Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Onaitienei, atsakovei L. K., jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, trečiajam asmeniui, be savarankiškų reikalavimų, R. M., trečiajam asmeniui, be savarankiškų reikalavimų, R. V., jo įstatyminei atstovei atsakovei L. K., išvadą byloje duodančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) atstovei Agnei Liaučienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei L. K., tretiesiems asmenims R. M. ir R. V., dėl tėvystės nuginčijimo, prievolės teikti išlaikymą panaikinimo ir žalos atlyginimo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. K., tretiesiems asmenims R. M. ir R. V., kuriuo prašo nustatyti, kad ieškovas V. V. nėra biologinis R. V. tėvas ir panaikinti R. V. gimimo įraše duomenis apie tėvą V. V.; nustatyti, kad R. M. yra R. V. tėvas ir šiuos duomenis įrašyti R. V. gimimo įraše; panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimu nustatytą prievolę teikti vaikui R. V. išlaikymą; priteisti iš atsakovės L. K. ieškovo V. V. naudai 1 932 Eur žalos atlyginimo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. V. papildomai paaiškino, kad kaip jau ir minėjo, tai po skyrybų, buvusi sutuoktinė apsigyveno su R. V. biologiniu tėčiu R. M., o jis su dukra gyveno dar porą mėnesių, per kuriuos jis ją aprūpino, išlaikė, važinėjo kartu praleisti laisvalaikio. Tuo metu jie buvo kaip ir sutarę, kad jo skiriami pinigai – 300 Eur per du mėnesius, būtų pervesti į jo sąskaitą, taip buvo ir atlikta. Šie pinigai tikrai nebuvo skirti R. V.. Toliau nuo vasario mėnesio buvo noras pasitikrinti savo tėvystę R. V. atžvilgiu, nes buvo draugų paskatos ir tai atlikus paaiškėjo, kad jis nėra jo biologinis tėtis. L. K. nuo pat birželio 14 d. nei raštu, nei žodžiu nesikreipė dėl alimentų didinimo, nei dėl vieno vaiko. Nebuvo priekaištų, kad jai trūksta kažkokių priemonių, rūbų ar panašiai. Jis per tuos visus metus aprūpino dukrą, tiek ir R. V. būtinomis priemonėmis, teikdavo rankpinigius, todėl, kad buvo prašoma, nes vaikai jautė nepriteklių. Jis nežinojo kodėl nesikreipė dėl alimentų padidinimo, galbūt todėl, kad tą nepriteklių jis aprūpindavo. Per metus jis tiek su dukra, tiek R. V. važiuodavo atostogauti, praleisdavo daug laisvo laiko kartu. Tuo laikotarpiu vaikus taip pat aprūpindavo, skirdavo lėšų pramogoms ir socializacijai. Jis nemano, kad R. V. sumokėtos pinigų sumos grąžinimas būtų kažkas neteisingo, nes ji žinojo kaip yra ir viską reikėjo užbaigti anksčiau, tada šios dienos nebūtų buvę. Kad R. V. nėra jo biologinis sūnus jis sužinojo 2023 m. vasario 24 d., o žalos atlyginimo jis prašo nuo jų sutarties nutraukti santuoką – 2022 m. birželio 1 d. Iki kol jis sužinojo, jog R. V. nėra jo biologinis sūnus, jis jį laikė savo sūnumi, jį augino kaip savo sūnų. Jis ir dabar nėra nutraukęs ryšių su R. V.. Dabar jie bendrauja taip pat, kaip ir prieš du metus, jeigu yra bėdos, jie pasikalba, praleidžia laisvalaikį kartu, atostogauja kartu, jeigu išeina, ryšiai nėra nutraukti. R. V. jį vadina įvairiai, kartais Valdu, vadina ir tėčiu. Mano, kad tikra motina tikrai žino kas yra jos vaiko tėvas. L. K. yra grąžinusi 300 Eur už du mėnesius, tik už G. V. išlaikymą. Jam žinomos gyvenimo sąlygos, kuriose šiuo metu gyvena jo dukra. Mano, kad jos gyvenimo sąlygos išliko vienodos, kaip turėjo savo kambarį, taip ir turi. L. K. niekada jam nesakė, kad jai nepakanka pinigų išlaikymui. Nepriteklių jis įvardina todėl, kad dukra prašydavo jo nupirkti rūbų ar avalynę. Per visus tuos metus jis mokėjo už vaikų telefonų sąskaitas, buvo tęsiami draudimo polisai. Nuo vasario jis skiria 183 Eur išlaikymą dukrai, tai jeigu būtų tiek nuo jo skiriama, tiek nuo mamos, mano, kad tų pinigų turėtų pilnai užtekti. Mano, kad nuginčijus tėvystę R. V. jų santykiai nepasikeis. Jie dabar matosi du, tris kartus per savaitę, bendrauja su R. V., kaip su vaiku.

Teismo posėdžio metu atsakovės L. K. atstovė advokatė Virginija Vainorienė paaiškino, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės, gimimo įrašo duomenų pakeitimo ir priteisto išlaikymo prievolės panaikinimo, tačiau nesutinka su likusiais reikalavimais, nes mano, kad jie yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. paaiškino, kad prieš išsiskyrimą su ieškovu pas juos buvo daug nesutarimų, ieškovas jos klausė, vaikas jo ar ne jo, tai ji pasakė, kad jeigu nori tegul darosi tyrimus. Pasidarė tyrimus ir išaiškėjo, kad R. M. yra vaiko tėvas. Ieškovas R. V. savo sūnumi laikė, kol jie buvo santuokoje. Jie sutarė kaip tėvas ir sūnus, buvo geri santykiai. Ieškovas dalyvaudavo visapusiškai vaiko auklėjime, kaip ir normalioje šeimoje. R. V. žino apie metus laiko, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas. Jų santykiai lyg normalūs ir dabar, jie sutaria. R. M., kai būna namuose, dalyvauja vaiko R. V. auklėjime, jie bendrauja. Kaip minėjo ieškovas, kad vaikai būna pas jį du, tris kartus per savaitę, tai netiesa, gal vasara daugiau, kai jis daugiau laiko turi, o kai vyksta ugdymo procesas, taip nėra. Ji nesutinka su žalos atlyginimu, nes kai pradėjo mokėti alimentus, tai ji jam vieną kartą buvo minėjusi, kad kai prasidėjo ginčai dėl R. V., kad jis nemokėtų, bet jis atseit yra sąžiningas, kaip yra teismas nustatęs, taip ir pervedinės, bet ji tikrai nereikalavo. Jis mokėjo vis tiek ir dabar gaunasi, kad jis reikalauja tų pinigų, nors tie pinigai buvo išleisti vaikų poreikiams. Ji tikrai neturi tokių pinigų, kaip jis įsivaizduoja. Tie pinigai, kurie pervedami R. V., buvo pervedami vaikų poreikiams, jie buvo naudojami ir dukros poreikiams, nes jai daugiau visko reikia. Tuos pinigus naudodavo ir dukros poreikiams, nes jos poreikiai didesni. Ji pradžioje buvo sutikusi su minimaliais alimentais, o po to pateikė dėl alimentų padidinimo, tačiau dukrai. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dukrai nusprendė kreiptis šių metų vasarą. R. V. biologinis tėvas pilnavertiškai prisideda prie jo išlaikymo, to išlaikymo jiems pakanka. R. V. pilnai sutiko, kad R. M. yra jo biologinis tėvas ir jis sutinka pakeisti dokumentus, nes buvo tam ruošiamas. Iki šiol R. V. santykis su ieškovu yra stipresnis. R. V. visada į ieškovą kreipiasi tėčiu, o R. M. vadina vardu. R. V. iki DNR testo nežinojo, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, bet iki tol jis buvo ruošiamas, nes ieškovas jau buvo su juo apie tai kalbėjęs. Su R. V. buvo pokalbis apie alimentus, jis į tai reaguoja neigiamai. Iš teisinės pusės ieškovas neturėjo jam mokėti, bet gavosi, kaip gavosi. R. V. mano, kad ieškovas ją nuskriaus atsiimdamas alimentus. Jie buvo sudarę taikos sutartį, bet taikos sutartis netiko dėl teisinės tvarkos. Taikos sutartyje jokių sumų grąžinimo nebuvo, o kai pateikė ieškinį, atsirado tos sumos. Ji už vaikų keliones su būreliais apmokėjo. Jeigu būdavo kažkokios jos skolos ieškovui, tai ji jam grąžindavo grynais pinigais. Grynus pinigus ji gaudavo iš R. M.. Dukrai skiriamo išlaikymo nepakanka. Pas R. M. ji persikėlė gyventi 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje. Ji dar prieš santuokos nutraukimą su R. M. bendravo. Po oficialios santuokos nutraukimo jie pradėjo kartu gyventi. Po DNR tyrimo, kai viskas išaiškėjo, su ieškovu buvo susitarę, kad į teismą kreipsis ieškovas. Ji pati nesiėmė iniciatyvos sutvarkyti, nes jie susitarė, kad ieškovas vykdys tą procesą. Ieškovas vaikams yra daiktų nupirkęs. Po skyrybų dukra apie du mėnesius gyveno su ieškovu ir ji grąžino ieškovui alimentų pinigus. Dukros poreikis yra didesnis. Kai rengė lentelę poreikių, ji ten per daug neskirstė, todėl ir gavosi vienodai. Vaikams skirtus pinigus naudojo atsižvelgusi į jų poreikius. Apie tėvystę R. V. pasakė ieškovas. Vaikas į gautus rezultatus reagavo normaliai. Jai nerūpėjo, kas yra R. V. tėvas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų, R. V. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad per visą tą laiką, kai buvo mokami alimentai, didžioji dalis atiteko jo sesei, o už jį labiau mokėjo R. M.. R. M. duodavo lėšas jo išlaikymui. Jis šiuo metu gyvena su savo biologiniu tėčiu R. M. gyvenamajame name. Kartu jie gyvena virš metų laiko. Iki tol jis gyveno su mama ir tėčiu, (pasitaisė) V. V.. Su tėčiu R. M. jie sutaria iš dalies normaliai, kartais būna, kad kažko nepadeda, bet iš esmės viskas gerai. Namuose jie gali pasikalbėti, valgo, žiūri televizorių, padeda daržo reikaluose. Jo santykiai su V. V. yra labai geri, važiuoja kartais atostogauti, palaiko gerą ryšį. V. V. dabar jis laiko suaugusiu draugu. Negali pasakyti, kad su R. M. jo ryšys yra labai stipus, bet jis stiprėja. Jis turi stiprų ryšį su V. V.. Jam beveik niekas nesakė, kad V. V. skiriami išlaikymo pinigai atitekdavo sesei, bet kai jie eidavo pirkti rūbų ar maisto, tai didžioji dalis tų pinigų išeidavo bendrai ir net viršydavo tą alimentų sumą. Jis domėjosi kokia yra mokama alimentų suma ir didžiąją dalį sužinojo iš mamos pasakojimo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. paaiškino, kad jis sutinka dėl tėvystės nuginčijimo, o dėl tos žalos atlyginimo norėtų pasakyti, kad 150 Eur alimentai nėra dideli pinigai. Dabar, kai jie parvažiuoja iš parduotuvės ir yra jo sūnus ir ne jo duktė, tai jis neištraukia ir nesako, kad tau džiūvėsėlis, o tau „barnis“, jis nežino, kaip tai reikia atskirti. Mergaitės poreikiai yra didesni. Jis pats dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jo didžioji dalis uždirbtų pinigų yra dienpinigiai. Jis neskirsto vaikų. Jų santykiai su R. V. per metus ar pusantrų negali būti tokie, kad jis pradės jį tėčiu vadinti, o su ieškovu išgyvenęs (duomenys neskelbtini) metų, pradės jį vardu vadinti, taip nelabai būna. Ieškovas gal vienaip auklėjo, jis gal kitaip. Jų santykiai su vaiku yra geri. Nuo to laiko, kai pradėjo gyventi kartu su atsakove, išlaikymą R. V. pilnai duoda jis. Tų 300 Eur mergaitei būna neužtenka, reikia ir jis prideda. Prieš 15 metų jis su atsakove turėjo lytinius santykius. Po to laiko jie buvo pažįstami, pasveikindavo su gimtadieniu, kažkokių susitikinėjimų su ja nebuvo, nes jis turėjo kitą šeimą. Pradėjo vėl bendrauti gal prieš pusantrų metų susitikę parduotuvėje. Su R. V. santykiai geri, tik auklėjimas jo ir ieškovo gal skiriasi. Jis su R. V. pakalba, padiskutuoja, klausia kodėl jis tą ar kitą daiktą taip konstruoja. R. V. šoka, groja, daug konstruoja, siuva, mezga, pas jį labai daug yra pomėgių. Jis dažniausiai kartu būna prie konstravimo. Jis klausinėja kaip R. V. sekasi mokykloje, jį nuveža į mokyklą. Jis dažnai būna išvykęs į komandiruotes. Su atsakove ir nepilnamečiais vaikais gyvena gal ilgiau nei metai, tikslios datos nepasakys. Jeigu reikia kažko vaikams, tai ir perka, kai atsakovė pasako poreikius, jie šeimoje gyvena. Atsakovė yra grąžinusi kažkokias lėšas ieškovui, jis neklausia už ką, yra daug girdėjęs apie tai. Jis norėtų, kad viskas būtų draugiškai išspręsta. Jis mano, kad mergaitei daugiau išleidžiama. Ieškovo pervedamų pinigų išlaikymui neužtenka. Kad R. V. yra jo vaikas jis sužinojo, kai dažniau pradėjo bendrauti su atsakove, kai prasidėjo skyrybų procesas, nes ir ieškovas ne vieną kartą buvo klausęs, kad ten jo vaikas, nes yra kažkokios programėlės, tai jis niekada ir neneigė, kad jei bus, tai bus jo, jis priims, duos pavardę ir gyvens. Abejonių dėl to, kad R. V. gali būti jo sūnus buvo ir iki DNR padarymo. Atsakovė iškart po santuokos nutraukimo persikėlė pas jį gyventi.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Liaučienė pagarsino byloje pateiktą rašytinę išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė R. V., kurio motina (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime, įrašo Nr. 216, įrašyta atsakovė L. K., o tėvu įrašytas ieškovas V. V.. Telšių apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 195, tarp šalių L. K. ir V. V., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. V. teikimo, t. y. šalys susitarė, kad V. V. nepilnamečių vaikų: dukros G. V. ir sūnaus R. V. išlaikymui nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės mokės po 150 Eur kiekvienam, kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, pinigus pervesdamas į L. K. banko sąskaitą. Po santuokos nutraukimo kilus abejonių dėl R. V. biologinės tėvystės, 2023 m. vasario 24 d. buvo atliktas DNR tyrimas ir Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. EAS 0007/23 pateikta išvada, kad V. V. nėra biologinis R. V. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. ED 0006/23 matyti, jog R. M. yra biologinis R. V. tėvas su 99,999 procentų tikimybe. Byloje taip pat pateikti duomenys apie alimentų mokėjimą, atsakovės L. K. ir trečiojo asmens R. M. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nepilnamečių vaikų poreikių lentelės, jiems skirtų lėšų, pirkinių duomenys.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. spalio 5 d. išvadoje dėl nepilnamečio R. V. interesų nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomone tikrosios nepilnamečio vaiko R. V. kilmės nustatymas iš tėvo pusės šioje byloje labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismui, įvertinus byloje esančius duomenis ir jų pagrindu nustačius, kad trečiasis asmuo R. M. yra nepilnamečio R. V. tėvas, patenkinus reikalavimą dėl tikrosios tėvystės nustatymo, nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

Dėl tėvystės nuginčijimo, nustatymo ir priteistos išlaikymo prievolės panaikinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada (CPK 389 straipsnis).

Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamu atveju, byloje esančios Teismo medicinos specialistų išvados Nr. EAS 0007/23 ir Nr. ED 0006/23, patvirtina, kad ieškovas V. V. nėra biologinis R. V. tėvas, kadangi nesutapo jų genetiniai žymenys, tuo tarpu, trečiasis asmuo R. M. yra biologinis R. V. tėvas su 99,999 procentų tikimybe.

Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje nesant ginčo tarp šalių dėl tėvystės nepilnamečiui R. V. nuginčijimo bei nustatymo, įvertinęs atliktos Teismo medicinos specialistų išvadų rezultatus, nesant šių išvadų paneigiančių duomenų bei šioje ieškinio dalyje nesant ginčo tarp šalių, teismas daro išvadą, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog vaiko gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad V. V. nėra biologinis R. V. tėvas, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. 195, nurodyti duomenys apie tėvą V. V. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Taip pat, nuginčijus V. V. tėvystę R. V., nustatytina, kad R. M. yra R. V. tėvas ir šie duomenys įrašytini R. V. gimimo įraše (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis).

Be kita ko, nuginčijus ieškovo V. V. tėvystę R. V., darytina išvada, kad ieškovas nebeturi pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, tuo labiau, jog nepilnametis R. V. šiuo metu gyvena su savo motina ir biologiniu tėvu R. M., todėl pripažinus R. M. nepilnamečio R. V. tėvu, vadovaujantis CK 3.137 straipsnio 3 dalimi, 3.192 straipsnio 1 dalimi, būtent jam tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Įvertinus minėtas aplinkybes, nesant ginčo tarp šalių, teismas panaikina Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimu V. V. nustatytą prievolę teikti vaikui R. V. išlaikymą.

Dėl žalos atlyginimo.

CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Tam, kad ieškovas galėtų reikalauti priteisti iš atsakovės prašomą žalą, jis turi įrodyti atsakovės civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės konstatavimui turi būti įrodytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.245 - 6.250 straipsniai).

Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 straipsniai), kurios negalima priversti vykdyti teismine tvarka. Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kol nėra pripažinta, jog vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-421/2018).

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovas į R. V. gimimo įrašą (duomenys neskelbtini) metų yra įrašytas kaip vaiko tėvas. Jo tėvystė nuginčyta šiuo teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje, todėl iki šio sprendimo priėmimo ieškovui, esančiam berniuko tėvu įstatymo nustatyta tvarka (įrašytam į jo gimimo liudijimą), vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ir teismų suformuota praktika, galiojo pareiga teikti berniukui išlaikymą. Teismas, šiuo sprendimu, gavęs DNR tyrimo rezultatus, patvirtinusius, kad nepilnametis vaikas nėra biologinis ieškovo vaikas, panaikino 2022 m. birželio 14 d. sprendimu V. V. nustatytą prievolę teikti vaikui R. V. išlaikymą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė gyvendama santuokoje ir turėdama santykius su kitu vyru nepranešė ieškovui apie šiuos santykius ir neinformavo ieškovo, jog gimęs sūnus nėra jo biologinis vaikas, todėl ieškovas nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo teisme, teikė jam išlaikymą. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – slėpimas informacijos apie turėtus santykius su biologiniu vaiko tėvu, ieškovo neinformavimas apie vaiko kilmę, buvo pagrindas žalai atsirasti. Atlikus DNR tyrimą ir nustačius, kad ieškovas nėra nepilnamečio R. V. biologinis tėvas, paaiškėjo, kad dėl atsakovės nerūpestingumo, informacijos slėpimo ir nesąžiningo elgesio, ieškovas, dėl teikto išlaikymo po santuokos nutraukimo, patyrė žalą. Nurodo, kad ieškovas nuo 2022 m. birželio 14 d. iki šios bylos iškėlimo teisme dienos nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymui į atsakovės – vaiko motinos L. K. banko sąskaitą pervedė 1 932 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovės.

Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises bei pareigas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis). Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnis). Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tačiau galima tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iš tėvo konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iš tėvo tikrovės, t. y. asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis šio vaiko tėvas, taigi ir subjektas, kuriam pagal įstatymą gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga išlaikyti šį vaiką.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nesantis biologiniu R. V. tėvu, buvo priverstas vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę ir šiuo pagrindu prašo grąžinti pinigus, skirtus vaiko išlaikymui. Analogiška situacija buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2009 m. liepos 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę asmens, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 2 dalis) jai, kaip uzufruktorei, nustatytos pareigos jos nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą tvarkyti išimtinai jo interesais, pažeidimu. Tėvų, netinkamai vykdančių ar nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, t. y. neteisėtais. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neapdairumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi neapdairiai ir nerūpestingai. Taigi toks vaiko motinos elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl vaiko motina yra pripažintina atsakinga už padarytus nuostolius. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai, kad atsakovė neatliko veiksmų, kad praneštų ieškovui apie galimybę jai pastoti nuo kito vyro (turėtus atsitiktinius intymius santykius), o atsakovei pastojus nepasakė ieškovui, apie tai, jog jos būsimo vaiko tėvas gali būti ne ieškovas, o visiškai kitas asmuo, nepranešė ieškovui apie šias svarbias aplinkybes, nesiėmė priemonių išsiaiškinti sūnaus tėvystės klausimus tiek su ieškovu, tiek su vyru, su kuriuo turėjo intymius santykius. Byloje atsakovė savo kaltę neigia, nurodydama, kad iki DNR tyrimo atlikimo nežinojo, jog ieškovas nėra nepilnamečio R. V. biologinis tėvas, o po santuokos nutraukimo ieškovo R. V. išlaikymu skirtus pinigus ji naudodavo ir dukros, kuri yra ieškovo, poreikiams, nes jos poreikiai didesni. Vis tik įstatymas nustato, kad asmuo yra kaltas, jei jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad remiantis atidaus žmogaus elgesio standartu, atidus, apdairus ir rūpestingas žmogus tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t. y. pranešęs ieškovui apie atsitiktinius lytinius santykius su kitu vyru, apie galimybę pastoti nuo visiškai kito vyro ir tokiu būdu susilaukti vaiko ne nuo ieškovo, o nuo kito vyro, ir esant kito tėvo tikimybei, pripažinti jo tėvystę. Atsakovė, neabejotinai žinodama, kad praeityje turėjo atsitiktinius lytinius santykius su trečiuoju asmeniu, įvertinusi nepilnamečio vaiko gimimo momentą, bent jau santuokos nutraukimo procese privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti, apie ją pranešti ieškovui ir išspręsti ne tik tėvystės nuginčijimo/nustatymo, bet ir su vaiko išlaikymu susijusius klausimus, tačiau to nepadarė, o prisiteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl šiuo atveju yra nustatyta atsakovės kaltė (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Toks atsakovės kaltas (neatidus ir nerūpestingas) neveikimas lėmė nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnamečiui sūnui R. V. išlaikymą, padarymą (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis), todėl atsakovė yra atsakinga už žalą, kildinamą iš atsakovės delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui.

Pažymėtina, jog atsakovės teiginiai ir teikti duomenys apie tai, jog ieškovo nepilnamečiui vaikui R. V. teiktas išlaikymas buvo naudojamas ieškovo dukros išlaikymui, kadangi jos poreikiai yra didesni, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.203 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, t. y. atsakovė iš ieškovo gavusi išlaikymo lėšas, skirtas nepilnamečiui R. V., šias lėšas privalėjo panaudoti tik R. V. interesams, o be pagrindo panaudojusi ne vaiko interesams, kuriam išlaikymas skirtas, šios lėšos yra išieškomos iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, teismui priteisus išlaikymą, į atsakovės sąskaitą jis pervedė 1 932 Eur, tai patvirtina ir byloje pridėti sąskaitų išrašai, iš kurių 300 Eur atsakovė ieškovė grąžino ir tai patvirtina atsakovės byloje pridėti sąskaitų išrašai, t. y. likusi negrąžinta išlaikymo suma yra 1 632 Eur (1 932 Eur – 300 Eur). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo ieškovo išlaikymui pervestų sumų dydžio. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, konstatavus visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovo nepilnamečiui vaikui R. V. pagal teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą sumokėta išlaikymo suma vertintina kaip ieškovo patirti nuostoliai. Esant nustatytam, teismas sprendžia, kad, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika nustatytoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovas patyrė 1 632 Eur nuostolių, kurie iš atsakovės priteistini ieškovo naudai, kadangi kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kas atitinka ir teisingumo, protingumo pricipus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovas šioje byloje patyrė 1 474 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 154 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 320 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Tuo tarpu atsakovė šioje byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, už advokatės suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas 92,23 proc., kadangi reikalavimas dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo ir su tuo susiję išvestiniai reikalavimai patenkinti visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl 1 932 Eur turtinės žalos (nuostolių) priteisimo patenkintas iš dalies (84,47 proc.) (1 632 Eur / 1 932 Eur x 100), todėl iš atsakovės ieškovo naudai turėtų būti priteistina 1 359,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, todėl netenkinus 7,77 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų (100 proc. – 92,23 proc.), ieškovo naudai iš atsakovės naudai turėtų būti priteistina 46,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį ir tiek ieškovo, tiek atsakovės naudai priteisus bylinėjimosi išlaidas už patenkintų / atmestų reikalavimų dalį, teismo vertinimu siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 312,85 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti R. V. gimimo įraše duomenis apie tėvą V. V..

Nustatyti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o R. V. yra R. M. biologinis sūnus ir šių duomenų pagrindu patikslinti R. V. gimimo įrašą, įrašant duomenis apie tėvą.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3005-715/2002 nustatytą prievolę V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikti nepilnamečiui vaikui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 1 632 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt dviejų eurų) žalos atlyginimą (nuostolius) ir 1 312,85 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvylikos eurų 85 ct) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.