Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-382/2015

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-02022-2013-8

2015 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir A. K., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. K., 2013 m. gruodžio 22 d., apie 9.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas svečiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pas M. B. A. M., pastarąjį užpuolė. A. K. trenkė į veidą M. B. A. M., po ko R. B. apglėbė rankomis M. B. A. M., kad šis nesipriešintų, o A. K. trenkė M. B. A. M. į veidą, dėl ko jis prarado sąmonę, tačiau ir toliau pastarąjį mušė, suduodami ne mažiau kaip keturis kartus, padarydami galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio dešinės galvutės projekcijoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė M. B. A. M. priklausantį kompiuterį ASUS, 202,73 euro (700 litų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 3GS“, 173,77 euro (600 litų) vertės, interneto „Mezon“ modemą, 35,33 euro (122 litų) vertės. Tokiu būdu R. B. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė M. B. A. M. priklausančio turto už 411,83 euro (1422 litus).

Teismo posėdyje nuteistojo R. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Nors nuteistasis R. B. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad R. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltininko asmenybę, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas. R. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, turi darbinį veiksnumą ir gali prisiimti darbo pareigas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, neturėjo kito pragyvenimo šaltinio. Nuteistasis R. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, davė parodymus, iš esmės atitinkančius M. B. A. M. apiplėšimo aplinkybes. Prisipažindamas padaręs nusikaltimą ir duodamas parodymus apie šio nusikaltimo aplinkybes jis padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, todėl jo prisipažinimas pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe su A. K., bei tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtino pats R. B. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad yra vienintelis šeimos maitintojas, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. nedirbo, registravosi darbo biržoje, gyveno iš sugyventinės pajamų, gaunamų pardavus cigaretes. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstama veika padaryta impulsyviai, tačiau apylinkės teismas nustatė, kad su A. K. tarėsi, kad ji nukentėjusįjį sumuš, o R. B. paims nukentėjusiojo daiktus. Nors nuteistasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jam atleido, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę vienu trečdaliu.

Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas ir nesiekia pasikeisti, todėl teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik R. B. skyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsti. Teismas R. B. už padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. B. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad nori išlaikyti savo nepilnametes dukras, prašo bausmės vykdymą atidėti remiantis BK 75 str., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas iš ankstesnio teistumo išvadų nedarė, todėl pagrįstai darytina išvada, jog kitų, nesusijusių su laisvės atėmimu, bausmių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Apeliaciniam teismui nuteistojo R. B. gynėjas pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), 14.2.3 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 49,22 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnį nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu yra privalomas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo būtų nepagrįstas, todėl prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš R. B. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 49,22 Eur atmesti.