- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-885-926/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43472-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. U.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. U. (toliau – A. U.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 95-625 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. U. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. spalio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-625 nutarta taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. U. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-625 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Nuteistojo teigimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis nustato aiškius kriterijus, kuriems esant, asmens atžvilgiu turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiuo konkrečiu atveju, pasak A. U., Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę ir pagrįstai sprendė, jog jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, būtinas asmens lygtiniam paleidimui. Motyvuodamas šią išvadą nuteistasis pabrėžia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir atitinka 49 balus, po paskutinio vertinimo ji mažėjo. Be to, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, jam buvo leista be sargybos išvykti už pataisos įstaigos ribų, jis aktyvai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia savo finansinius įsipareigojimus. Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę A. U. ir buvo svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau drausminė nuobauda jam skirta nebuvo, o svarstytas jis buvo tik todėl, kad, turėdamas pataisos įstaigos gydytojo leidimą, jis neatvyko į darbą. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės niekaip nevertino, nuteistojo svarstymą drausminėje komisijoje iš esmės pripažindamas netinkamu A. U. elgesiu pataisos įstaigoje.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad šiuo metu yra išskiriamas vienintelis nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni jo teisės pažeidimai, tačiau nuo nuteistojo elgesio jis nebepriklauso ir negali būti keičiamas, todėl negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. U. skundas atmetamas.
6. BVK157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. U. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nors šių duomenų visuma, kaip tai teisingai savo skunde suvokia nuteistasis, ir sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant A. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Atlikus nuteistojo A. U. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 49 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo konkrečiu atveju A. U. pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką įvertinimas yra būtinas. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas) ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas A. U. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, bei keletas artimų kriminogeniniams – nuteistojo mąstymas ir elgesys bei gyvenimo stilius ir draugai, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, įvertinus dar ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju A. U. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra.
10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje A. U. buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę vėlgi atlieka už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus buvusius nuteistojo teistumus bei atsižvelgiant į tai, kad A. U. ir vėl nusikalto, padaręs iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo. Juo labiau, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės atidėjimo vykdymo metu A. U. padarė naują nusikalstamą veiką, kas iš esmės leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, A. U. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.
11. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. U. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
12. Neignoruojant šių aplinkybių įvertintina ir tai, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra spontaniškas, impulsyvus, pasirinkdamas tam tikrą veikimo modelį dažnai neapgalvoja jo galimų pasekmių, pasitiki sėkmės būtinybe, atsakomybę yra linkęs perkelti aplinkai, jo gyvenimo stiliuje yra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, jis yra ne kartą naudojęs smurtą vien tik siekdamas įrodyti savo tiesą, kas visumoje, įvertinus tiek buvusius nuteistojo teistumus, tiek ir A. U. padarytų nusikaltimų, pasireiškusių spontaniškumu, pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paminėtos aplinkybės gali neabejotinai nuteistąjį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis galimai greitą savo veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu asmeniu, savo neigiamo elgesio pasekmes jis iki šiol suvokia tik siaurąja prasme. Be to, A. U. iki šiol negeba suprasti ir priimti kitų asmenų požiūrio, nėra lankstus, kas įvertinus jo impulsyvumą ir spontaniškumą, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija, kiek ji susijusi su jo nusikalstamo elgesio analize ir siekiu pasitaisyti, vis dar nėra pakankama. Juo labiau, jog, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, jokių elgesio keitimo programų, susijusių su savo spontaniškumo, impulsyvumo bei agresijos valdymu, būdamas pataisos namuose A. U. nelankė.
13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. U. yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, daugumą jo praeityje padarytų nusikalstamų veikų jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir jo elgesio korekciją reikalauja vertinti itin atidžiai. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, šiuo metu nuteistasis tvirtina atsiribojęs nuo buvusių draugų, tačiau, kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su įvairiais asmenimis. Alkoholio vartojimo problemos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu taip pat vis dar nėra praradusios savo aktualumo. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose A. U. lankė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, tačiau įvertinus jo būdą, mąstymą bei požiūrį, dėl kurio asmuo nėra lankstus ir negeba priimti kitų žmonių požiūrio, abejotina, jog šių užsiėmimų lankymas yra pakankamas pagrindas spręsti, jog alkoholio vartojimo problemos, neabejotinai skatinančios nuteistojo neteisėtą elgesį, nepasikartos šiam išėjus į laisvę.
14. Šios išvados kontekste įvertintini ir galimi nuteistojo finansiniai sunkumai šiam išėjus į laisvę. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje, nors ir būdamas darbino amžiaus, nuteistasis darbo patirties turėjo mažai. Jo paties teigimu, būdamas laisvėje jis dažniausiais versdavosi atsitiktiniais neoficialiais darbais, o pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo socialinės pašalpos ir artimųjų pagalba, kas įvertinus praeityje buvusius nuteistojo teistumus (tame tarpe ir už finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog būdamas laisvėje nuteistasis nebuvo orientuotas į prasmingą laisvalaikio praleidimą, o jo pajamų šaltiniu neretai tapdavo ir nusikalstamų veikų darymas, kas net ir turint duomenų, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės darbą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę A. U. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią abejonę betarpiškai sustiprina ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pagal vykdomuosius dokumentus A. U. privalo išmokėti 2502,46 eurus, tačiau šiuo metu, net ir turėdamas darbą pataisos namuose, nuteistasis yra išmokėjęs vos 76,88 eurus. Be to, nuteistasis privalo mokėti ir už laisvėje paimtus greituosius kreditus, padėti savo šeimai, kas įvertinus jokių A. U. santaupų nebuvimo faktą bei nekvalifikuoto nuteistojo darbo laisvėje pobūdį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad šių aplinkybių visuma gali sudaryti jam tam tikrus sunkumus laisvėje ir paskatinti jį nusikalsti.
15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Neabejotina, kad ši aplinkybė egzistavo ir nusikaltimų, už kurių įvykdymą A. U. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui šis faktas neturėjo, todėl ir šiuo metu abejotina, jog nuteistajam išėjus į laisvę ši aplinkybė taps apsauginiu faktoriumi nuo galimo pakartotinio A. U. nusikalstamo elgesio šiam išėjus į laisvę.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. U. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. U. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
17. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. U. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analogiškai vertintinas ir nuteistajam suteiktas leidimas išvykti be sargybos už pataiso įstaigos ribų. Vien tik šis faktas išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja ir neleidžia pagrįstai manyti, jog asmuo sugebės savo tinkamą elgesį laisvėję išlaikyti ir ilgesnį laikotarpį nei už pataisos įstaigos ribų trunkančios nuteistojo atostogos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.