Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) XI skirsnis) (b. l. 45). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ XI skirsnis) (b. l. 45). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėtai apribotos galimybės susirašinėti su kitais asmenimis, esančiai įkalinimo įstaigose.

Iš teismui atsakovės atstovo pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. (b. l. 20).

Iš teismui atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas skundu dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. gegužės 2 d. (b. l. 1–2), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiais nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai išdėstyti teismo posėdžio metu, kad ieškinio senaties termino taikyti nuo 2015 m. vasario 26 d., kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl draudimo susirašinėti taikymo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovai atsiliepimuose į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 19–22, 34–36). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administracijos vadovą nesikreipė (b. l. 23–24). Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklė galėjo sukliudyti pateikti skundo teismui laiku, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.