Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-633-179/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
e2-633-179/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03612-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Čirvinskas
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
D. K.
Civilinė byla Nr. e2-633-179/2018(Proceso Nr. 2-13-3-03612-2017-1)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Čirvinskas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant ieškovui D. K., ieškovo atstovei adv. L. G. atsakovei D. K., atsakovės atstovui adv. J. Z. institucijos teikiančios išvadą atstovui R. J. ir V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei D. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dalyvavimo vaiko auklėjime.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. K. nurodė, kad jis yra vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2015-12-30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Šiuo metu dukra E. K. yra pilnametė. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-12-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-979-2015 dėl bendravimo su vaikais nustatė, kad vaikų auklėjime dalyvaus be jokių apribojimų nes bendravimo tvarka buvo nedetalizuota. Atsakovė jam susitikti su dukra neleidžia. Atsakovė ilgą laiką slėpė savo gyvenamąją vietą ir jis neturėjo jokios galimybės bendrauti su dukra D. K.. Siekdamas, kad būtų apsaugoti jo vaiko: D. K. interesai nuo jų motinos D. K. savivaliavimo, psichologinio smurto, dėl ko mergaitė negali normaliai vystytis, bendrauti, džiaugtis gyvenimu kartu su tėvu. Taip pat mano, kad jo ir vaiko bendravimas yra suvaržytas ir ribotas ir dėl atsakovės piktybiško savivaliavimo kuris prieštarauja tėvų valdžios turiniui ir tėvų valdžios lygybei.

Ieškovas prašo tenkinti jo ieškinį ir nustatyti jo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra D. K., gim (duomenys neskelbtini), sekančiai:

Kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį tėvas turi teisę pasiimti dukrą su savimi iš jos gyvenamos vietos ir su ja bendrauti nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 16 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

2. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą su savimi iš jos gyvenamos vietos ir su ja bendrauti poriniais metais Šv. Kalėdų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną nuo 11 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; neporiniais metais – Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną nuo 11 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

3. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą pas save per Tėvo dieną nuo 10 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

4. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą pas save per Tėvo gimtadienį gruodžio 5 d. nuo 17 val. iki 19 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

5. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą pas save kasmet sekančią dieną po dukters gimtadienio, t. y. gegužės 8 dieną nuo 17 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

6. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą su savimi iš jos gyvenamos vietos ir su ja bendrauti dukters vasaros atostogų metu keturiolika dienų iš eilės, pasibaigus bendravimo laikui grąžinti dukterį į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; apie bendravimo laiką dukters motiną tėvas įspėja prieš vieną mėnesį laiko.

7. Tėvas norėdamas pasiimti dukrą, informuoja dukters motiną prieš vieną dieną žinute, skambučiu ar elektroniniu laišku.

8. Dukters ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su dukra gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito tėvo bendravimo laiko.

9. Dukters motina privalo informuoti tėvą apie dukters mokyklos lankymą bei šios įstaigos ar gyvenamosios vietos pakeitimą.

10. Dukters motina privalo informuoti dukters tėvą apie dukters ligą, gulėjimą ligoninėje ir kitus atvejus, susijusius su jos sveikata.

11. Visais atvejais, kuomet tėvas pasiima dukrą pas save į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, motina privalo duoti visus tam laikui būtinus dukters rūbus, apavą ir vaistus, išskyrus jei dukra tuo metu sirgtų pateikus iš gydytojo pažymą.

12. Motina įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu internetinio ir telefoninio ryšio priemonėmis.

Atsiliepimas

Atsakovė D. K. su pareikštu ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies. Su ieškovo nurodytais argumentais ir reikalavimais sutinka tik iš dalies, nes ieškovo pozicija yra nepagrįsta, dukra D.visiškai nenori bendrauti su tėčiu ir ji negali savo dukros priversti su tėčiu bendrauti prieš jos valią. Tarp ieškovo ir dukros D. niekada nebuvo šiltų santykių, ji niekada nesiglaustė prie jo. Ji jaučia didelę baimę, stengiasi išvengti bent kokio susitikimo su tėvu. Jeigu dukra D. norės bendrauti su ieškovu, ji tikrai netrukdys. Tokiu atveju, ieškovo siūloma bendravimo tvarka turėtų būti tikslintina, koreguotina.

2- me punkte ir 3 – me punkte laikas nustatytinas nuo 11 val. iki 18 val. 5 – me punkte laikas nustatytinas nuo 17 va. Iki 19 val.

Institucija teikianti išvadą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė pateikė išvadą ir nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus ir siūlo tenkinti ieškovo parengtą su vaiku bendravimo tvarką. D. K. svečiavimosi metu būtų skirtas atskiras kambarys. Tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinamas visiškai.

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-979/2015 nutraukta D. K. ir D. K. santuoka abiejų šalių pareiškimu ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. K.. Šalys susitarė, kad tėvas D. K. turi teisę tėvams ir vaikams priimtu laiku ir sąlygomis susitikinėti su dukra.

Vėliau tarp šalių kilo ginčas dėl kiekvienam priimtino laiko ir sąlygų, todėl ieškovas savo ieškiniu prašo nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su dukra D. tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetas vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.156 str.). Negalima teikti privilegijų tėvui (motinai) dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atkreiptinas dėmesys, kad su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas su juo bendrauja nuolat, paprastai kiekvieną dieną, kaip ir šiuo atveju, o skyrium gyvenančio tėvo, šiuo atveju atsakovo, bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos, todėl teismas privalo nustatyti tokią bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką, kad ji užtikrintų maksimalų bendravimą su vaikų (CK 3.175 str. 2 d.). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Šiuo principu vadovaujantis, teismas ir nustato bendravimo ir auklėjimo tvarką. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Nenustatyta, kad vaikų susitikimai su tėvu, laiko leidimas kartu su juo kenktų mergaitės auklėjimui, vystymuisi ar kitaip neatitiktų jos interesų ar būtų pakenkta jos sveikatai. Bendravimo tikslas - dalyvauti dukros auklėjime, o ne tik su ja pasimatyti kelias valandas ar dienas. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, todėl tik minimalus bendravimas su vaiku kelias valandas, nesuteikiant tėvui galimybės su vaiku išvykti poilsiauti ar į pažintines keliones, bendrauti natūralioje aplinkoje - gamtoje, mieste, gatvėje, parke, lankant muziejus, nueinant į kiną, spektaklį ar kitus renginius, pagaliau - į parduotuvę, vaistinę, bendraujant su seneliais ir kitais giminaičiais, yra negalimas, nes abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas dukrai visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Tėvų konfliktai negali įtakoti ir riboto tėvų bendravimo su vaiku. Suteikti tėvui, gyvenančiam skyrium, galimybę bendrauti su dukra yra motinos, pas kurią gyvena dukra, pareiga, ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaikais (CK 3.170 str. 4 d.). Ieškovo, prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pripažintina maksimalia, nes išspręstas tėvo bendravimo su vaikais klausimas darbo dienomis, savaitgaliais, kiekvieną mėnesį, švenčių, tėvų ir vaiko atostogų dienomis ir kt. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl šalių bendravimo su vaiku, t. y. kiekviena iš šalių iš esmės sutiko, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) su dukra D. bendrautų maksimaliai.

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus duomenis, teismas mano, kad nesant duomenų, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, traumuotų jį psichologiškai ar neatitiktų dukros individualių interesų dėl jos sveikatos būklės, norų ir pažiūrų, teismui priimtina ieškovo prašoma nustatyti bendravimo ir auklėjimo tvarka, kadangi ji užtikrina vaiko norus ir interesus bei tėvo dalyvavimą dukros auklėjime ir priežiūroje. Pasiūlyta tvarka apima bendravimą su dukra darbo, poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat daugiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.156 str.) ir nepažeidžia taip pat ir motinos interesų, nes jai taip pat užtikrinama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku ir ją auklėti.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.) Valstybei turėtos pašto ir kitos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų nes atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų paskiriant jai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 str. 4 d.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75, 00 Eur žyminis mokestis ir 350,00 Eur turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 79 str.,88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str.1 d., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti D. K. bendravimo su nepilnamete dukra D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), tokią tvarką:

Kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį tėvas turi teisę pasiimti dukrą su savimi iš jos gyvenamos vietos ir su ja bendrauti nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 16 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

2. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą su savimi iš jos gyvenamos vietos ir su ja bendrauti poriniais metais Šv. Kalėdų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną nuo 11 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; neporiniais metais – Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną nuo 11 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

3. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą pas save per Tėvo dieną nuo 10 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

4. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą pas save per Tėvo gimtadienį gruodžio 5 d. nuo 17 val. iki 19 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

5. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą pas save kasmet sekančią dieną po dukters gimtadienio, t. y. gegužės 8 dieną nuo 17 val. iki 20 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti dukrą į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą.

6. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą su savimi iš jos gyvenamos vietos ir su ja bendrauti dukters vasaros atostogų metu keturiolika dienų iš eilės, pasibaigus bendravimo laikui grąžinti dukterį į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; apie bendravimo laiką dukters motiną tėvas įspėja prieš vieną mėnesį laiko.

7. Tėvas norėdamas pasiimti dukrą, informuoja dukters motiną prieš vieną dieną žinute, skambučiu ar elektroniniu laišku.

8. Dukters ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su dukra gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito tėvo bendravimo laiko.

9. Dukters motina privalo informuoti tėvą apie dukters mokyklos lankymą bei šios įstaigos ar gyvenamosios vietos pakeitimą.

10. Dukters motina privalo informuoti dukters tėvą apie dukters ligą, gulėjimą ligoninėje ir kitus atvejus, susijusius su jos sveikata.

11. Visais atvejais, kuomet tėvas pasiima dukrą pas save į savo gyvenamąją vietą su nakvyne, motina privalo duoti visus tam laikui būtinus dukters rūbus, apavą ir vaistus, išskyrus jei dukra tuo metu sirgtų, pateikus iš gydytojo pažymą.

12. Motina įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu internetinio ir telefoninio ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) keturis šimtus dvidešimt penkis (425,00) Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Jonas Čirvinskas