Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui M. V. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) ir yra laikomi įteiktais tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 4 d. tarp atsakovo M. V. ir UAB „mogo.LT“ buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. L04112016/0034, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę Land Rover Range Rover Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal lizingo sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas pagal patvirtintą grafiką. 2017 m. balandžio 13 d. pranešimu pirminis kreditorius vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą lizingo sutartį, šiam nevykdžius sutartinių įsipareigojimų. Lizingo būdu įsigytą transporto priemonę Land Rover Range Rover pirminis kreditorius pardavė už 7 000,00 Eur, tokiu būdu sumažinęs atsakovo skolos likutį pagal lizingo sutartį iki 5 963,81 Eur. 2018 m. sausio 12 d. pirminis kreditorius UAB „mogo LT“ perleido teises į atsakovo skolą užsienio bendrovei Risk Management Services OU, o pastaroji bendrovė tą pačią dieną perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2018 m. vasario 15 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl nurodyto atsakovui nevykdžius lizingo sutartimi prisiimtų prievolių, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytoje sutartyje atsakovas įsipareigojo mokėti 45,60 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi pinigais) funkciją. Bendra mokėjimo palūkanų suma, paskaičiuota iki 2018 m. gegužės 18 d., sudaro 2 980,27 Eur. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, iš atsakovo priteistina 5 963,81 Eur nesumokėta finansavimo suma ir 2 980,27 Eur mokėjimo palūkanų, taip pat 45,60 proc. metinės palūkanos už negrąžintą finansavimo sumą, t. y. 5 963,81 Eur, nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki finansavimo įsiskolinimo sumos (5 963,81 Eur) grąžinimo.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal lizingo sutarties 13.2 punktą, atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 proc. už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 366,77 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 123 dienas, suma.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (9 310,85 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gegužės 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo ieškovei priteistina 209,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo M. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 5 963,81 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, 2 980,27 Eur mokėjimo palūkanų, 366,77 Eur delspinigių, 45,60 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 5 963,81 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9 310,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 209,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.