- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- A2-2271-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08248-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- SIA „Vičiūnai-LAT“
- Kreditorius
- I. P.
- Skolininkas
- G. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo SIA „Vičiūnai-LAT“ atstovo advokato J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės I. P. pareiškimą skolininkui G. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. I. P. 2013 m. gegužės 22 d. pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. P. jų vaikų L. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., V. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės ir įsiskolinimą už tris metus, t.y. 36 mėnesius, po 500,00 Lt trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui, t.y. 54 000,00 Lt, bei procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė priteisti iš atsakovo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini) V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. P., gimusios (duomenys neskelbtini). išlaikymui kiekvienam po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 54 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą (t.y. kiekvienam vaikui po 18 000,00 Lt), uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoja ieškovę, o taip pat 5 procentų procesines palūkanas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas SIA „Vičiūnai-LAT“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, įtraukiant SIA Vičiūnai-LAT į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas yra neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes minėtu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialių teisių ir pareigų ginčo buto atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013. Teismas nurodė, kad prašomu peržiūrėti teismo įsakymu nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo, SIA „Vičiūnai-LAT“ teisių ir pareigų, nes buvo sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas. Priimtas įsakymas niekuo neįtakoja pareiškėjo pareikštų ar ateityje ketinamų pareikšti reikalavimų G. P.. Pareiškėjas nurodo, kad yra pradėjęs dvi civilines bylas, kurioje reiškia turtinius reikalavimus G. P.. Iš LITEKO duomenų bazės šios nutarties priėmimo dieną matyti, kad abi pareiškėjo minimos civilinės bylos nėra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl teismas sprendė, kad šiuo metu pareiškėjas neturi galiojančio materialinio teisinio reikalavimo į G. P.. Ta aplinkybė, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia, kad pareiškėjo ieškiniai G. P. bus patenkinti ir vykdytini. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo pareikšti reikalavimai G. P. būtų patenkinti ir teismo sprendimai įsiteisėtų, tai neduotų pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, nes akivaizdu, kad prašomo atnaujinti teismo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas reikalavimo teisės į G. P. neturėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas SIA Vičiūnai-LAT prašo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. L2-11921-451/2013, kurioje priimtas 2013 m. gegužės 23 d. teismo įsakymas, procesą ir perduoti šią civilinę bylą iš naujo nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, įtraukiant SIA „Vičiūnai-LAT“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą, nutartį tinkamai, objektyviai, išsamiai ir teisingai neištyrė bei neįvertino visų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Kauno apylinkės teismas apsiribojo formaliu pareiškėjo prašymo vertinimu, visiškai netirdamas teisingam prašymo išnagrinėjimui reikšmingų teisinių bei faktinių aplinkybių ir neatskleisdamas bylos esmės, dėl ko padarė aiškiai neteisingas ir nepagrįstas išvadas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, atnaujinti įsakymu užbaigtos civilinės bylos procesą. P. K. apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-413-390/2014 patikslintu ieškiniu dar 2011 metais prašė priteisti iš atsakovo G. P. 266 407,01 Lt nuostolių atlyginimo, pripažinti 2009 m. rugsėjo 1 d. panaudos sutartį dėl asmeninio automobilio naudojimo darbo reikmėms negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 2 337,61 Lt kuro išlaidų, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Civilinėje byloje Nr. 2-413-390/2014 Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones -areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis bendrai ieškinio sumai 204 975,75 Lt, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui Kauno apygardos teismo nutartimis buvo areštuotas visas atsakovo nekilnojamasis turtas, o vėliau sprendimu iš dalies patenkinti ir pareiškėjo ieškiniu pareikšti reikšmingo dydžio reikalavimai, apie antstolio atliekamą išieškojimą ir vykdytus išieškojimo iš atsakovo kitos išieškotojos ieškovės (vaikų) naudai veiksmus, taip pat apie atsakovo nekilnojamojo turto pardavimą, akto priėmimą, ir kitas susijusias aplinkybes pareiškėjas informuotas niekada nebuvo. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas G. P. jokių prieštaravimų dėl ieškovės pareiškimo ir teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013 nepateikė, su teismo įsakymu sutiko ir jokių procesinių dokumentų į aptariamą civilinę bylą nepateikė, kas patvirtina tai, kad šalys veikė susitarusios, iš esmės siekdamos bendro neteisėto tikslo, t. y. tokiu būdu apsaugoti atsakovo turtą nuo pareiškėjo reikalavimų tinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad šalys nuo teismo, nagrinėjusio įsakymu užbaigtą civilinę bylą, taip pat nuslėpė tai, kad atsakovo turtas buvo areštuotas nutartimis pareiškėjo reikalavimų užtikrinimui ir kad pareiškėjas buvo pareiškęs itin reikšmingo dydžio reikalavimus atsakovui Kauno apygardos ir Kauno apylinkės teismuose. Be to, atsakovas neginčijo ieškovės pareikštų reikalavimų, prieštaravimų dėl teismo įsakymo ar kitų procesinių dokumentų į civilinę bylą Nr. L2-11921-451/2013 nepateikė, kas tik patvirtina, jog šalys veikė kartu, siekdamos bendrų tikslų. Civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013 nebuvo pateikta visiškai jokiu duomenų apie tai, kad yra nustatytas vaikų išlaikymas, kurio atsakovas nevykdo ir nemoka ieškovei ir vaikams nustatyto dydžio išlaikymo, vaikais nesirūpina. Byloje nėra jokių duomenų, kad apskritai būtų nustatytas konkretus vaikų išlaikymas, mokamas atsakovo, ir kad tokios savo prievolės atsakovas būtų nevykdęs. Iš esmės ieškovės pareiškimas buvo patenkintas ir teismo įsakymas priimtas, civilinėje byloje nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių ne tik ieškovės reikalavimus ir nurodytas aplinkybes, tačiau ir tai, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus ir kad jis yra pajėgus mokėti po 500,00 Lt į mėnesį vaikų išlaikymui. Buvę sutuoktiniai ieškovė ir atsakovas, kurie iki šiol galimai veda bendrą ūkį ir gyvena kartu, tarpusavyje susitarę ir manipuliuodami nepilnamečių vaikų interesais, nesąžiningai inicijavo Kauno apylinkės teisme vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo civilinę bylą Nr. L2-11921-451/2013 dėl įsakymo išdavimo po to, kuomet pareiškėjas pareiškė reikšmingo dydžio reikalavimus atsakovui Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-413-390/2014 ir Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-972-920/2014. Būtent ieškovė, faktinė atsakovo sugyventinė ir buvusi sutuoktinė, 2013 m. gegužės 22 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo, tokiu būdu siekdama padėti atsakovui „išgelbėti“ jo turtą nuo išieškojimo kreditoriaus - pareiškėjo naudai, nes patenkinus ieškovės pareiškimą ir priėmus įsakymą, ieškovė tapo pirmosios eilės išieškotoja. Civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013, kurioje priimtas teismo įsakymas, šalys nepateikė jokių duomenų teismui apie atsakovo ir ieškovės turtinę padėti bei vaikų poreikius, nuslėpė nuo teismo aplinkybes, jog atsakovui yra pareikšti itin reikšmingo dydžio reikalavimai, o jo turtas - aprašytas ir areštuotas. Po to, kai buvo priimtas teismo įsakymas, ieškovė jau po mėnesio pateikė antstoliui 2013 m. birželio 27 d. prašymą, kuriuo prašė nukreipti skolos išieškojimą pirmumo eile į konkretų atsakovo turtą, o būtent pirmiausia į pareiškėjo reikalavimų užtikrinimui nutartimis areštuotą ir aprašytą vertingą bei likvidų atsakovo turtą, t.y. ½ dalį patalpų, (duomenys neskelbtini). Šis turtas vėliau antstolio aktu ir buvo perleistas ieškovei. Šalys iš anksto suplanavo kaip užkirsti kelią atsakovo kreditoriui - pareiškėjui gauti savo reikalavimų patenkinimą, ir aukščiau nurodytais veiksmais tokius savo neteisėtus tikslus įgyvendino, tuo iš esmės pažeisdami pareiškėjo, atsakovo kreditoriaus, teises bei interesus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą I. P. nurodo, kad su pareiškėjo SIA „Vičiūnai-LAT“ atskiruoju skundu bei jame nurodytais reikalavimais nesutinka. Nors atskirąjį skundą pasirašė advokatas, tačiau didžioji dalis atskirojo skundo paremta ne teisiniais argumentais, bet niekuo nepagrįstais spėliojimais, prielaidomis ir abejonėmis. Advokatas atskirajame skunde leidžia sau nepagrįstai abejoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t.y. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15441-587/2013 dėl turto dalių nustatymo ir tokie advokato veiksmai laikytini neteisėtais ir žeminančiais teismų ir advokatūros vardą. Pareiškėjo SIA „Vičiūnai-LAT“ atskirajame skunde nurodytų argumentų yra susijusi ne su skundžiama 2014-08-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi, bet su 2013-05-23 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013, kuris yra įsiteisėjęs ir dalinai įvykdytas. Šiuo teismo įsakymu iš skolininko G. P. dalis priteistų piniginių lėšų yra išleistos nepilnamečiu vaikų išlaikymui. Pareiškėjas SIA „Vičiūnai-LAT“ neturi teisės reikšti reikalavimų susijusių su 2013-05-23 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013. Teismo įsakymu buvo sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas ir niekuo neįtakoja pareiškėjo pareikštų ar ateityje ketinamų reikšti reikalavimų G. P.. Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, skolininko kreditoriai neturi būti įtraukiami trečiaisiais asmenimis. Pareiškėjas SIA „Vičiūnai-LAT“ atskirajame skunde netgi nenurodo suformuotos teismų praktikos, kad bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, skolininko kreditoriai būtų įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nes tokios teismu praktikos nėra. Todėl visi pareiškėjo SIA „Vičiūnai-LAT"“atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su 2013-05-23 teismo įsakymu yra teisiškai neturintys reikšmės ir nenagrinėtini. Priimtame teismo įsakyme nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų ir šis teismo įsakymas niekaip neįtakoja pareiškėjo pareikštų reikalavimų. Kauno apygardos teismas 2011-07-13 nutartimi areštavo atsakovo G. P. turtą bendrai ieškinio sumai 204975,75 Lt. Kauno apygardos teismas 2011-08-05 nutartimi areštavo atsakovo G. P. turtą papildomai ieškinio sumai 63768,87 Lt. Ieškovas, su šiomis minėtomis nutartimis kreipėsi į antstolę G. K., kuri areštavo atsakovo G. P. turtą nutartyse nurodytai bendrai sumai. Ieškovas antstolės veiksmų neginčijo ir sutiko su turto arešto aktu. Jeigu pareiškėjas daro prielaidas, kad antstolės areštuoto G. P. turto gali ateityje nepakakti pareiškėjo galimiems reikalavimams patenkinti, pareiškėjas gali ginti savo teises reikalaudamas iš antstolės, kad ši areštuotų papildomą G. P. turtą. Tačiau pareiškėjas to nedaro, todėl laikytina, kad pareiškėjo teisės nėra pažeistos ir visi pareiškėjo samprotavimai apie neva pažeidžiamas jo teises yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
Teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu jie prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu (CPK 365 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė I. P. 2013 m. gegužės 22 d. pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. P. jų vaikų L. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės ir įsiskolinimą už tris metus, t.y. 36 mėnesius, po 500,00 Lt trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui, t.y. 54 000,00 Lt, bei procesines palūkanas (t.1, b.l.3-4). Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė priteisti iš atsakovo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini) V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. P., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 54 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą (t.y. kiekvienam vaikui po 18 000,00 Lt), uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoja ieškovę, o taip pat 5 procentų procesines palūkanas (t.1, b.l.20). Pareiškėjas SIA „Vičiūnai-LAT“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, įtraukiant SIA „Vičiūnai-LAT“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (t.1, b.l.31-40). Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013 (t.2, b.l. 34-36).
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Nenustačius, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų tinkamai, objektyviai, išsamiai bei teisingai neištyrė ir neįvertino, o apsiribojo formaliu pareiškėjo prašymo vertinimu, visiškai netirdamas teisingam prašymo išnagrinėjimui reikšmingų teisinių bei faktinių aplinkybių ir neatskleisdamas bylos esmės, dėl ko padarė aiškiai neteisingas ir nepagrįstas išvadas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, atnaujinti įsakymu užbaigtos civilinės bylos procesą. Priešingai, nei nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju priimtu teismo įsakymu neabejotinai yra pažeidžiamos ir įtakojamos pareiškėjo teisės bei interesai. Vien tai, kad I. P. ir G. P., veikdami išvien ir nesąžiningai pasinaudodami tariama nepilnamečių vaikų interesų apsauga ir jų tenkinimu, siekia sumažinti turimo turto masę ir panaikinti galimybes pareiškėjui gauti savo reikalavimų patenkinimą, yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimą bei dėl to atnaujinti teismo įsakymu užbaigtą civilinę bylą.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl jo pateiktų įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Kaip pirmiau nurodyta, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu yra negalimas, kadangi įstatymas nenumato teismui pareigos, išduodant teismo įsakymą, spręsti klausimą, ar teismo įsakymo išdavimas turės įtakos trečiųjų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes šioje teisenoje nėra taikomas trečiųjų asmenų institutas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad prašomu peržiūrėti teismo įsakymu nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes buvo sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas ir kad priimtas teismo įsakymas niekuo neįtakoja pareiškėjo pareikštų ar ateityje ketinamų pareikšti reikalavimų atsakovui G. P.. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. civilinėje byloje Nr. L2-11921-451/2013 priimtame teismo įsakyme, kurio pagrindu priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, o įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Šioje civilinėje byloje išduotu teismo įsakymu teismas nenusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens tiesioginių materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ir teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo nurodytu CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, todėl teismas jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismo teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,-
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.