Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-312-613/2016Teisėja Kristina Serdiukienė (S) (Proceso Nr. 2-06-3-12555-2015-7)Procesinio sprendimo kategorijos3.3.2.4.; 3.4.5.7.; 3.5.1.1.; 3.5.1.19.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, AB SEB bankas, AB Citadele bankas, AB TEO LT, AB „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos energija, UAB „KRATC“, UAB „Gelvora“, R. B., antstoliai A. R. Žičkuvienė, J. Petrikas, M. Blauert, L. Pužienė, A. Selezniovas, A. Zenkevičius, V. Daugirdienė, G. Kairys, B. Tamkevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad yra nemokus, negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. 2006-05-05 pareiškėjas ir kreditorius AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 130 329 Eur sumai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas pareiškėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra parduodamas iš varžytinių. Prasidėjus nekilnojamojo turto krizei, pareiškėjas prarado darbą, todėl nebegalėjo atsiskaityti su banku. Įsipareigojimai kreditoriams siekia 152 090,09 Eur.

Gautas pareiškėjo atskirasis skundas, jame pareiškėjas skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 nutarties dalį, kuria teismas patenkino antstolio A. Selezniovo prašymą baigti pradėtą vykdymo procedūrą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (leido sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą), gautas pinigines lėšas (po paskirstymo) pervedant į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, prašo panaikinti šią nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolio prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir turtą realizuoti fizinio asmens bankroto procese; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde pareiškėjas nuosekliai išdėsto faktines aplinkybes ir nurodo terminus, kada kreipėsi į antstolį informuodamas jį dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, varžytynių datą, teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, datą, pakartotinio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo datą, aplinkybes, kad antstolis atsisakė varžytynes atšaukti, motyvuodamas, kad nėra priimtos nutarties stabdyti antstolio veiksmų vykdymą, nurodo kada antstoliui pervestas varžytynių dalyvio mokestis ir kt. pareiškėjas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas tik gavęs skolininko ir kreditorių sutikimą gali leisti antstoliui leisti užbaigti pradėtą vykdymo procesą, o jis tokio sutikimo nedavė. Pareiškėjas taip pat mano, kad realizavus jam priklausantį butą bankroto proceso metu, tikėtina, jog butas bus parduotas už gerokai didesnę kainą. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog skolininkui neieškant turto pirkėjo, kuris turtą pirktų brangiau, yra siekis ilgiau išlaikyti būstą. Nurodo, kad jis teikė skundus dėl turto vertės, taip pat teikė ieškinį dėl 2006-05-05 kredito sutarties su AB SEB banku pripažinimo nutraukta neteisėtai. Taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad antstoliui A. Selezniovui realizavus varžytynėse parduotą turtą bus užtikrinti visų kitų kreditorių interesai, kadangi jie yra prisijungę prie antstolio A. Selezniovo vykdomosios bylos. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsiliepime nurodytų argumentų, jog leidus turtą pardavinėti bankroto administratoriui, būtų užtikrinti visų kreditorių interesai. Nurodo, jog į bylą yra pateikti duomenys, jog bankroto administratorė, turėdama teisę už parduodamą turtą gauti nuo 3 iki 15 proc. atlyginimą, galėtų sumažinti arba iš viso nereikalauti administravimo išlaidų iš skolininko, dėl ko visos likusios pajamos galėtų būti skiriamos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Nurodo, jog butas nelaikytinas specifiniu, sunkiai parduodamu turtu, todėl nėra jokių kliūčių jo perduoti realizuoti bankroto administratoriui.

Gautas suinteresuoto asmens antstolio A. Selezniovo atsiliepimas į atskirąjį skundą. Su pateiktu atskiruoju skundu antstolis A. Selezniovas nesutinka. Nurodo, jog, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesto gautas lėšas į depozitinę sąskaitą, jei atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad varžytynių dalyvio įmoką varžytynių dalyvis sumokėjo iki teismo nutarties iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taip pat nurodo, jog sąžiningas varžytynių dalyvis, nugalėjęs varžytynėse, pagrįstai tikisi, kad su juo bus sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas tik gavęs skolininko ir kreditorių sutikimą gali leisti antstoliui užbaigti pradėtas vykdymo procedūras. Taip pat pažymi, kad skolininkas (pareiškėjas) ne kartą rašė skundus dėl antstolio veiksmų, taip siekdamas vilkinti procesą, todėl įkeisto turto realizavimo procesas prasidėjęs dar 2013-04-05 užsitęsė iki dabar. Mano, kad užbaigus turto realizavimo procesą vykdymo procese būtų sutaupytos proceso šalių (tiek vykdymo, tiek ir bankroto) laikas ir piniginės lėšos, kadangi nebereikėtų patirti išlaidų, susijusių su turto įkainojimu, varžytynių skelbimu ir pan. antstolis taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos byloje esant priešingiems interesams ir išsiaiškinus, kas dėl to yra kaltas, tačiau antstolio prašymo teismui pateikimas nėra interesų priešingumas, tai antstolio įstatymu nustatyta teisė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, antstolis prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2015-09-23 kreipėsi į antstolį A. Selezniovą, nurodydamas, kad antstolis vykdo 2012-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl 175561,47 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. B., parduodant skolininkui priklausantį įkeistą turtą iš varžytynių išieškotojo AB SEB bankas naudai. Teismas 2015-09-16 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, kadangi dalis kreditorių buvo informuoti apie numatomą iškelti bankroto bylą prie trumpesnį nei įstatymo nustatyta terminą, kuris sueina 2015-10-02. 2015-09-25 buvo numatyta varžytynių pabaigos data. Pareiškėjas informavo antstolį, kad kreipsis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų įstatymo (toliau LR FABĮ) 20 straipsnio 1 numato, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

Atsižvelgiant į FABĮ 20 straipsnio 1 dalį, galimybė antstoliui baigti vykdymo procedūras siejama su varžytynių dalyvio įmokos sumokėjimo terminu. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad varžytynių dalyvio įmoka buvo sumokėta iki nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Antstoliui taip pat neatsiranda pareigos stabdyti vykdymo procesą dėl to, kad skolininkas jį informuoja apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą. Antstolio pareiga stabdyti vykdymo procesą atsiranda nuo teismo nutarties dėl fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo argumentai, kad jis informavo antstolį apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kad antstolis, žinodamas apie šį pareiškėjo ketinimą, turėjo vadovautis ekonomiškumo principu ir atšaukti varžytynes, kad varžytynių dalyvio mokestis antstoliui pervestas po prašymo stabdyti varžytynes pateikimo antstoliui, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, jog nesutiko su antstolio prašymu leisti užbaigti vykdymą parduodant butą iš varžytynių surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą ir pervedant gautą sumą į turto administratoriaus depozitinę sąskaitą, prašė šio antstolio prašymo netenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas išklauso kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, tačiau jokiu būdu tai negali būti suprantama, kaip įpareigojimas teismui gauti kreditorių ar fizinio asmens sutikimą. Tik teismui nustatyta teisė, įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, nuomonę, priimti sprendimą. Taip pat sutiktina su antstolio A. Selezniovo argumentu, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalis taip pat saugo sąžiningo varžytynių dalyvio interesus, kuris nugalėjęs varžytynėse pagrįstai tikisi, kad su juo bus sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo argumentas, kad bankroto proceso metu butas bus parduodamas už gerokai didesnę kainą yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, realizuojant turtą bankroto proceso metu būtų patiriamos papildomos išlaidos turtą įvertinant, skelbiant turto varžytynes ir kt.

Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad butas nėra specifinis turtas, kurį sudėtinga parduoti, tačiau tai neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad leidus turtą pardavinėti bankroto administratoriui, būtų užtikrinti visų kreditorių interesai. Vadovaujantis FABĮ 29 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile, pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipoteką ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Taigi, nepriklausomai kas realizuos įkeistą (hipoteka užtikrintą) turtą, lėšos, pardavus šį turtą (nepriklausomai, ar turtas bus parduotas antstolio, ar bankroto administratoriaus) bus skirtos to kreditoriaus finansinių reikalavimų tenkinimui, kurio finansinis reikalavimas buvo užtikrintas šio turto įkeitimu (hipoteka). Tik tuo atveju, jei turtas būtų parduotas už didesnę sumą, negu reikalinga kreditoriaus, kurio finansinis reikalavimas užtikrintas to turto įkeitimu (hipoteka), finansiniams reikalavimams patenkinti, likusios lėšos būtų skirtos kitų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Tačiau, kaip jau buvo paminėta tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės teismo, kad bankroto proceso metu butas bus parduodamas už gerokai didesnę kainą yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais pareiškėjo teiginys. Priešingai, realizuojant turtą bankroto proceso metu būtų patiriamos papildomos išlaidos turtą įvertinant, skelbiant turto varžytynes ir kt., todėl nėra jokio pagrindo neleisti antstoliui baigti pradėtos vykdymo procedūros – sudaryti buto pardavimo iš varžytynių akto ir taip pažeisti sąžiningo varžytynių laimėtojo interesus bei jo teisėtus lūkesčius dėl varžytynių akto su juo sudarymo, o butą realizuoti bankroto proceso metu.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, antstolis bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.