Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JOARNA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą iškelti uždarajai akcinei bendrovei „JOARNA“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „JOARNA“ iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320, 338 straipsniai)). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

9. Apeliantė prie atskirojo skundo (DOK-6300) pateikė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį, kuria nuraukta civilinė byla Nr. e2-7653-1103/2023 pagal ieškovės UAB „Fino Mark“ ieškinį dėl skolos priteisimo UAB „JOARNA“ ir kitiems atsakovams, patvirtintus ginčo šalių taikos sutartį. Apeliantė nauju rašytiniu įrodymu siekia pagrįsti ketinimą išspręsti susidariusius finansinius sunkumus.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

11. Apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagos apeliantės pateikta nutartimi. Esant poreikiui apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti su civilinės bylos Nr. e2-7653-1103/2023 medžiaga ir joje priimtais teismo procesiniais sprendimais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės naują įrodymą priimti atsisakoma.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

13. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

14. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

15. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, bendrovės skola VSDFV nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną sudarė 6 302,01 Eur, priverstinio skolos išieškojimo priemonės nerezultatyvios, įsiskolinimo mokėjimo terminas nėra atidėtas. Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių VMI. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovei buvo iškelta civilinė byla pagal UAB „FinoMark“ ieškinį dėl 5 390,91 Eur paskolos bei palūkanų priteisimo. Bendrovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, finansinių ataskaitų rinkinio už 2022 metus Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovė nemoki, todėl yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą.

17. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau apeliuoja į tai, kad bendrovė siekia išspręsti susidariusius finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais iki 2024 m. sausio 1 d., todėl prašo atidėti bankroto bylos iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė siekia pagrįsti, kad bendrovė nėra nemoki, jos finansiniai sunkumai laikini ir gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent juridinis asmuo turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad juridinis asmuo vykdo veiklą bei jo finansinė padėtis neatitinka nemokaus juridinio asmens būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokį juridinį asmenį pripažinti nemokiu paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.

19. Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad bendrovė yra gyvybinga, realiai vykdo veiklą, dirba pelningai ir yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, t. y. pagrįsti, kad bendrovė moki.

20. Apeliantė teigia, kad iki 2024 m. sausio 1 d. ketina padengti įsiskolinimą VSDFV, tačiau teigiamų pokyčių, galinčių pagrįsti šio ketinimo realumą, nenustatyta. Priešingai, iki šios nutarties priėmimo atsakovės skola dar labiau padidėjo ir sudaro 8 410,11 Eur. Priverstinio išieškojimo priemonės (debeto nurodymai nurašyti lėšas nuo atsiskaitomosios sąskaitos) neefektyvūs, o tai leidžia spręsti, kad juridinis asmuo iš veiklos negauna pakankamai pajamų. Duomenų apie planuojamas gauti pajamas ir jų realumą apeliantė nepateikė. Minėta, kad bendrovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinio už 2022 metus. Pirmosios instancijos teismui finansinių ataskaitų rinkinio nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2023 m. rugsėjo 1 d.) atsakovė nepateikė, nors buvo įpareigota tai atlikti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi. Bendrovė taip pat nepateikė duomenų apie turimą neregistruotiną turtą, jo vertę ir kitos informacijos, reikšmingos vertinant bendrovės galimybes įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu. Vien ta aplinkybė, kad bendrovė su kreditore UAB „FinoMark“ sudarė taikos sutartį dėl skolos mokėjimo dalimis, savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog bendrovė gyvybinga. Taigi, apeliantė neįrodė, kad turi realias galimybes įvykdyti ilgalaikius pradelstus įsipareigojimus VSDFV (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra nemoki. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir yra moki. Apeliantė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir egzistuoja perspektyvos atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

23. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu baziniu atlygiu nemokumo administratorei. Apeliantės vertinimu, bazinis atlygis sudaro daugiau nei 66 proc. bendrovės įsiskolinimo, todėl jo dydis neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

24. Pagal JANĮ 77 straipsnio 1 dalį nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (JANĮ 77 straipsnio 2 dalis).

25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ Nr. 924 nuostatas bazinis nemokumo administratoriaus atlyginimas (jo koeficientai) priklauso nuo juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų: turto pobūdžio (nekilnojamasis, kilnojamasis, gautinos sumas, nematerialusis, kitas turtas), kreditorių reikalavimų dydžio, kreditorių skaičiaus, taikomos jurisdikcijos (teritorinė, tarptautinė). Bazinis atlygis nustatomas pagal teisės aktais nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), buvusios bankroto bylos iškėlimo dieną, dydį. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis nei 5 MMA ir didesnis nei 50 MMA.

26. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 1014 atsakovės bankroto bylos iškėlimo dieną MMA sudarė 840 Eur. Pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorei nustatė 4 200 Eur bazinį atlygį, o tai sudaro 5 MMA.

27. Taigi, nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei nustatytas mažiausias 5 MMA dydžio bazinis atlygis (840 Eur x 5), todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „JOARNA“ nemoki ir nėra pagrindo spręsti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.