Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis dvi dukras, pradinio išsilavinimo, nedirbantis ir nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu nustatytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos). Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą. Į paskirtą baudą įskaityta viena laikiname sulaikyme išbūta para. Bauda nesumokėta, 2018 m. lapkričio 28 d. byloje išduotas vykdomasis raštas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

2016 m. gruodžio 19 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 18:50:05 val., ir aplinkybėmis, būdamas prekybos centre „Panorama“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, neteisėtai įgijo J. S. vardu išduotas 2 elektronines mokėjimo priemones – mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias AB „Swedbank“ ir naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą bei laikė juos ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą laiką, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 21 d., tokiu būdu neteisėtai disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir vienos iš jų duomenimis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. J. neteisėtai inicijavo ir atliko 5 finansines operacijas:

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:50:05 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005 neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir atliko sąskaitos balanso peržiūros operaciją;

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:50:34 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgrynino 860 eurų;

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:51:21 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005 neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir pasikėsino atlikti grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgryninti 10 eurų, tačiau operacija buvo atmesta, nesant sąskaitoje pakankamai lėšų;

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:51:33 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgrynino 5 eurus;

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:52:24, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“, bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir pasikėsino atlikti sąskaitos balanso peržiūros operaciją, tačiau operacija buvo atmesta surinkus neteisingą PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje;

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:50:34 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką J. S., neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, ir atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgrynino 860 eurų;

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:51:21 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką J. S., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir pasikėsino atlikti grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgryninti 10 eurų, tačiau operacija buvo atmesta, nesant sąskaitoje pakankamai lėšų;

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:51:33 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką J. S., neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“, bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgrynino 5 eurus;

jis, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gruodžio 19 d., 18:52:24 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką J. S., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir pasikėsino atlikti sąskaitos balanso peržiūros operaciją, tačiau operacija buvo atmesta, surinkus neteisingą PIN kodą,

tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą J. S. priklausantį turtą bendrai 865 eurų sumai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. kaltę pripažino iš dalies, parodymus duoti sutiko. Paaiškino, jog buvo PC „Panorama“, priėjo moteriškė apie 63 metų, romų tautybės, kalbėjo lenkiškai. Sakė, kad nemoka naudotis kortele, paprašė nuimti pinigus, 865 eurus. Kai nuėmė 860 EUR, ji paprašė, kad kitus nuimtų. Nuėmė dar 5 eurus. Vėliau, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, suprato, kad jį moteris apgavo. Todėl dabar iš dalies pripažįsta savo kaltę, parodymų anksčiau nedavė, nes jį pradėjo kaltinti, išsigando. Vėliau suprato, kad geriau pasakyti viską kaip yra, tiesą. Moteris, kuri paprašė nuimti pinigų, buvo žemo ūgio, tamsi, ilgais plaukais, su skarele, ilgais spalvotais rūbais. Susikalbėjo lenkiškai. Ji padavė kortelę, ant lapuko buvo PIN kodas, paprašė nuimti tokią sumą. Jis nuėmė 860 eurų, ji pasakė, kad jai reikėjo 865 eurų. Ji padėkojo ir jie išsiskyrė. Tuo metu buvo vienas. Į klausimus atsakydamas nurodė, jog moteris buvo lauke, rūkė, ji buvo su vyru. Nuėjo, nuėmė, išnešė ir padavė jai pinigus. Pirmas koks pasitaikė bankomatas iš to ir nuėmė. M. A. iš matymo pažįsta. Su juo nebuvo, buvo vienas su mergaitėmis. Priėjo moteriškė romų tautybės, lenkiškai kalbėjo. Tą prisiminė, nes daugiau lenkiškai su ja kalbėjo. Negalvojo, kad ji gali apgauti. Čigonas čigono neapgauna. Dabar nori dirbti ir sumokėti baudas. Jei teismas pripažins kaltu, sutinka susimokėti. Nežino, kodėl per du kartus buvo išgryninti pinigai, nes paspaudė kur „kita suma“ 860, padavė, ji pasakė, kad dar 5 eurų jai reikia. Nuėjo dar penkis eurus nuimti. Kol iki moters nuėjo, gal 2 minutės praėjo. Koks atstumas buvo, neatsimena. Iki lauko durų nueiti iki dešimt gali suskaičiuoti. Jam nekilo jokių įtarimų, kad galėjo apgauti. Pas juos taip negalima, jų religijoje taip yra nustatyta. Neatsimena, kaip atrodė lapelis su PIN kodu. Tikrai neatsimena, ar tai buvo banko duomenys. Nevažiavo kartu su M. A. į „Panoramą“ ir nesikalbėjo. Neatsimena, kiek operacijų atliko. Neatsimena, ar su viena kortele, ar ne. Jo paprašė ir jis atliko. Neigia, kad penkis kartus prisijungė, o kiek kartų prisijungė, neprisimena (3 t., b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. J. parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 67-68).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. S. parodė, kad įvykis įvyko gruodžio 19 d. Buvo „H&M“ parduotuvėje, nusipirko prekę, susimokėjo grynais, nuėjo į „CCC“ batų parduotuvę. Užėjo pasižiūrėti, aplink ją vaikščiojo pora moterų. Daugiau žmonių kaip ir nebuvo, vyrų kaip ir nematė, rankinė buvo prie jos. Užėjo į „LINDEX“ parduotuvę ir greitam laike tiesiog norėjo pasižiūrėti, kur piniginė ir jos nerado. Susivokė, kad jos nėra, skambino į banką užblokuoti kortelę, tada atėjo į „H&M“. Ten jai patvirtino, kad yra vaizdo įrašas, kur piniginę įsideda, užsisega ir išeina. Tada kvietė policiją ir laukė, kol atvažiuos. Buvo gana rami, nes buvo trumpas laiko tarpas nuo pasižiūrėjimo ar turi piniginę. Užblokavo ir kreditinę ir debetinę kortelę. Banko dokumentų su savimi nesinešioja, PIN kodo, kiek atsimena, neturėjo užsirašiusi, todėl ir įdomu koks lapelis ten buvo. Dingo tai, kas buvo piniginėje ir visi asmens dokumentai. Pasakė banke, kad dingo piniginė, yra prekybos centre, norėtų užblokuoti korteles. Jas užblokavo, apie atliktas operacijas nepagalvojo paklausti, apie tai pagalvojo tik po poros dienų ir daugiau nebeprisimena. Tuo metu jai nepasakė, kad yra išgryninta pinigų. Sužinojo, kuomet iš Panerių seniūnijos pranešė, kad rasta piniginė su asmens dokumentais, pasiskambino, nuvažiavo atsiimti piniginės, nuvykau į banką pasitikrinti dėl jos kortelės ir tada buvo pasakyta, kad buvo išgryninti jos pinigai 21 dieną. Išgryninta buvo 865 eurai per du kartus. Buvo išgryninta 860, pasižiūrėtas likutis ir tada likusi suma buvo išgryninta. Negali pasakyti tiksliai kredito limito sumos. Ten buvo kiek galima išgryninti tuo metu. Civilinį ieškinį palaiko. Į civilinį ieškinį įeina išgryninti pinigai, gryni pinigai, kurie buvo piniginėje, naujų dokumentų pasigaminimo lėšos: buvo užsakyta asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Kvitų dėl naujos kortelės pagaminimo nepridėjo, bet banko išraše matosi, kad buvo sumokėta už naujos kortelės gamybą. Gali pateikti visus dokumentus dėl patirtų išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 21 d. nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d., apie 18.30 val., apsipirkusi PC „Panorama“ parduotuvėse, prisėdo ant suoliuko pasitikrinti savo turimus daiktus, apsirengti, kadangi ruošėsi eiti laukan. Apžiūrint rankinę, pamatė, kad joje nėra jai priklausančios piniginės. Pastebėjusi piniginės dingimą, ji grįžo į jos lankytas dvi parduotuves, o tiksliau „H&M“ ir batų parduotuvę „CCC“ pasiteirauti, ar nematė, ar neatnešė, ar gal rado jos piniginę. Abiejų parduotuvių darbuotojai pasakė, kad nieko apie dingusią piniginę nežino. Pastebėjusi piniginės dingimą ir po to, kai parduotuvių darbuotojai jai pranešė, kad apie jos piniginę nieko nežino, nieko negirdėjo, ji paskambino į AB „Swedbank“ banką ir užblokavo abidvi korteles. Blokuodama korteles, ji banko darbuotojų nepaklausė, ar buvo pasinaudota kortelėmis. Iš karto po to, kai užblokavo korteles, grįžo į parduotuvę „CCC“ ir pasiteiravo, ar filmuojamos yra jos patalpos. Darbuotojai pranešė, jog parduotuvės patalpos stebimos vaizdo kameromis, jos filmuoja, bet neišsaugos įrašų. Po „CCC“ parduotuvės nuėjo į „H&M“ parduotuvę, kur apsaugos darbuotojai paėmė pirkimo kvitą ir nuėjo peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Grįžę pasakė, kad atsiskaičiusi už prekes ji įsidėjo jai priklausančią piniginę į rankinę, užsegė ją ir išėjo. Apsaugos darbuotojai tiksliai apibūdino jos piniginę. Po to vėl grįžo prie suoliuko, kur pastebėjo piniginės dingimą ir apie įvykį pranešė policijai. 2016 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val., į jos tarnybinį telefoną, paskambino moteris (mob. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri pranešė, kad rado jos piniginę su jos asmens dokumentais, bet be pinigų. Moteris pranešė, kad jai kiemsargis atnešė rastą piniginę. Moteris prisistatė Panerių seniūnijos seniūnės pavaduotoja, vardo neįsidėmėjo, ir nurodė adresą, o tiksliau, Vilnius, Trakų Vokė, Žalioji g. 3, kur gali atvykti atsiimti piniginę. 14.37 val. ji atvyko atsiimti piniginę. Moteris pasakė, kad kiemsargis netoli Savanorių pr., kažkur kylant į kalną, rado piniginę, atnešė jai. Gavusi piniginę iš karto nuvažiavo į banką, pasitikrinti sąskaitas ir pranešti, kad kortelės atsirado. Banko darbuotojai patikrino jos sąskaitas ir pranešė, kad 2016 m. gruodžio 19 d., PC „Panorama“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, per du kartus buvo išgryninti 865 eurai. Išgryninti buvo AB „DNB“ banko bankomate, todėl už atliktas finansines operacijas buvo nuskaičiuoti 19 eurų mokesčių. Viso dėl išgrynintų pinigų jai padaryta 884 eurų turtinė žala. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB „Swedbank“ banko kortelės, valstybės tarnautojo pažymėjimas ir įvairios nuolaidų kortelės bei 30 eurų grynųjų pinigų. Rasta ir grąžinta piniginė buvo su visomis kortelėmis tik be grynųjų pinigų. Banko kortelių PIN kodų ji su savimi nesinešioja, juolab kortelė, iš kurios buvo išgryninti pinigai yra skirta tik kelionių draudimams, kelionių ir viešbučių rezervacijoms, o grynųjų pinigų finansinių operacijų su šia kortele neatlikinėjo. Viso jai padaryta 914 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 60).

2017 m. rugpjūčio 7 d. papildomai apklausta J. S. parodė, kad piniginės, kuri buvo iš jos pavogta 2016 m. gruodžio 19 d., vertė yra 20 eurų, asmens tapatybės kortelę po vagystės užblokavo ir ji buvo paskelbta negaliojančia, dėl to teko pasigaminti naują asmens tapatybės kortelę, kortelės pagaminimas jai kainavo 8,60 eurų. Vairuotojo pažymėjimo nevertina, pažymėjimas atsirado ir apie jo praradimą nebuvo informavusi VĮ „Regitra“, dėl to vairuotojo pažymėjimas galioja ir toliau. Valstybės tarnautojo pažymėjimo taip pat nevertina, darbovietė jai pagamino naują pažymėjimą. Piniginėje buvusių nuolaidų kortelių taip pat nevertina. AB „Swedbank“ kreditinę kortelę, iš kurios buvo išgryninti pinigai, užblokavo, naujos kortelės negamino. Skolą, kuri susidarė po neteisėto išgryninimo, turėjo apmokėti iš savo asmeninių lėšų, kadangi nuo išgrynintos sumos, bankas skaičiavo palūkanas. Kreipėsi į banką su pretenzija, tačiau iš banko gavo atsakymą, kad bankas neturi pagrindo kompensuoti jos patirtų nuostolių, kadangi dėl neva jos pačios neatsargumo PIN kodą sužinojo pašaliniai asmenys, kurie neteisėtai išgrynino pinigus iš jos kortelės (pretenziją ir atsakymą į ją prideda prie apklausos). Po to, kai padengė susidariusią skolą, sąskaitą uždarė. Kaip ir minėjo, iš sąskaitos buvo per du kartus išgryninta 865 eurai bei nuskaičiuotas 19,23 eurų komisinis mokestis. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kuria pasinaudota nebuvo, užblokavo ir teko daryti naują. Už naujos kortelės pagaminimą sumokėjo 10 eurų. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, piniginėje taip pat buvo 30 eurų grynaisiais pinigais, kurie jai grąžinti nebuvo. Viso dėl įvykio jai padaryta 932,83 eurų turtinė žala, kuri atlyginta nebuvo. Paaiškinti, kaip asmenys iš jos sąskaitos išgrynino pinigines lėšas, negali, kortelės PIN kodo su savimi nesinešiojo, tačiau galimybės, kad galėjo būti PIN kodą kur nors užsirašiusi, taip pat neatmeta, dėl to nežino, iš kur asmenys PIN kodą sužinojo (1 t., b. l. 62-63).

2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomai apklausta J. S. parodė, kad už naujos debetinės banko kortelės pagaminimą bankas iš jos sąskaitos išskaičiavo 1,45 eurų sumą, o ne 10 eurų, kaip sakė ankstesnėje apklausoje, tiesiog suklydo. Taip pat pastebėjo, kad už kreditinės kortelės kreditą iš jos sąskaitos buvo nuskaičiuoto palūkanos 9,61 eurų sumai, kadangi buvo viršytas kreditinės kortelės limitas, kuris yra 868,86 eurų, dėl to viršytą pinigų dalį, t. y. 15,37 eurų išskaičiavo iš jos debetinės banko kortelės. Viso dėl įvykio patyrė 949,26 eurų turtinę žalą, prašo šiai sumai pripažinti ją civiliniu ieškovu ir žalą išieškoti iš kaltų asmenų (1 t., b. l. 67).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. A. teigė, kad neprisimena, ar buvo „Panoramoje“, praėjo du metai. Kai davė parodymus gal dvi savaitės ar mėnuo tik buvo praėję. Nepažįsta R. J.. Kartu su juo į Vilnių nėra atvykęs. Nebuvo teisiamas vienoje byloje kartu su R. J..

Ikiteisminio tyrimo metu M. A., 2017 m. spalio 20 d. apklaustas apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad J. S. nepažįsta ir niekada nėra su ja bendravęs ir net nėra jos matęs. 2016 m. gruodžio 19 d. buvo namuose, niekur nebuvo išvažiavęs, nes tuo metu neturėjo mašinos. Minėtą dieną Vilniaus mieste nebuvo. 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais Vilniaus mieste nebuvo. Tačiau Vilniaus mieste turi giminių, kurie Vilniaus mieste būna mažai, dažniau būna Kaliningrado srityje. Šiais metais Vilniaus mieste buvo tik balandžio mėnesį. Tyrėja jam parodė nuotraukas, kuriose užfiksuoti du vyriškiai, stovintys prie bankomato. Minėtų vyriškių, kurie yra nuotraukose, nepažįsta, šių vyriškių niekad anksčiau nėra matęs. Nuotraukose esantys vyriškiai jam nepanašūs į romų tautybės žmones, tai galėtų būti romėnų tautybės asmenys, bent jau jis taip mano. Parodytose nuotraukose užfiksuotas tikrai ne jis, tai tiksliai žino, vyriškiai, esantys nuotraukose, į jį nepanašūs. Nuotraukose užfiksuotų asmenų nepažįsta. Niekada nėra buvęs prekybos centre „Panorama“ (1 t., b. l. 131-135).

Iš AB „Swedbank“ 2016 m. gruodžio 21 d. sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. gruodžio 19 d., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, AB „DNB“ banko bankomate Nr. DNB5005, panaudojant J. S. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš sąskaitos buvo išgryninti grynieji pinigai – 860 eurų ir 5 eurai. Taip pat už finansines operacijas priskaičiuotas ir komisinis mokestis – 17,2 euro ir 2,03 euro (1 t., b. l. 74).

AB „DNB“ 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. 30.89-143/87 pateikė 2016 m. gruodžio 19 d. banko bankomato Nr. DNB5005, Saltoniškių g. 9, Vilnius, vaizdo kamerų įrašus (1 t., b. l. 82-88).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių vaizdo įrašų fragmentų matyti, kad yra užfiksuoti asmenys, 2016 m. gruodžio 19 d. AB „DNB“ banko bankomate Nr. DNB5005, Saltoniškių g. 9, Vilnius J. S. priklausančia mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus išgryninę 865 eurus (1 t., b. l. 82-88).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(7408)-IS1-2238 nurodyta, kad labai didelė tikimybė, kad tiriamuosiuose vaizdo įrašuose („DNB“ bankomatas adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius, asmuo su barzda ir ūsais) ir lyginamojoje R. J. vaizdo medžiagoje yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo. Atliekant tiriamojoje ir lyginamojoje vaizdo medžiagoje užfiksuotų asmenų veido elementų kokybinių požymių sugretinimą nustatyta, kad sutampa dauguma matomų veido elementų požymių: akių dydis ir forma; nosies dydis ir forma; nosies sparnelių dydis ir forma; panosies filtro dydis ir forma; lūpų dydis ir forma; burnos plyšio forma; apatinio žandikaulio forma iš kairės pusės. Taip pat labai didelė tikimybė kad tiriamuosiuose vaizdo įrašuose („DNB“ bankomatas adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius, asmuo antrame plane) ir lyginamojoje M. A. vaizdo medžiagoje yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo. Atliekant tiriamojoje ir lyginamojoje vaizdo medžiagoje užfiksuotų asmenų veido elementų kokybinių požymių sugretinimą nustatyta, kad sutampa dauguma matomų veido elementų požymių: akių dydis ir forma; nosies dydis ir forma; nosies nugarėlės deformacija į dešinę pusę; pigmentinė dėmelė ant nosies galiuko dešinės pusės; lūpų dydis ir forma; burnos plyšio forma (2 t., b. l. 8-16).

2018 m. gruodžio 6 d. AB „Swedbank“ rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 19 d. – 20 d. J. S. priklausančia mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) „DNB“ banko bankomate DNB5005, Saltoniškių g. 9, Vilnius, buvo atliktos šios operacijos:

1. 2016 m. gruodžio 19 d. 18:50:05. Operacijos tipas – balanso peržiūra. Statuso reikšmė – patvirtinta;

2. 2016 m. gruodžio 19 d. 18:50:34. Operacijos tipas – grynųjų išėmimas. Suma – 860 eurų. Statuso reikšmė – patvirtinta;

3. 2016 m. gruodžio 19 d. 18:51:21. Operacijos tipas – grynųjų išėmimas. Suma – 10 eurų. Statuso reikšmė – atmesta, nėra lėšų;

4. 2016 m. gruodžio 19 d. 18:51:33. Operacijos tipas – grynųjų išėmimas. Suma – 5 eurai. Statuso reikšmė – patvirtinta;

Taip pat šiame rašte nurodoma ir operacija, atlikta mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Operacijos laikas – 2016 m. gruodžio 19 d. 18:52:24. Operacijos tipas – balanso peržiūra. Statuso reikšmė – atmesta, neteisingas PIN (2 t., b. l. 82-83).

R. J. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog disponavimas (šiuo atveju įgijimas ir laikymas) svetima banko mokėjimo kortele yra neteisėtas, ir nori taip veikti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai taip pat yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas.

Kaltinamasis R. J. neigė buvus tyčią dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų; paaiškino, kad banko kortelę jam padavė prie jo prekybos centre „Panorama“ priėjusi nepažįstama romų tautybės moteris bei lenkų kalba paprašė iš bankomato išimti grynuosius pinigus, nes ji neva nemokanti naudotis bankomatu, o juo pasitikėjusi kaip tos pačios romų tautybės asmenimi. Kaltinamojo parodymus apie jo tyčios nebuvimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis pripažino, kad jis inicijavo finansines operacijas, kurių metu buvo išgrynintos nukentėjusiosios J. S. vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, teigdamas, jog manė, kad pinigus išgrynina nepažįstamos romų tautybės moters prašymu teisėtai, be to tuos pinigus jai atidavė. Jo parodymus dėl pinigų paėmimo iš bankomato patvirtina byloje esantis AB „Swedbank“ 2016 m. gruodžio 21 d. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. gruodžio 19 d., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, AB „DNB“ banko bankomate Nr. DNB5005, panaudojant J. S. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš sąskaitos buvo išgryninti grynieji pinigai - 860 eurų ir 5 eurai. Taip pat už finansines operacijas priskaičiuotas ir komisinis mokestis – 17,2 euro ir 2,03 euro (1 t., b. l. 74).

Kaltinamasis parodė, jog nepažįstama romų tautybės moteris jo paprašė išgryninti konkrečią pinigų sumą – 865,00 EUR. AB „DNB“ 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. 30.89-143/87 pateikė 2016 m. gruodžio 19 d. banko bankomato Nr. DNB5005, Saltoniškių g. 9, Vilnius, vaizdo kamerų įrašus (1 t., b. l. 82-88), iš kurių matyti, jog 2016 m. gruodžio 19 d., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, AB „DNB“ banko bankomate Nr. DNB5005 operacijas atliko būtent kaltinamasis R. J. (2 t., b. l. 8-16), o ne kas nors kitas. 2018 m. gruodžio 6 d. AB „Swedbank“ rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 19 d. – 20 d. J. S. priklausančia mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) „DNB“ banko bankomate DNB5005, Saltoniškių g. 9, Vilnius, buvo atliktos penkios operacijos (2 t., b. l. 82-83).

Taigi, minėti įrodymai patvirtina kaltinamasis atliko ne tik būtiną išgryninti 865,00 EUR sumą finansinę operaciją, bet ir dvi finansines operacijas, kurių norint išgryninti konkrečią pinigų sumą nėra jokio pagrindo atlikti. T.y. R. J. AB „DNB“ banko bankomate DNB5005 panaudojęs nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei J. S. PIN kodą, 2016 m. gruodžio 19 d. 18:50:05 val. atliko sąskaitos balanso peržiūros operaciją bei panaudojęs kitą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis 2016 m. gruodžio 19 d., 18:52:24 val., bandė atlikti sąskaitos balanso peržiūros operaciją, tačiau operacija buvo atmesta, surinkus neteisingą PIN kodą. Taip pat svarbu pažymėti, jog kaltinamojo gynybinę versiją apie nepažįstamos romų tautybės moters prašymą pagelbėti išsiimti iš bankomato pinigus paneigia ta aplinkybė, jog kaltinamasis teismui posėdžio metu nurodė, jog „Ji (moteris) padavė kortelę, ant lapuko buvo PIN kodas, paprašė nuimti tokią sumą“ (3 t., b. l. 71-73). Kaltinamasis nenurodė aplinkybių, jog jam nepažįstama romų tautybės moteris, prašydama pagelbėti nuimti iš bankomato pinigus, davė dvi mokėjimo korteles. Tačiau iš minėtų AB „Swedbank“ pateiktų duomenų matyti kaltinamasis naudojo ne vieną, bet dvi nukentėjusiosios J. S. vardu išduotas mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jas naudojo kelių minučių skirtumu, atlikdamas ir dviejų sąskaitų balanso peržiūros operacijas, kurios nėra reikalingos ir būtinos konkrečios pinigų sumos išgryninimui. Veiksmų intensyvumas, jų apimtis, aukščiau nustatytos aplinkybės, jo parodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių neatitikimas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. J. suvokė daromų nusikalstamų veikų pobūdį (kad neteisėtai naudoja svetimas mokėjimo korteles ir taip pasisavina pinigines lėšas), to norėjo ir siekė, t.y. R. J. veikoje buvo tyčia neteisėtai panaudojus neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones pasisavinti pinigines lėšas.

Taigi, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. S. parodymais, apžiūros protokolais, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 19 d. specialisto išvadosNr. 140-(7408)-IS1-2238 duomenimis, vaizdo įrašais, banko pateiktais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Šie teismo ištirti įrodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą yra nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas jais remiasi grįsdamas nuosprendį. Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. neteisėtai įgijo ir laikė svetimas J. S. vardu išduotas 2 elektronines mokėjimo priemones – mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias AB „Swedbank“ ir naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą. R. J. su J. S. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone – mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005 atliko 4 finansines operacijas: 2016 m. gruodžio 19 d., 18:50:05 val., neteisėtai inicijavo ir atliko sąskaitos balanso peržiūros operaciją; 2016 m. gruodžio 19 d., 18:50:34 val., atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgrynino 860 eurų; 2016 m. gruodžio 19 d., 18:51:21 val., pasikėsino atlikti grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgryninti 10 eurų, tačiau operacija buvo atmesta, nesant sąskaitoje pakankamai lėšų; 2016 m. gruodžio 19 d., 18:51:33 val., atliko grynųjų pinigų išėmimo operaciją – iš sąskaitos išgrynino 5 eurus; 2016 m. gruodžio 19 d., 18:52:24, o Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia AB „Swedbank“, bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, pasikėsino atlikti sąskaitos balanso peržiūros operaciją, tačiau operacija buvo atmesta, surinkus neteisingą PIN kodą; atlikdamas minėtas finansines operacijas save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką J. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą J. S. priklausantį turtą bendrai 865 eurų sumai.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes R. J. neteisėtai įgijo, laikė svetimą mokėjimo priemonę, finansinėms operacijoms inicijuoti, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. R. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas šalina iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį epizodą, kuriame R. J. buvo kaltinamas veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gruodžio 19 d. 18:50:05 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, AB „DNB“ banko bankomate DNB5005, apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką J. S., neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios J. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Swedbank“ bei naudotojo (J. S.) tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą ir atliko sąskaitos balanso peržiūros operaciją. Pažymėtina, jog veika šiame epizode sutampa su BK 115 straipsnio 1 dalyje kvalifikuojama veika, už kurią R. J. yra teismo pripažįstamas kaltu ir šia konkrečia veika šiame epizode apgaule savo naudai svetimo turto neįgijo, nes tik atliko sąskaitos balanso peržiūros operaciją, kuria neįgijo svetimo turto. Be to, šio epizodo pašalinimas iš kaltinimo kvalifikavimui pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį įtakos neturi.

Bausmės skyrimas kaltinamajam R. J.

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo taip pat gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas konkrečias bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. R. J. padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra teistas, tačiau nusikaltimų padarymo metu teistumas buvo išnykęs (2 t., b. l. 80-84, 87-97), administracine tvarka baustas, baudų nemoka (2 t., b. l. 98-110), nedirba (2 t., b. l. 112).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokuroras nei kaltinamajame akte, nei teisme pasakytoje baigiamojoje kalboje kaltinamajam neinkriminavo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nesiekia sankcijos (šių bausmių) vidurkio.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, už jas paskirtos bausmės kaltinamajam subendrintinos bausmių apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė subendrintina su bausme, skirtina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalis, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis stengiasi keisti gyvenimo būdą, t. y. nurodė, jog nori dirbti ir sumokėti bauda, jei teismas pripažins kaltu, sutinka susimokėti, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė R. J., kuri užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų R. J., tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, neatimtų galimybės dirbti, tiek ir realią galimybę nukentėjusiajai gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. J. įpareigotinas 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža); 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

J. S. byloje pateikė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 70). Jame nurodoma, kad padaryta žala susideda iš 865 eurų išgrynintų pinigų, 19,23 eurų mokesčio bankui už pinigų gryninimą, 9,61 euro palūkanų, 15.37 eurų mokesčio už viršytą kredito limitą, 8,60 euro naujos asmens tapatybės kortelės gaminimas, 30 eurų grynųjų pinigų, kurie buvo piniginėje, 1,45 euro naujos mokėjimo kortelės pagaminimo. Viso žala – 949,26 euro.

Pažymėtina, jog dalis patirtos žalos, o būtent 865 eurų yra žala dėl išgrynintų pinigų, 19,23 eurų – žala dėl mokesčio bankui už pinigų gryninimą, 15,37 eurų žala dėl mokesčio už viršytą kredito limitą, 9,61 euro – žala dėl priskaičiuotų palūkanų, 1,45 euro – žala dėl naujos mokėjimo kortelės pagaminimo patvirtinama byloje esančiu AB „Swedbank“ atsakymu į J. S. pretenziją ir sąskaitos išrašais (1 t., b. l. 65, 71, 74).

Civilinio ieškinio dydis pagrįstas civilinio ieškovo paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu, pateiktais dokumentais: AB Swedbank banko sąskaitos išrašu. Byloje yra įrodyta, kad R. J. apgaulės būdu užvaldė svetimą J. S. turtą (pinigines lėšas). Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, J. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Proceso išlaidų byloje nėra.

DVD diskai (prisegti prie 2 t. viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 70-71) naikintina įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti R. J., kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti R. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, skirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir skirti galutinę 10 (dešimties ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 10 (dešimties ) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant R. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. S. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš R. J. 949,26 euro žalai atlyginti.

DVD diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.