Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštasis išsilavinimas, vedęs, registruotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirba UAB ‚,G.“, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent tuo, kad jis, 2012-08-12 apie 20 val., „Vingio“ parke, netoli nuo ten esančios vasaros estrados, Čiurlionio g. 102, Vilniuje, alėjos dalyje, pažymėtoje kaip dviračių takas, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, praeivių akivaizdoje, patyčiomis, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tyčiniais neteisėtais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. D. B. važiavusiam dviračiu ir siekusiam išvengti susidūrimo su dviračių take netikėtai pasirodžiusiais mažamečiais G. B. vaikais, dviratį staigiai stabdant parkritus, jis pribėgo prie D. B. ir garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, tyčiojosi bei grasino susidoroti su D. B. ir tyčia rankomis sudavė D. B. nemažiau kaip 10 smūgių į galvą pataikė į veidą, o prie jų priėjus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui su šiuo asmeniu jis dar gulinčiam nukentėjusiajam D. B. sudavė nemažiau kaip 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, ir taip sukėlė D. B. fizinį skausmą, be to jis nuo asfalto pakėlęs D. B. priklausantį sportinį kalnų dviratį „SCOTT SCALE LTD“, 20820 Lt vertės, tyčia metė tą dviratį į žemę ir taip nepataisomai sulaužė to dviračio rėmą, o D. B. mušimo metu buvo sugadinti D. B. priklausantys daiktai: firmos „MET STRADIVARIUS“ dviratininko šalmas, 624.60 Lt vertės, firmos „POLAROID“ akiniai su dioptrijomis, 850 Lt vertės, sportinė apranga marškinėliai ir šortai, 200 Lt bendros vertės. Tokiu būdu jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įžūliu elgesiu, patyčiomis, fizine prievarta prieš asmenį demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nukentėjusiajam turtinės žalos už 22494.60 Lt. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent tuo, kad jis, 2012-08-12 apie 20 val., „Vingio“ parke, netoli nuo ten esančios vasaros estrados, Čiurlionio g. 102, Vilniuje, alėjos dalyje, pažymėtoje kaip dviračių takas, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, mušdami nuo dviračio parkritusi D. B., tyčia sugadino nukentėjusiajam D. B. priklausančius daiktus: firmos „MET STRADIVARIUS“ dviratininko šalmą, 624.60 Lt vertės, firmos „POLAROID“ akinius su dioptrijomis, 850 Lt vertės, sportinę aprangą marškinėlius ir šortus, 200 Lt bendros vertė, bei jis nuo asfalto pakėlęs D. B. sportinį kalnų dviratį „SCOTT SCALE LTD“, 20820 Lt vertės, tyčia metė tą dviratį į žemę ir dėl to nepataisomai sulaužė dviračio rėmą, tokiu būdu iš viso sugadino nukentėjusiajam D. B. priklausantį 22494.60 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis G. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamų veikų nepripažino ir paaiškino, kad Vingio parke buvo su mažais vaikais, žmona, su pažįstama, kuri negyvena Lietuvoje. Vaikiškas vežimėlis ir dviratukas, užima beveik visą takelio plotą, jie ėjo tiesiai, buvo gerai matomi, atstumas iki dviratininko buvo gal 15 metrų, vietos manevruoti dviratininkui buvo daug. Dviratininkas matyt laukė kol jie patrauks vaikus nuo kelio, todėl niekur nesuko, o rėžėsi tiesiai į vaikų vežimėlius, dėl ko vienas vaikas iškrito iš vežimėlio. Jų vaikai patyrė šoką, todėl supratę, kad vaikams nieko neatsitiko, nuėjo prie savo mašinos. Dviračio nelietė, todėl nežino kaip šis atrodė, jis dviratininko nemušė. Ten buvo labai daug žmonių, jie rėkė, kažkas mušėsi, girdėjo žmones sakant, kad dviratininką reikia mušti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jie su vaikais vaikščiojo dviračių taku. Liudytoja, kuri nurodė, jog jis pakėlęs numetė dviratį nebuvo objektyvi. Nukentėjusiojo nemušė, tačiau neneigia sakęs, kad jis nenormalus, kad idiotas ir pan. Įvykio vietoje girdėjo, kaip liudytoja V. S., sakė, kad “taip jums rusams ir reikia“. Neprisimena, ką tiksliai sakė nukentėjusysis, girdėjo, pastarąjį grasinant, kad jiems “bus labai blogai“. Šalia jų buvo dar keletas šeimų su vaikais, matė, kaip kažkas iš tų žmonių mušė dviratininką, ten kilo konfliktas. Mano, kad nukentėjusiojo dviračio ratas galėjo būti sugadintas, nes dviratininkas rėžėsi į vaiko keturratį, bet dėl to negalėjo sulūžti dviračio rėmas. Kai dviratininkas patraukė dviratį ant žolės, dviratis buvo važiuojantis. Mano, kad liudytojų parodymai nėra objektyvus, liudytoją V. S., matė incidento vietoje, ji buvo ne mažiau kaip už 50 metrų, todėl objektyviai nieko negalėjo matyti.

Nukentėjusysis D. B. teismui paaiškino, kad jo įvykių versija sutampa su liudytojų parodymais. Vingio parke, dviračiu taku, kuris ir skirtas dviračiams, jis važiavo dideliu greičiu, sportiniu rėžimu. Staiga išniro vaikai su vežimėliais, kartu buvo keturi suaugusieji, todėl staigiai stabdė ir dviratis tapo nekontroliuojamas. Krito ant asfaltuotos dalies, dviratis krito į jį, nes dviratis buvo su įsegamais pedalais. Norint, kad koja išsiimtų, reikia ją išsegti. Dviračio pedalai atsisegė iš karto po kritimo, smūgio į žemę metu. Prisimena gavęs daugybę smūgių, todėl labai gerai, kad segėjo šalmą. Jį mušė du vyrai, kurie ėjo toje grupėje su vaikais ir vežimėliais. Mušė jam nespėjus atsistot. Suėmęs už šalmo, kaltinamasis jį daužė kumščiais į veidą ir į šalmą, atsidūrus žolėje, spardė abu vyriškiai. Bandė išsitraukti mobilų, jį išspyrė, pribėgusios moterys šaukė, viena jų iškvietė policiją. Įvykio liudytojai pasekė kaltinamuosius ir užsirašė jų mašinų numerius, nes kaltinamasis nelaukė policijos. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nukentėjusysis nurodė, kad jo dviratis tikrai buvo sugadintas, jo kaina nurodyta kataloge, jis buvo nesenas, jo įgijimo dokumentų neturi. Dviratį jis pirko parodoje Vokietijoje, prieš porą metų iki įvykio. Šalmas, kuris įvykio metu sulaužytas smūgiais ir spyriais, buvo pirktas prieš metus internetu. Sulaužyti akiniai kainuoja daug, specialios dviratininko sportinės aprangos kaina nurodyta tokia, už kurią buvo įsigyta. Neturtinė žala nukentėjusiojo manymu, turėtų maždaug 10 tūkst. litų, nes jis ilgai negalėjo dirbti, treniruotis, ankstesnė fizinė forma daugiau niekada nebebuvo atgauta. Jam padaryti daugybiniai galvos ir kūno bei organų sumušimai, jis patyrė ilgalaikį skausmą. Nuo smūgio į asfaltą veido susimušti negalėjo, nes šalmas apsaugo veidą. Negali pasakyti kaip krito, t.y. ar griuvo šonu, ar vertėsi per dviračio vairą, nes tai truko labai trumpai, bet mano, kad kritimas galėjo vykti jam verčiantis su dviračiu per šoną. Krito ant akmenų arba ant asfalto, nes nukrito ant kažko kieto. Nejuto, kad būtų atsitrenkęs į vežimėlius. Mano, kad jeigu būtų į juos atsitrenkęs, vaikai būtų buvę stipriai sužaloti, todėl daro išvadą, kad jis trenkėsi tik į asfaltą. Nukritus ant asfalto akiniai buvo ant veido, paskui juos susirinko gabalais iš žolės. Nukentėjusysis aiškiai matė, kaip kaltinamasis metė dviratį. Pareikšdamas civilinį ieškinį ir nurodydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovavosi liudininkų parodymais.

Liudytoja N. B. sutiko teismui paaiškinti tiriamos bylos aplinkybes ir nurodė, kad nukentėjusįjį yra mačiusi Vingio parke, 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Parke vaikščiojo su vyru ir vaikais, kurių vienas vaikas buvo vežimėlyje, kitas su vaikiška mašina važiavo šalia. Vyras ėjo su vaikais priekyje, o ji su pažįstama, iš paskos atsilikusi per kokius 5 metrus. Dviratininkas, kurio prieš tai ji nematė, įvažiavo į jos vaikus. Užkliudęs vaikus, juos peršoko ir nukrito, o dviratis liko. Vaikas vežimėlyje buvo prisegtas, todėl neiškrito. Dviratininkas krisdamas krito ant vežimėlio. Vyresnysis vaikas, kuris buvo mašinytėje, labai išsigando, verkė. Jis sužalotas nebuvo. Pribėgusi prie vaikų ji paėmė mažąjį, o vyras didesnį vaiką. Apžiūrėję vaikus išvažiavo namo. Nematė, kaip vyras stumdėsi su dviratininku. Matė jį gulintį ant žemės, prieinančius kažkokius žmones, tačiau jokių muštynių ji nematė, nes rūpinosi savo vaikais. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad dviratininkas įvažiavo kažkaip per vidurį tarp vežimėlio ir mašinėlės, todėl kliudė abu. Po susidūrimo dviratininkas atsirado už dviračio ir vaikų, o dviratis nukrito ant keliuko, t.y. dviratininkas persivertė virš vaikų. Jų šeimos automobilis stovėjo aikštelėje prie kavinės „L.“, maždaug už 200 m. nuo įvykio vietos. Kartu buvusi draugė ėjo kartu, o jokio vyro draugo kartu nebuvo. Atsakydama į nukentėjusiojo klausimus, liudytoja nurodė, kad ji nematė, jog jos sutuoktinis būtų daužęs ir spardęs nukentėjusįjį.

Liudytoja O. M. teismui paaiškino, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį yra mačiusi maždaug prieš pusantrų metų, kai su vaikais važinėjo dviračiais ratu prieš estradą, esančią Vingio parke. Juos labai dideliu greičiu pravažiavo sportininkas vilkintis sportinę aprangą, todėl išsigandusi paprašė vaikų, kad jie važiuotų arčiau tako krašto. Kol jie važiavo ratu, dviratininkas antrą kartą pravažiavo pro juos. Vėliau pamatė muštynes, kažkas rėkė, kad kviestų policiją. Matė gulintį dviratininką, ten buvo dvi suaugusiųjų poros ir maži vaikai su dviratukais, vaikiškas vežimėlis stovėjo toliau ant žolės. Ant kelio matė mažą mergaitę. Iš šauksmų suprato, kad vyras padarė pastabą dviratininkui, kad šis taip greitai nevažinėtų. Matė, kad vaikų tėvas labai išsigandęs. Viena moteris bandė sustabdyti kilusias muštynes, išskirti tą konfliktą. Kai muštynės baigėsi, dviratininkas gulėjo ant šono ir sakė, kad dingo jo akiniai, rėkė, kad kviestų policiją. Žmonės su vaikais pasitraukė. Dviratininkas irgi buvo išsigandęs, labai neadekvačiai reagavo, jis vis prašė kuo skubiau kviesti policiją, akcentavo, kad jo dviratis labai sugadintas. Viena iš ten buvusių porų nufotografavo mašinos numerį, kuriuo išvažiavo tie žmonės, kiti žmonės iškvietė policiją. Matė, kad dvi poros su vaikas nuėjo link estrados, kur stovi mašinos. Pradžioje muštynėse dalyvavo du ar trys vyrai. Ar muštynėse dalyvavo kaltinamasis, negali pasakyti, nes tik iš tolo matė, kad vaikinai spardėsi, kad nukentėjusysis gynėsi. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ji neprisimena savo ankstesnių parodymų turinio, nes pirma apklausa vyko praėjus ne mažiau kaip 4 mėnesiams po įvykio. Jai buvo parodyta kaltinamojo nuotrauka, todėl ji neneigia sakiusi, kad šis asmuo dalyvavo muštynėse. Prisimena, jog yra girdėjusi, jog kaltinamasis kažką rėkė apie vaikus, o dviratininkas šaukėsi kitų pagalbos ir reikalavo iškviesti policiją. Įvykio vietoje suprato, kad konfliktas buvo dėl vaikų, tėvas buvo labai išsigandęs, rėkė, kad dviratininkas vos neįvažiavo, arba, kad jis įvažiavo į vaikus. Muštynes matė iš tolo, paties susidūrimo momento nematė, nors ten privažiavo gana greitai. Vienas vyriškis kaip ir nustojo dalyvauti muštynėse, o kitas dar spardė dviratininką, kuris gulėdamas irgi spardėsi. Liudytoja matė kaip buvo pakeltas dviratis, bet numestas jis buvo ne ant dviratininko, o šalia jo. Negali nurodyti, ar būtent kaltinamasis metė pakeltą dviratį. Dviratininkas gulėjo ant žolės, o dviratis buvo numestas ant asfalto. Kaip tik privažiavo, matė, kad dviratis ir dviratininkas guli ant žolės, o kažkuris iš vyrų paima dviratį ir numeta ant asfalto.

Liudytoja V. S. teismui paaiškino, kad asmeniškai nieko iš salėje esančių asmenų nepažįsta, bet yra mačiusi kaltinamąjį, kuris užpuolė dviratininką, o nukentėjusįjį atpažįsta pagal tai, kad jis į teismo posėdį atsinešė tą patį dviratininko šalmą. Įvykio dieną dviratininkas buvo su dviratininko apranga, tamsiais akiniais, šalmu, tačiau jo veido, nepamena. Įvykio dieną, vaikščiodama su drauge Vingio parke, taku prie estrados, pastebėjo, kad dviračių taku (žiedu) eina dvi šeimos, t.y. be kaltinamojo ir jo šeimos, ten buvo dar viena moteris su vyru, tačiau ar buvo daugiau vaikų, nepamena. Visą taką, kuris yra skirtas dviratininkams, užėmė kaltinamojo šeima. Liudytoja buvo gal už 100 m., ji vaikščiojo pėstiesiems skirtu platesniu keliu, o ne ten kur nurodytas dviračių takas. Dviratininkas pradėjo važiuoti ne nuo dešinės pusės, jis važiavo taku prieš laikrodžio rodyklę. Žmonės taip pat ėjo prieš laikrodžio rodyklę. Dviratininkas su skambučiu prašė žmonių pasitraukė, niekas nesitraukė, todėl jis pravažiavo per žolę. Dviratininkas suko ne vieną, ir ne du ratus. Gavosi taip, kad dviratininkas pradėjo važiuoti prieš laikrodžio rodyklę, jis važiavo dideliu greičiu, bandė stabdyti, šeima nesitraukė. Jis kiek įmanydamas stabdė, bet gal buvo per didelis greitis, galinis dviračio ratas virto į priekį, o dviratininkas virto į tą šeimą. Vaikas nenukentėjo, jis buvo sveikas, nes dviratininkas jo nekliudė. Mano, kad vaikas išsigando stabdymo garso, nes ėmė verkti. Kai dviratininkas atsistojo, du vyrai paėmė jo dviratį ir pradėjo mėtyti, jie mušė ir patį dviratininką. Šis buvo su juodais akiniais ir kai jam išmušė stiklą, pastarasis pradėjo šaukti, kad nieko nemato. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad muštynėse, dalyvavo ne vienas žmogus. Jie mušė ir spardė, ir stovintį, ir gulintį dviratininką, kuris bandė stotis ir gintis. Antrą kartą dviratininkas pargriuvo nuo grumtynių. Prisimena, kad kalbėjo su kaltinamuoju, šaukė jam: „ką tu darai?“. Vyras, kuris taip pat mušė nukentėjusįjį pasišalino kartu su moterimi. Visi buvo toje vietoje tuo metu, kaip liudytoja barėsi su kaltinamuoju. Dviratininkas gulėjo ant žemės, o vyrai ėmėsi bet kokių žingsnių: vienas spardė, trankė, mušė, kitas dviratį pakėlęs trankė. Tie, kurie mušė , stovėjo, o dviratininkas gulėjo ir bandė stotis. Gulintį dviratininką mušė rankomis ir kojomis, pasilenkę mušė gulintį, svaidėsi dviračiu, tačiau kuris iš vyrų pakėlė dviratį, nepamena. Pakėlę dviratį metė į nukentėjusįjį ir į jį pataikė. Dviratį matė šalia dviratininko vidinėje rato pusėje. Įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių: pora su riedučiais, kurie turėjo atsiųsti mašinos numerius, kita moteris bėgo iš paskos ir žiūrėjo „su kokiais mašinos numeriais išvažiavo kaltinamasis“. Tos kitos poros nesusekė, nes jie pirmi išvažiavo. Dviratininkui kraujas bėgo ant kaktos, jis sakė, kad skauda žandikaulius. Nepamena, ar dviratininkas buvo su šalmu, ar buvo suplyšę jo drabužiai. Dviratis buvo sveikas, jo vairas tikrai buvo vietoje. Kaltinamasis laikė vaiką rankose, jis buvo agresyvus. Kai liudytoja šaukė, kad kviestų greitąją, kaltinamasis pradėjo eiti link liudytojos, todėl ši paklausė ar ir jai nori ką nors padaryti. Žvilgsnis ir ėjimas artyn liudytojos buvo, bet nebuvo jokių žodžių, grasinimų ar puolimo. Kaip išgirdo, kad kviečiama greitoji, kaltinamasis pradėjo bėgti prie mašinos ir tie žmonės su riedučiais bėgo pasižiūrėti mašinos numerių. Nukentėjusysis pergyveno dėl akinių, nes nematė, sakė, kad jam skauda žandikaulius, apie dviratį jis nieko nesakė. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, liudytoja patikslino, kad vaikas važiavo minama mašinyte. Įvykio vietoje pažymėtas dviračių takas, todėl visi žmonės su vaikais ėjo dešiniau, o dar 4-5 žmonės buvo užėmę dviračių kelią. Kaltinamasis nesiskaitė su ženklinimu, nes leido mažiems vaikams važinėti dviračių taku. Atsakydama į kaltinamojo G. B. klausimus liudytoja patvirtino šaukusi ant kaltinamojo ir sakiusi, kad „ jūs esat prakeiti rusai“ ir šių žodžių neatsisako.

Nukentėjusysis D. B., išklausęs liudytojos parodymus teismui pareiškė, kad dviratininko šalmas dabar tikrai ne tas pats, nes jis pirktas vėliau nei įvykis.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų.

Nagrinėjamoje byloje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, G. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, praeivių akivaizdoje, patyčiomis, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tyčiniais neteisėtais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. D. B. staigiai stabdant dviratį parkritus, jis pribėgo prie D. B. ir garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, tyčiojosi bei grasino susidoroti su D. B. ir tyčia rankomis sudavė D. B. nemažiau kaip 10 smūgių į galvą pataikė į veidą, o prie jų priėjus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui su šiuo asmeniu jis dar gulinčiam nukentėjusiajam D. B. sudavė nemažiau kaip 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, ir taip sukėlė D. B. fizinį skausmą, be to jis nuo asfalto pakėlęs D. B. priklausantį sportinį kalnų dviratį „SCOTT SCALE LTD“, 20820 Lt vertės, tyčia metė tą dviratį į žemę ir taip nepataisomai sulaužė to dviračio rėmą, o D. B. mušimo metu buvo sugadinti D. B. priklausantys daiktai: firmos „MET STRADIVARIUS“ dviratininko šalmas, 624.60 Lt vertės, firmos „POLAROID“ akiniai su dioptrijomis, 850 Lt vertės, sportinė apranga marškinėliai ir šortai, 200 Lt bendros vertės. Tokiu būdu jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įžūliu elgesiu, patyčiomis, fizine prievarta prieš asmenį demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nukentėjusiajam turtinės žalos už 22494.60 Lt.

Ištyręs rašytinius įrodymus bei išklausęs liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, jog kaltinamasis būtų grasinęs nukentėjusiajam, juo labiau sudavęs jam ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, bei ne mažiau kaip 10 kartų spyręs gulinčiam nukentėjusiajam. Šie kaltinimo teiginiai nėra patvirtinti nei medicininiais dokumentais, nei nesuinteresuotų liudytojų parodymais. Nukentėjusiojo parodymai apie jam sukeltą fizinį skausmą ir jo padarymo aplinkybes, nelaikytini neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamajam pareikštus kaltinimus. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2013-05-16 išvados Nr. G 1384/13(01) duomenis, kuriuose nėra užfiksuoti kiti kūno sužalojimai išskyrus sumušimus veide su kraujosruvą kairės akies srityje. Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis teismo med. ekspertų netrukus po patirtų sužalojimų apžiūrėtas nebuvo, specialistui tyrimui buvo pateiktas tik paciento patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolas (59-60, 61, 62-63 b.l.).

Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ ketvirtosios kuopos vyresnysis patrulis Ž. T. 2012-08-12 tarnybiniame pranešime nurodo, kad įvykio vietoje buvusios liudytojos V. S. ir O. M. nurodė, kad nukentėjusįjį mušė du vaikinai, nurodė vieno vyriškio ir vienos moters aprangą, o neprisistatęs žmogus paaiškino, kad matė, kaip pagal požymius panašūs žmonės pasišalino automobiliu AUDI A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (81 b.l.). Fotografijos, pridėtos prie tarnybinio pranešimo, teismo vertinimu, gali patvirtinti tik tai, kad toks automobilis buvo nufotografuotas stovintis, galimai Vingio parke, tačiau jokiu būdu nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu kaltinamajam pareikštus kaltinimus (82 b.l.).

Analizuodamas teismui pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. pirmą kartą buvo apklaustas tik praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio, t.y. 2012-09-20 , nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-08-21. Įtariamuoju G. B. apklaustas tik 2013-09-12 ir 2013-10-23 t.y. praėjus daugiau kaip metams po įvykio ( 1, 87, 96, 100 b.l.).

Vertindamas nukentėjusiojo D. B. parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad jie yra nenuoseklūs o būtent: apklausiamas liudytoju 2012-08-21 nukentėjusysis nurodė, kad jį mušė trys ar keturi vyrai, kad į galvos sritį jis gavo ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis ir kojomis, kad nuo smūgių dviratininko šalmas sulūžo į gabalus, kad matė, kaip vienas iš jį mušusių vyrų pakėlė jo dviratį ir numetė ant asfalto, dėl ko šis buvo sugadintas, kad jis abejoja, ar galėtų atpažinti jį mušusius asmenis, kad iš liudytojos parodymų žino, jog nuotraukose, kur nufotografuotas automobilis, ji atpažino užpuolikus ( 16-17 b.l. ). Tokių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kita rašytinė bylos medžiaga, o būtent: automobilio nuotraukose nėra užfiksuota nei kaltinamojo G. B., nei kitų nukentėjusįjį mušusių asmenų (82 b.l.). Apklausiamas liudytoju nukentėjusysis nurodė, kad vėliau šalmą pateiks prie bylos, tačiau nenurodė, kad įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai, sugadintas sportinis kostiumas o tai, kad buvo sugadinti šie daiktai, nukentėjusysis policijai nurodė tik papildomai apklausiamas liudytoju 2013-04-08 (19-20 b.l.). Šios pakartotinės apklausos, atliktos praėjus beveik 8 mėnesiams po įvykio, metu, D. B. nurodė, kad jo dviratį pakėlė ir numetė antrasis vyriškis, tačiau jis gali atpažinti tik pirmąjį vyriškį (vaikų tėvą) pagal veido bruožus, pagal ūgį, bendrą išvaizdą, tačiau jį mušusio asmens požymių nenurodė . Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kurie teismui pateikti kaip įrodymai, pagrindžiantys pareikštus kaltinimus, teismas atkreipia ypatingą dėmesį į nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, užfiksuotus akistatos protokole, o būtent į tai, kad nukentėjusysis aiškindamas incidento aplinkybes nurodė, kad G. B. jam sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius jam į veidą tuo metu, kai jis gulėjo nukritęs ir pakėlęs nuo žemės nukentėjusiojo dviratį jį numetė ant asfalto, dėl ko dviratis buvo sugadintas, tačiau atsakydamas į gynėjo klausimą, nukentėjusysis teigia tik tai, kad kaltinamasis buvo kartu su kitu vyriškiu ir veikdami kartu sumušė nukentėjusįjį ir sugadino dviratį. Kitaip tariant, akistatos metu, nukentėjusysis nurodė dar kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (102-103 b.l.). Vertindamas rašytinius bylos dokumentus, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad D. B. sugadintus daiktus apžiūrai pateikė, tik 2013-05-31, kurie tą pačią dieną buvo apžiūrėti. Apžiūros protokolo duomenys ir prie jo esančios nuotraukos daugiau paneigia, negu patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie daiktų sugadinimo pobūdį ir juo labiau sugadinimo momentą. Tokią išvadą teismas daro vertindamas dviratininko šalmo nuotraukas, iš kurių akivaizdu, kad dviratininko šalmas nėra suskaldytas į gabalus, o tik yra nustatyti jo pažeidimai, pateiktos dviračio nuotraukos taip pat nepatvirtina, kad jis yra nepataisomai sugadintas. Nukentėjusiojo daiktų apžiūrėjimas praėjus 9 mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo, nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu, jog nukentėjusiajam turtinė žala buvo padaryta būtent kaltinime nurodytu metu ir apimtimi (23, 24-39 b.l. ). Tokią teismo išvadą patvirtina ir liudytojų parodymai apie tai, kad po kilusio incidento dviratis buvo nesulaužytas, ( liudyt. V. S.), ir kad tai, jog dviratis sugadintas girdėjo iš nukentėjusiojo (liudyt. O. M.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo momentu sugadintų daiktų nebėra, jie išmesti, todėl teismas neturėjo galimybės pateikti dviračio ekspertams, idant būtų atlikta trasologinė ekspertizė ( 206, 207, 209-2010, 211 b.l.). Abi liudytojos nurodo girdėjusios tik apie sulaužytus akinius. Apie tai, kad būtų suplėšytas dviratininko kostiumas, nenurodė nei viena liudytoja. Vertinant liudytojų parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad nei viena iš liudytojų nenurodė konkrečių G. B. smurto prieš nukentėjusį veiksmų, juolab to, kad būtent kaltinamasis pakėlęs metė dviratį. Priešingai, liudytojos, kaip ir nukentėjusysis pirminių apklausų metu nurodė, kad nukentėjusįjį mušė ir dviratį numetė kitas (kiti) asmuo.

Priimant nuosprendį, teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus bei išklausęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog G. B. 2012-08-12, apie 20 val., Vingio parke, viešoje vietoje, praeivių akivaizdoje, patyčiomis, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tyčiniais neteisėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams o būtent garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, tyčiojosi iš nukentėjusiojo ir rankomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą bei 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis tyčia sugadino nukentėjusiajam priklausančius daiktus, padarydamas D. B. 22494,60 Lt turtinę žalą.

Teismas išnaudojo visas teisėtas galimybes idant būtų nustatytos tikrosios D. B. sužalojimo ir jo turto sugadinimo (sunaikinimo) aplinkybės ir nėra kitų teisėtų priemonių gauti tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Kilusių abejonių teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiojo D. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 22494,60 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymų atlyginimo, netenkintini, nes nėra įrodyta, jog žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padaryta nusikalstamais kaltinamojo G. B. veiksmais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti G. B. neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bylą prokurorui, kad būtų imtasi priemonių nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis

Kaltinamajam G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.