Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-267-468/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
1S-267-468/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
1S-267-468/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos G. M. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 03 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal G. M. privataus kaltinimo skundą, paduotą prieš V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teisme 2012 03 02 d. gautas pareiškėjos G. M. privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. V. atžvilgiu ir jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) seniūnė, nurodė (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtojui išgriauti ir išvežti kapų tvorelę nuo G. M. prosenelės U. K. kapo į metalo laužą.

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 03 12 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal G. M. privataus kaltinimo skundą, motyvuodamas tuo, kad V. V. veiksmuose akivaizdžiai nebuvo tyčios sunaikinti G. M. turtą, t. y. jos prosenelės U. K. kapo tvorelę. V. V. veikė siekdama sutvarkyti neprižiūrimus kapus. Be to, kaip matyti iš G. M. paaiškinimų, kapinių tvorelę išgriovė ir išvežė į metalo laužą ne V. V., o kapinių prižiūrėtojas, kurio tapatybės G. M. skunde nenurodė.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. M. Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 03 12 d. nutartį ir pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal jos skundą. Ji nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis vertino apibendrindamas prokuroro nutarime nurodytų liudytojų pateiktą informaciją, dėl ko teismo išvados yra neteisingos. Pirmiausia teismas turėjo vertinti tai, kad pareiškėjos prosenelės kapas nebuvo bevardis ar neprižiūrėtas. Nebuvo įvertintas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame konstatuota, kad kapas yra U. K., kuri palaidota 1938 metais. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad buvo nuimtos bevardžių kapų tvorelės, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir surinktiems ikiteisminio tyrimo duomenims.

Šalies argumentai

G. M. nurodo ir tai, kad kapinėse jokia rekonstrukcija nebuvo vykdoma. Rekonstrukcijos vykdymui ne tik turėjo būti išduotas leidimas, bet šie darbai turėjo būti suderinti su Kultūros paveldo institucijomis. Bet koks kapinių tvarkymas, kuris nėra vykdomas pagal kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Vyriausybės ar kitos įgaliotos institucijos, yra neteisėtas. Apylinkės teismo argumentas, kad kapinėse buvo pradėta rekonstrukcija, nepatvirtintas byloje surinktais duomenimis.

Skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo neginčytinai nustatyta, kad kapavietės tvorelė buvo sugadinta ir išvežta į metalo laužą. Kapines tvarkė Z. G. ir D. Š., kurios vykdė V. V. nurodymus nukelti nuo kapų, užžėlusių žolėmis ir bevardžių, tvoreles. V. V. pati pasamdė žmones šiam darbui atlikti, tačiau jų neprižiūrėjo, dėl ko G. M. prosenelės kapo bronzinė tvorelė buvo sunaikinta. Anot pareiškėjos, V. V. turi prisiimti atsakomybę ir atlyginti padarytą 17000 Lt žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos G. M. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ji priimta tinkamai įvertinus faktinius duomenis bei teisinius argumentus.

Skunde nurodyti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi pareiškėjos G. M. skunde nėra nurodyta objektyvių duomenų apie tai, kad V. V. tyčia sunaikino ar sugadino G. M. priklausantį turtą, kas leistų V. V. veiksmus laikyti nusikalstamais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę ir už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo (BK 188 str.), tačiau ne kiekvienas svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o tik tas, kurio metu nukentėjusiajam padaryta didelė turtinė žala ar sunaikintos ar sugadintos didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 87-2-00067-07 matyti, kad 2007 12 27 d. Elektrėnų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2007 12 17 d. į Trakų rajono apylinkės prokuratūrą kreipėsi G. M. su pareiškimu, kad iš kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuo jos prosenelės U. K. kapo dingo tvorelė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tvorelė nuo G. M. prosenelės kapo buvo nuimta siekiant sutvarkyti (duomenys neskelbtini) kapines. Nei pas (duomenys neskelbtini) kleboną A. K., nei pas seniūnę V. V., nei pas kitus asmenis tikslo pagrobti tvorelę nebuvo, todėl tokie veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal BK 178 str. Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 02 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 87-2-00067-07 buvo nutrauktas.

Iš baudžiamojoje byloje Nr. PK-185-272/2012 esančių dokumentų matyti, kad G. M. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, prašydama V. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad jos nurodymu buvo išgriauta ir išvežta į metalo laužą kapo tvorelė, priklausanti G. M. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 03 12 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal G. M. privataus kaltinimo skundą, paduotą prieš V. V., nurodant, kad V. V. veiksmuose akivaizdžiai nebuvo tyčios sunaikinti G. M. turtą, ji veikė siekdama sutvarkyti neprižiūrimus kapus, be to, kapinių tvorelę išgriovė ir išvežė į metalo laužą ne V. V., o kapinių prižiūrėtojas, kurio tapatybės G. M. skunde nenurodo. Nutartyje pažymėta, kad dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo G. M. gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog V. V. veiksmuose nėra nei BK 187 str. 1 d., nei BK 188 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Byloje neginčijamas G. M. prosenelės kapo tvorelės išvežimo faktas, tačiau apygardos teismas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog tą būtų nulėmę V. V. nusikalstami veiksmai. Teismo nuomone, tai, kad V. V., tvarkant kapines, nurodė asmenims nuimti tvoreles nuo neprižiūrimų, bevardžių kapų, negali būti vertinama kaip tyčinis turto sugadinimas ar sunaikinimas. Reikšmės neturi ir pareiškėjos skunde nurodomi argumentai dėl kapų rekonstrukcijos neteisėtumo. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų V. V. siekį, kaip teigia G. M., sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą, pareiškėja nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad V. V. veiksmuose akivaizdžiai nebuvo tyčios sunaikinti G. M. priklausantį turtą.

Analizuojant bylos duomenis, matyti ir tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog V. V. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 str. 1 d. Kaip jau minėta, neatsargaus turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant didelei turtinei žalai arba jei buvo sunaikintos ar sugadintos didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės. Nagrinėjamu atveju nei vienas būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 188 str. 1 d., požymis nebuvo nustatytas: skunde nurodomos padarytos turtinės žalos dydis neatitinka didelės turtinės žalos sąvokos (BK 190 str.), taip pat nenustatyta, kad sunaikintas turtas laikytinas turintis didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingi visi baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamų veikų požymiai, darytina išvada, kad V. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atkreipiamas G. M. dėmesys, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą V. V. atžvilgiu, tačiau G. M. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl motyvų, išdėstytų aukščiau, pareiškėjos G. M. skundas atmestinas, paliekant galioti skundžiamą teismo nutartį.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 03 12 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė