Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. B. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti V. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: 2023 m. lapkričio 23 d., apie 22.43 val. ant šaligatvio prie pastato (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ranka tyčia sudavė vieną smūgį G. N. į pakaušį ir pargriovė ją ant šaligatvio, spyrė jai vieną kartą į kairę šlaunį ir vieną kartą į veidą, ištraukė iš jos rankų rankinę su joje buvusiais daiktais ir pasišalino, taip pagrobė G. N. priklausantį 573,91 Eur vertės turtą – 171,91 Eur vertės moterišką rankinę „Kurt Geiger“, joje buvusią 150 Eur vertės piniginę, pinigus – 250 Eur, dvi skardines alaus bendrai 2 Eur vertės.

4. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė D. I. V. palaikė apeliacinio skundo motyvus ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. iš esmės neginčija kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti V. B. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jam paskirtos bausmės.

8. Vadovaujantis BK 54 straipsniu, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

9. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: 2023 m. lapkričio 23 d. apie 22.43 val. ant šaligatvio prie pastato (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ranka tyčia sudavė vieną smūgį G. N. į pakaušį ir pargriovė ją ant šaligatvio, spyrė jai vieną kartą į kairę šlaunį ir vieną kartą į veidą, ištraukė iš jos rankų rankinę su joje buvusiais daiktais ir pasišalino, taip pagrobė G. N. priklausantį 573,91 Eur vertės turtą – 171,91 Eur vertės moterišką rankinę „Kurt Geiger“, joje buvusią 150 Eur vertės piniginę, pinigus – 250 Eur, dvi skardines alaus bendrai 2 Eur vertės.

10. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų, bausmės. Nors skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai argumentavo, skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas V. B. parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgė į nustatytą V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu), į tai, kad V. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas 12 kartų, niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (gyvena (duomenys neskelbtini)). Apylinkės teismas sprendė, kad V. B. asmenybė yra linkusi nusikalsti, todėl tik terminuota laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis savo veiksmų iš anksto neplanavo, o nukentėjusiąją užpuolė spontaniškais veiksmais, nepaneigia, pirmosios instancijos teismo konstatuotos tyčios buvimo. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. B. patvirtino aplinkybę, jog įvykio metu, pamatęs nukentėjusiąją jam kilo mintis iš jos atimti pinigus. Matė, kad einanti moteris buvo galimai neblaivi, per petį nešėsi rankinę. Jis pasekė ją iš paskos ir priėjęs ranka sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, dėl ko ji parkrito ir jis dar du kartus įspyrė jai į veidą ir koją. Taigi, iš bylos duomenų bei pačio nuteistojo parodymų nustatyta, kad V. B. veikė tikslingai, turėjo sumanymą apiplėšti nukentėjusiąją. O tai, kad V. B. iš anksto kruopščiai nesiruošė šiai nusikalstamai veikai nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti mažiau pavojingais, juolab, kad ir pats nuteistasis parodė, jog pamatęs nukentėjusiąją, tam tikrą atstumą ją pasekė, turėdamas sumanymą ją apiplėšti. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistojo gynėja atkreipė dėmesį į tai, kad didesnė pagrobtų pinigų dalis yra grąžinta, o likusiąją dalį nuteistasis įsipareigojo grąžinti. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog V. B. nespėjęs dalies pagrobtų pinigų išleisti juos atidavė tik tuomet, kuomet pas jį į (duomenys neskelbtini) atvyko policijos pareigūnai bei jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, tai, kad pas nuteistąjį buvo rasta dalis pinigų, nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

12. Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę išskirtinę reikšmę suteikė jo praeityje padarytoms nusikalstamoms veikoms. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir yra atlikęs jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tačiau V. B. praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra jį charakterizuojanti medžiaga, kuri itin reikšminga individualizuojant bausmę. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog V. B. praeityje teistas viso 12 kartų. Pirmą kartą V. B. teistas dar (duomenys neskelbtini) metais, o iš išrašo matyti, jog po pirmojo padaryto nusikaltimo, V. B. toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog V. B. praeityje teistas ne kartą ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y., nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Dauguma praeityje V. B. padarytų nusikaltimų yra turtiniai bei smurtiniai. Paskutiniu 2022 m. gegužės 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu V. B. nuteistas už BK 138 straipsnio 1 dalies padarymą ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. liepos 5 d. iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis buvo paleistas lygtinai, o 2023 m. rugsėjo 6 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro. Taigi, kaip ir teisingai nurodo apeliantas savo skunde, nuteistasis išties yra atlikęs visas jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vos praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams, kuomet V. B. laikytina atliko bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, padarė naują apysunkį nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo, kad V. B. iš ankstesnio savo patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai daro nusikalstamas veikas, pažeidinėja įstatymus. Nuteistojo praeityje padaryti nusikaltimai rodo, jog V. B. negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo elgesio, būdamas laisvėje sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš jau aptarto registro, nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas, t. y. areštas, tačiau kaip matyti, tai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog V. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų, apie paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra, kas rodo, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių normų. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju V. B. skirti švelniausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nėra pagrindo, kadangi švelnesnės bausmės paskyrimas neužtikrins skiriamos bausmės tikslų.

13. Skunde nuteistasis nurodo, jog šiuo metu yra pasikeitęs visas baudžiamasis kodeksas, dėl ko jo manymu, jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., kas patvirtina, jog išties buvo baudžiamojo kodeksų pakeitimų, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę. V. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, atitinka šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad jis niekur nedirba, tačiau apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino to, jog gydytojų komisija jam yra uždraudusi dirbti, nustatant jam 50 procentų darbingumą. Atsakant į šį skundo argumentą, visų pirma pažymėtina, jog byloje nėra jokių medicininių duomenų, patvirtinančių apie sunkią V. B. sveikatos būklę, dėl ko jis negalėtų dirbti. Be to, net ir esant tokiai situacijai, kuomet V. B. išties būtų nustatytas 50 procentų darbingumas, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog toks asmuo išvis negali dirbti jokio darbo. Dėl ko pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai vertino šią aplinkybę kaip vieną iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Nors nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog šiuo metu jis yra įrašytas į eilę dėl socialinio būsto gavimo, todėl nori ir tikisi susitvarkyti gyvenimą, tačiau visgi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistasis nededa pakankamai pastangų savo gyvenimą keisti tinkama linkme, nedirba. Priešingai, siekdamas gauti materialinės naudos daro naujus nusikaltimus.

15. Nuteistasis pateiktame skunde taip pat akcentuoja, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Dėl šios nustatytos lengvinančios aplinkybės ginčo nekilo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam, šią aplinkybę pripažino kaip lengvinančią, dėl ko, parinkdamas bausmės dydį, atsižvelgė ir į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Kaip jau minėta, už BK 180 straipsnio 1 dalies padarymą, sankcijoje numatyta alternatyvi arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kas yra ženkliai mažiau už sankcijos vidurkį (3 metai ir 1 mėnesis ir 15 dienų). Taigi, atsižvelgiant į visus aptartus duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog V. B. yra linkęs nusikalsti, dėl ko konstatuotina, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, pirmosios instancijos teismas V. B. tinkamai parinko bausmės rūšį bei jos dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nėra per griežta, atitinkanti teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl V. B. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl BK 75 straipsnio netaikymo šioje baudžiamojoje byloje, nors formaliosios aplinkybės ir egzistuoja. Visgi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio daroma išvada, jog apylinkės teismas neįžvelgė galimybės nuteistojo atžvilgiu paskirtos bausmės vykdymą atidėti, kam iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

18. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

19. Aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Kaip jau minėta, nuteistasis praeityje teistas 12 kartų, tarp jų ir ne kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Būdamas laisvėje nuteistasis negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo elgesio, net ir atlikęs realiai laisvės atėmimo bausmę, V. B. savo elgesio tinkame linkme nepakeitė, dėl ko skundą nagrinėjančio teismo manymu, švelnesnės bausmės paskyrimas, neužtikrins nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Šioje nutartyje aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad V. B. yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, jog jo amžius jau yra toks, kuris leis jam nebedaryti naujų nusikaltimų ir yra linkęs pasitaisyti, tačiau visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad V. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, padaryta tyčia, nuteistasis veikė tikslingai ir sąmoningai. Spręstina, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. B. nuo nusikalstamų veikų darymo tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, keisti skundžiamą nuosprendį apelianto nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

20. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą V. B., kurias sudaro 100,00 Eur.

22. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti V. B. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal V. B. skundą, tačiau apeliacinis skundas atmestinas, bylos duomenimis nuteistasis niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta realia laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba šioje byloje buvo teikiama ne pačio apelianto iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. B. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš V. B. valstybės naudai 100,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.