Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos L. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2023-05-30 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ji parodė, kad su R. K. susipažino interneto pagalba, kadangi ieškojo, kas galėtų jai įvertinti namo atliktus darbus, t. y. ieškojo statybos eksperto. Suradusi internetu ekspertų biurą ji elektroniniu paštu R. K. parašė žinutę ir susitarė susitikti. Pirmo susitikimo metu prie Šiaurės pr. esančio prekybos centro „Luiza“ jis iš jos paprašė 50 eurų, kad nuvažiuotų iki šalia, t. y. (duomenys neskelbtini) g. esančio namo, kurį jis apžiūrės pravažiuojant. Antrą kartą jam sumokėjo 100 eurų. Po keleto dienų pasijuto apgauta, kadangi iš R. K. nebuvo gavusi jokio pinigų priėmimo patvirtinančio kvito, be to, jis nenoriai su ja bendravo, sakė, jog yra labai užsiėmęs, neturi laiko bei papildomai jam reikalingi leidimai, objektas sudėtingas. Nors po pirmojo mokėjimo ji nebuvo gavusi jokio pinigų priėmimo patvirtinančio kvito, antro susitikimo metu ji vėl jam sumokėjo 100 eurų, kadangi jai reikėjo skubaus jo įvertinimo, o R. K. pasakė pinigų priėmimo patvirtinantį dokumentą surašys po jau visų atliktų darbų. Šiuo metu jis grąžino jai 70 eurų, o 80 eurų negrąžino ir paslaugos nesuteikė, nors jau praėjo dveji metai. Mano, kad R. K. sukčiavimo būdu iš jos išviliojo pinigus, todėl savo skundą ji palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2022-03-16 iki 2022-04-29 per du kartus L. Š. ekspertui R. K. sumokėjo 50 eurų avansą už statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akto surašymą, o po dviejų savaičių perdavė 100 eurų. R. K. nurodo, kad su L. Š. buvo susitikęs du kartus, tačiau ji jam perdavė tik 100 eurų, iš kurių jis 70 eurų jai grąžino, o 30 eurų pasiliko kaip atlygį už savo sugaištą laiką. Pasak L. Š. R. K. pasisavino jam duotus pinigus ir nesuteikė žadėtų paslaugų. Šiuo atveju ginčai tarp šalių yra atsiradę sutarčių pagrindu, kurie sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodoma, kad sprendžiant civilinius ginčus teisme, nustačius nusikalstamos veikos požymius, teismas apie tai gali praneštų prokurorui.

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą – vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.

Nors pareiškėja L. Š. savo skundu prašo panaikinti nutarimą visa apimtimi, t. y. dėl R. K. ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jį patraukiant ne tik administracinėn atsakomybėn, bet ir baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tiek iš skundo motyvų, tiek iš jos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kad R. K. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, jai pervesdamas 70 eurų tam, kad būtų sumažinta pinigų suma dėl pasisavintų 150 Eur, nuslepiant mokesčius, neišrašant pinigų priėmimo kvito, sąskaitos faktūros, nėra pagrindo tokiam procesiniam sprendimui priimti.

Iš byloje esančios medžiagos, taip pat L. Š. parodymų matyti, kad R. K. pripažįsta ir neneigia, kad turėjo teisinių sutartinių santykių. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad buvo perduota pinigų už numatytus darbus, kad dalis pinigų buvo grąžinta, nes nebuvo susitarta dėl tolimesnių tokių teisinių santykių plėtojimo. L. Š. neneigia, kad ji kreipėsi į R. K. net dėl dviejų objektų skirtingu laiku, taip pat sumokant pinigus taip pat skirtingu laiku abiem atvejais - prašė jo padaryti ekspertizę, bet galiausiai R. K. tai daryti atsisakė.

Šiuo atveju vertinant, yra ar nėra sukčiavimo požymių, visiškai nėra svarbu, dėl kokių priežasčių nebuvo atlikti prašomi darbai, nes sutariančios šalys gali laisva valia pasirinkti vykdyti ar nevykdyti susitarimus. Tačiau iš to kylantys ginčai yra sprendžiami ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylos teiseną ar tuo labiau ikiteisminį tyrimą, o civilinio proceso tvarka. Todėl pagrįstai skundžiamame nutarime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnis nustato teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, pareigą pranešti prokurorui paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-152-895/2019 ir kt.). Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinė nutartis Nr. 2K-433-507/2016).

Pažymėtina, kad L. Š. kelia klausimus ir dėl to, kad pinigai iš jos buvo užvaldyti ir apgaule, tačiau tokius savo teiginius grindžia tik subjektyviu įsitikinimu apie naudojamą apgaulę. Pareiškėja teismui naujų faktinių aplinkybių nenurodė ir naujų duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką nepateikė, skunde nėra nurodyti bent minimalūs apgaulės panaudojimo požymiai, o atitinkamai nurodyti spėjimai, kad galbūt jis negali verstis tokia veikla, kad neišrašė jokių dokumentų, susijusių su buhalterine apskaita ir pan., tokius veiksmus įvardijant kaip apgaulės panaudojimą. Tuo tarpu tiek Administracinių nusižengimų kodeksas, tiek Baudžiamieji įstatymai nenumato, kad teisėsaugos institucijos tiria pareiškimus ir pradeda ikiteisminį tyrimą pagal spėjimus. Skundžiamo nutarimo išvadų nesutapimas su pareiškėjo nuomone, nepagrindžiant tokios savo pozicijos objektyviais, tai patvirtinančiais duomenimis, o tik argumentuojant subjektyviomis prielaidomis ir svarstymais nereiškia, kad priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas.

Atitinkamai atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog negalima pritarti tokiai praktikai, kai siekiant apginti savo interesus, iš esmės esant akivaizdžiam civiliniam ginčui, siekiama bet kokiais būdais inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, kad būtų taikomos baudžiamosios teisės normos, ir civiliniame procese priskirtiną įrodymų rinkimo ir pateikimo pareigą nepagrįstai bandoma perkelti ikiteisminio tyrimo institucijoms (kasacinė nutartis Nr.2K-409/2011).

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų duomenų ar daryti priešingas išvadas, nei tai padarė nutarimą priėmusi Institucija. Institucija, savo išvadas dėl skundžiamo nutarimo grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Skunde nurodyti teiginiai dėl galimo apgaulės panaudojimo laikytini subjektyviais, nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023-05-30 nutarimą nepakeistą ir L. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.