdamas šalių ginčą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodytų CK 6.193 straipsnio nuostatų kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad, viena vertus, abiejų sutarčių 4.1 punktuose nurodoma tik apie atitinkamų nekilnojamųjų daiktų perdavimą atsakovei, tačiau nėra jokių sutarties nuostatų apie piniginės kompensacijos perdavimą ieškovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal sutartis atsakovei atiteko turtas natūra ir neturėdamas byloje jokių patikimų įrodymų apie kompensacijos sumokėjimo faktą apeliantui, padarė prielaidomis pagrįstą ir klaidingą išvadą, jog apeliantui buvo išmokėta ginčo kompensacija.
20. Pažymėtina, kad nėra byloje jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovė prieš nurodytas sutartis, ar po jų, būtų perdavusi kompensaciją apeliantui. Šalių sutartis tvirtinusi notarė A. P., apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad jos tvirtinamose sutartyse vartojama formuluotė, jog asmeniui nuosavybės teise „atitenka“ tam tikras turtas reiškia, kad šis turtas atitinkamam asmeniui jau perduotas. Tačiau kolegijos vertinimu, toks notarės argumentas bylos kontekste yra vertinamas tik kaip prielaida, nes notarė nepatvirtino, kad ginčo kompensacija apeliantui buvo perduota prieš sudarant nurodytas sutartis. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2015-11-27 ir 2016-03-29 Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartyse nėra jokio įrašo apie piniginės kompensacijos sumokėjimą ar nesumokėjimą, sumokėjimo terminą, todėl darytina išvada, kad notarė nebuvo maksimaliai atidi ir tinkamai neužtikrino apelianto teisėtų interesų apsaugos, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą į tai neatsižvelgė.
21. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 str. 3 d. nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 str. 3 d. nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, nesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.
22. Nagrinėjamu atveju šalims neaptarus kompensacijos išmokėjimo sąlygų ir termino, ji turėjo būti įvykdyta per protingą terminą. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turto pasidalinimo sutarčių 4.1. bei 6.11. punktuose numatyta sąlyga apie neaptartas sąlygas apeliantui V. Y., suteikia teisę reikalauti kompensacijos, o atsakovę V. J. įpareigoja sumokėti kompensaciją.
23. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovei geruoju nesumokėjus kompensacijos, ji ieškovui turėjo būti priteista, tačiau teismas nepagrįstai netenkino ieškinio ir nepriteisė ieškovui kompensacijos.
24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, susijusias su kompensacijos apeliantui išmokėjimu ir neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkinamas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. Tenkinus ieškinį turi būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme klausimas (CPK 93 str.). Ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, kad jam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo), taigi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
27. Ieškinys buvo pateiktas per EPP sistemą 2020 m. balandžio 30 d. Ieškinio suma 28 233,33 Eur, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 635 Eur. Byloje buvo patirta 21,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą valstybės naudai priteisti 678 Eur atstovavimo išlaidų. Taigi, sudėjus visas nurodytas sumas iš atsakovės valstybei priteisiama 1334,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu Z. B.. Už atstovavimo paslaugas ieškovas šiam advokatui sumokėjo 900 Eur. Šią bylinėjimosi sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovui (CPK 98 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas, turi būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93, 96, 98 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų apie atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos. Mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra toks pats kaip ir už ieškinį – 635 Eur. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur, nuo likusios dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi buvo atleistas. Taigi, iš atsakovės ieškovui priteisiama 50 Eur žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovės priteisiama likusi žyminio mokesčio dalis – 585 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. Y., (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai:
priteisti iš atsakovės V. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. Y., (a. k. (duomenys neskelbtini) 28 000 Eur piniginės kompensacijos pagal šalių sudarytas sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, 233,33 Eur palūkanų ir 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės V. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1334,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės V. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. Y., (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovės V. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 585 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.