Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. T., institucija, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jai abonentinį mokestį už šaltą vandenį nuo 2011 m. spalio mėnesio, kuomet šis mokestis buvo įvestas vartotojams ir toliau abonentinį mokestį už šaltą vandenį skaičiuoti dalinat buto savininkams per pusę; įpareigoti atsakovą atšaukti neteisėtą sprendimą nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio keisti bendrasavininkams apmokėjimo būdą už suvartotą šaltą vandenį (skaičiuojant pagal normą) ir palikti atsiskaitymą pagal skaitiklių parodymus bei nurašyti neteisėtai priskaičiuotus 444,54 Lt; priteisti iš atsakovo 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė ir jai priklauso 2/3 dalys minėto buto, kitas šio buto bendrasavininkas yra M. T., kuriam priklauso 1/3 dalis buto. Atsakovas už minėtą butą skaičiuoja abonentinį mokestį už šaltą vandenį dvigubai daugiau, negu priklauso – t. y. po 3,27 Lt iš kiekvieno bendrasavininko, tuo tarpu kai turi skaičiuoti po 3,27 Lt nuo viso buto. Taip pat nurodo, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio atsakovas pakeitė apmokėjimo už suvartotą šaltą vandenį būdą, nustatydamas apmokėjimą pagal normą, nors bute jau daugiau nei 10 metų yra įrengtas šalto vandens skaitiklis. Nuo 2014 m. skaičiuojant pagal normą, atsakovas priskaičiavo 444,54 Lt mokesčio už suvartotą šaltą vandenį ir tokiu būdu nori be pagrindo pasipelnyti iš ieškovės. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko jos sveikata, pakilo spaudimas, buvo emocinė depresija, sutriko dvasinė pusiausvyra ir emocinis stabilumas. Dėl šios priežasties atsakovas privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą 100 Lt sumoje.Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas 2014-09-10 raštu Nr. 416-992 (1.23-04) išsakė ieškovei savo poziciją apie tai, jog bute (duomenys neskelbtini) yra registruoti du mokėtojai ir atsakovas negali vienašališkai nuspręsti, kurį AB „Lesto“ suteiktą vartotojo kodą, pagal kurį būtų atsiskaitoma už bendrovės suteiktas paslaugas ir būtų taikomas vienas pardavimo kainos mokestis, panaikinti, o kurį palikti. Ieškovei buvo pasiūlytas laisvos formos bendrasavininkų susitarimas dėl mokėjimo už paslaugas, tačiau jis atsakovui pateiktas nebuvo. CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas bendraturtis atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, todėl atsižvelgiant į tai, nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio taikytos pardavimo kainos turėtų būti perskaičiuotos proporcingai bendrasavininkų valdomai turto daliai, t. y. ieškovei apskaičiuojant 2/3 buvusios pardavimo kainos. Pažymėjo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 str. 7 d. numato, kad abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamo vandens apskaitos prietaisų, už patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka. Remiantis šia nuostata, atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio suvartotą vandens kiekį butui (duomenys neskelbtini) pradėjo skaičiuoti pagal nustatytą normą. Teigia, kad ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės bei žalos, todėl nėra pagrindo priteisti jos prašomo neturtinės žalos atlyginimo.Trečiasis asmuo M. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė teismui išvadą ir papildomą išvadą, kur nurodė, kad atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2011-07-08 nutarimu Nr. O3-174 „Dėl 2006-12-21 nutarimo Nr. O3-92 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 20 p., atsakovas privalėjo taikyti butui vieną pardavimo kainą, buto savininkams ją dalinat ir tai numatant sutartyse, o ne kiekvienam vartotojui, gyvenančiam bute, taikyti pardavimo kainą atskirai. Taip pat išvadoje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju bute yra įrengtas apskaitos prietaisas ir nėra duomenų, kad jis neveikia, todėl negalima taikyti vidutinių vandens suvartojimo normų, skaičiuojant už patiektą suvartotą vandenį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-10 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje dėl suvartojamo vandens kiekio apskaičiavimo būdo pakeitimo ir neturtinės žalos priteisimo, nutraukė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį iš esmės tenkino, įpareigojo atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ perskaičiuoti ieškovei pardavimo mokestį už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą butui (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio ir įpareigojo atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pardavimo mokestį skaičiuoti proporcingai ieškovės valdomai turto daliai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2011-07-08 nutarimu Nr. O3-174 „Dėl 2006-12-21 nutarimo Nr. O3-92 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 20 p. nuostatas, į Valstybinės kainų ir energetikos komisijos byloje esančias išvadas, į atsakovo atstovo sutikimą su ieškovės reikalavimu dėl pardavimo kainos perskaičiavimo nuo 2011 m. ir skaičiavimo ateityje, remdamasis CK 4.76 str., sprendė, kad ieškovės reikalavimas iš esmės yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, tačiau sutinkamai su CK 4.76 str. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms, konstatavo, kad vandens pardavimo kaina ieškovei turi būti skaičiuojama remiantis CK 4.76 str., t. y. proporcingai bendraturčių valdomai turto daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, kas lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą.Nurodo, kad atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 2A-1455-436/2014, keli asmenys, turėdami nuosavybės teise daiktą (turtą), privalo jį išlaikyti bendrai proporcingai turimai jo turto daliai bendrame turte, tačiau tai nereiškia, kad kreditorius, šiuo atveju atsakovas, turi savo nuožiūra skaidyti bendrasavininkams priklausančias mokėti sumas už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. 2A-758-345/2009 konstatavo, kad vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d. ir energijos pirkimo pardavimo butui sutartis sudaroma ne su visais šio buto savininkais, o tik su vienu iš jų; nutartyje taip pat nurodė, kad vanduo tiekiamas butui, kaip vienam abonentui, ir bendraturčiai privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.Apeliantas pažymi, jog ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad butas nebuvo atidalytas, atskiri nuosavybės teisės objektai nebuvo suformuoti, nagrinėjant bylą nurodė, kad jai priklauso 2/3 buto, bet bendros patalpos, t. y. virtuvė, koridorius, WC, vonia, yra naudojami bendrai. Taigi, asmenys, kuriems bendrąja daline nuosavybės teise priklauso butas, atsako visi pagal prievoles (solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, CK 6.6 str. 3 d.), susijusias su bendru turtu. CK nenumato, kad solidarioji skolininkų prievolė gali būti teismo sprendimu transformuojama į dalinę prievolę, todėl teismas ieškovės prievolę, susijusią su paslaugų teikimu, nepagrįstai pripažino daline buto bendrasavininkų prievole.Apeliantas pabrėžia, jog ieškovė ir kitas buto bendrasavininkas turi patys nusistatyti mokesčių už suteiktas paslaugas mokėjimo tvarką ir ši pareiga negali būti perkelta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovei, kadangi pagal bendrovėje galiojančią tvarką, kai bute yra įrengtas vienas vandens apskaitos prietaisas, pagal apskaitos prietaiso rodmenis skaičiavimai gali būti vykdomi tik pagal vieną atsiskaitymo knygelės numerį, priskirtą vienam objektui (butui), suformuojamas vienas apmokėjimo dokumentas.Nurodo, jog ieškovė apie atsiskaitymo galimybes buvo informuota atsakovo 2014-09-10 raštu, tačiau ieškovė atsakovui susitarimo tarp buto bendrasavininkų dėl atsiskaitymo už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotakų tvarkymo paslaugas nepateikė. Apeliantas pažymėjo, jog pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, pardavimo kaina yra skaičiuojama butui, ji nėra skaidoma ir negali būti skaičiuojama visiems buto savininkams pagal jų proporcingai turimą turto dalį bendrame turte.Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 sprendimą nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko dėl pardavimo kainos perskaičiavimo ieškovei remiantis CK 4.76 str., t. y. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. taikytos pardavimo kainos, taikytos atsiskaitant už suteiktas paslaugas remiantis vandens apskaitos prietaisų rodmenimis, perskaičiavimu proporcingai bendrasavininkų valdomai turto daliai, dėl to atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, jog UAB „Vilniaus vandenys“ privalėjo, kai tik buvo įvestas abonentinis mokestis (nuo 2011 m. rugsėjo mėn.), proporcingai dalinti jį tarp bendrasavininkų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė J. M. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, kuriai priklauso 2/3 dalys minėto buto; likusi 1/3 buto dalis priklauso trečiajam asmeniui M. T.. Ginčo bute yra įregistruoti du mokėtojai. 2011-07-13 Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-123, buvo nustatyta, kad nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio vartotojai turi mokėti pardavimo kainą (abonementinį mokestį), kurį sudaro geriamojo vandens apskaitos prietaisų įrengimo, keitimo, remonto, techninės priežiūros, metrologinės patikros, sąskaitų parengimo ir pateikimo bei kitos būtinosios vandens tiekėjo sąnaudos, susijusios su geriamojo vandens pardavimu. Nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio atsakovas butui (duomenys neskelbtini) skaičiavo vandens pardavimo kainą kiekvienam buto dalies savininkui atskirai, t.y. ieškovei buvo skaičiuojama 3,27 Lt dydžio pardavimo kaina, o ne šios kainos proporcinga turimam turtui dalis. Išvadą teikianti institucija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė išvadą, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2011-07-08 nutarimu Nr. O3-174 „Dėl 2006-12-21 nutarimo Nr. O3-92 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 20 punktą, atsakovas 3,27 Lt dydžio vandens pardavimo kainą ieškovei taikė nepagrįstai. Atsakovas privalėjo taikyti butui vieną pardavimo kainą, buto savininkams ją dalinat ir tai numatant sutartyse, o ne kiekvienam vartotojui gyvenančiam bute, taikyti pardavimo kainą atskirai. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį sutiko dėl pardavimo kainos perskaičiavimo ieškovei ir pripažino, kad pagal CK 4.76 straipsnio reikalavimus nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio ieškovei taikytos pardavimo kainos turi būti perskaičiuotos proporcingai bendrasavininkų valdomai turto daliai. Kolegija konstatuoja, kad atsakovas šioje dalyje sutiko su ieškiniu.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į atsakovo išreikštą sutikimą dėl pardavimo mokesčio perskaičiavimo ir vadovaudamasis CK 4.76 straipsnio nuostatomis įpareigojo atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ perskaičiuoti ieškovei pardavimo mokestį proporcingai ieškovės valdomai turto daliai.Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pardavimo kaina negali būti skaičiuojama visiems buto savininkams pagal jų proporcingai turimą turto dalį bendrame turte ir nurodo, kad buto (duomenys neskelbtini) bendraturčių prievolė sumokėti pardavimo mokestį yra solidari. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis ir argumentais, kurie yra visiškai priešingi pirmosios instancijos teisme atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai. Pirmosios instancijos teisme atsakovas pripažino ieškinį dėl pardavimo mokesčio perskaičiavimo proporcingai buto bendraturčių valdomai turto daliai, nesirėmė, neįrodinėjo buto bendraturčių solidarios prievolės mokėti pardavimo mokestį ir neprašė šiuo pagrindu atmesti ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teisme atsakovas negali neigti pirmosios instancijos teisme pripažintu aplinkybių ir teismo sprendimą ginčyti naujomis aplinkybėmis bei argumentais.Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pardavimo mokestį už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą butui (duomenys neskelbtini) proporcingai buto bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiai daliai atitinka CK 4.76 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.