- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- ATP-161-616/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00078-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė 2015 m. sausio 13 d. surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. dėl to, kad 2014 m. gruodžio 10 d. – 2015 m. sausio 12 d. atliekant operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose administracinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog bendrovės direktorius R. S., pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, buhalterinę apskaitą organizavo taip, kad ne visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą: operatyvaus patikrinimo metu, 2014 m. gruodžio 10 d., bendrovės buhalterės kabinete ant stalo buvo rasti 3200,00 Lt grynųjų pinigų, prisegtų prie 2014 metų lapkričio mėnesio atlyginimo lapelių, o būtent: prie P. P. 2014 m. 11 mėn. atlyginimo lapelio prisegta 250,00 Lt grynųjų pinigų suma, prie A. V. 2014 m. 11 mėn. atlyginimo lapelio – 890,00 Lt grynųjų pinigų suma, prie M. S. 2014 m. 11 mėn. atlyginimo lapelio – 350,00 Lt grynųjų pinigų suma, prie S. D. 2014 m. 11 mėn. atlyginimo lapelio – 1100,00 Lt grynųjų pinigų suma, prie D. P. 2014 m. 11 mėn. atlyginimo lapelio – 160,00 Lt grynųjų pinigų suma, prie M. G. 2014 m. 11 mėn. atlyginimo lapelio – 450,00 Lt grynųjų pinigų suma, kurie buvo paruošti išmokėti minėtiems darbuotojams už 2014 metų lapkričio mėnesį darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas ir neįtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Be to, nustatyta, kad A. E., bendrovėje dirbusiam autošaltkalviu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., buvo sumokėta 4600 Lt į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio. Tokiais savo veiksmais bendrovės direktorius R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. S. atžvilgiu nutraukė nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos AVMI prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimą ir R. S. paskirti nuobaudą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.
Skunde nurodoma, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė administracinio teisės pažeidimo medžiagą. Taip pat nurodoma, kad Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyrius pagal gautą anoniminį pranešimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokami atlyginimai neįtraukti į buhalterinę apskaitą, 2014 m. gruodžio 10 d. atliko operatyvų patikrinimą. Patikrinimo metu vyr. buhalterės kabinete ant stalo radus grynuosius pinigus su prisegtais 2014 m. lapkričio mėnesio atlyginimų lapeliais, bendrovės vyr. buhalterė L. Ž. ir atliekantis kasininko pareigas pardavimų vadovas T. S. tikrinimo dieną nieko negalėjo paaiškinti apie šiuos prie atlyginimų lapelių pridėtus pinigus. L. Ž. 2014 m. lapkričio 10 d. paaiškinime nurodė, kad darbuotojams atlyginimai yra mokami bankiniu pavedimu į banke esančias darbuotojų sąskaitas ir darbuotojų pageidavimu grynais pinigais. Pardavimų vadovas, atliekantis kasininko pareigas, T. S. 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinime apie prisegtus prie darbuotojų atlyginimų lapelių pinigus, kurių suma 3200,00 Lt, nieko nepaaiškino, nepateikė nurodytai pinigų sumai kasos išlaidų orderio. Tikrinimo metu bendrovės patalpose rasti darbuotojai šaltkalvis S. D. ir autošaltkalvis – suvirintojas A. V. 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinimuose patvirtino, kad atlyginimą gauna per banką – 1200,00 Lt. Kito atlyginimo negauna. Minėti asmenys, dėl prie jų atlyginimų prisegtų lapelių (S. D. – 1100 Lt, A. V. – 890,00 Lt) paaiškinti nieko negalėjo. Tačiau 2014 m. gruodžio 11 d. jie papildė savo duotus paaiškinimus ir nurodė, kad prisegti prie jų atsiskaitymo lapelių pinigai buvo pagal jų prašymą išmokėtas avansas už 2014 m. gruodžio mėnesį.
Skunde taip pat pažymima, kad kitą dieną po operatyvaus patikrinimo, t. y. 2014 m. gruodžio 11 d., bendrovės pardavimų vadovas T. S. pateikė 2014 m. gruodžio mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, pagal kurį bendrovės darbuotojams buvo išmokėta 3200,00 Lt suma, t. y. tiek pinigų, kiek buvo rasta patikrinimo dieną grynųjų. Buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 11 d. kasos išlaidų orderis, pagal kurį bendrovė T. S. išlaidavo 3200,00 Lt grynųjų pinigų sumą darbuotojų avansų išmokėjimui už 2014 m. gruodžio mėnesį, ir darbuotojų prašymai išmokėti avansą grynais pinigais.
Pagal bendrovės darbuotojo A. E., dirbusio bendrovėje autošaltkalvio pareigos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. rašytinį paaiškinimą nustatyta, kad A. E. dėl darbo tarėsi su bendrovės direktoriumi R. S., nuolatinė jo darbo vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Darbo užmokesčio dydis buvo nepastovus, priklausė nuo atlikto darbo kiekio ir sudarė nuo 1000,00 Lt iki 2000,00 Lt, kurį darbdavys mokėjo du kartus per mėnesį, pravedant pinigus į darbuotojo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Kas mėnesį papildomai buvo mokamas neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis, kurį mokėjo buhalterė L. (pavardės neatsimena) savo darbo kabinete adresu: (duomenys neskelbtini). Raštu patvirtino, kad tiksliai negali įvardinti, kiek konkrečiai buvo mokėta neapskaityto darbo užmokesčio už tam tikrą mėnesį, tačiau įvardijo, kad papildomai grynais pinigais buvo mokėtos sumos 700,00 Lt, 800,00 Lt, 1000,00 Lt, 800,00 Lt, 600,00 Lt, 200,00 Lt, 500,00 Lt, t. y. A. E. bendrovėje dirbamu laikotarpiu buvo gavęs 4600,00 Lt grynais pinigais neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio. Gaudamas neapskaitytą darbo užmokestį grynais pinigais, pasirašydavo bei nurodydavo datą A5 formato lape, kuriame buvo įrašyta data, vardas pavardė. Bendrovėje neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas kiekvieno mėnesio 10 dieną.
Šalies argumentai
Apelianto įsitikinimu, surinkti duomenys leidžia teigti, kad darbuotojams S. D., M. G., D. P., M. S., A. V., P. P. buvo paruoštos išmokėti piniginės sumos, neįtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą ir neapskaitytas darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį. Mano, kad abejonių kelia tai, jog minėtiems darbuotojams atlyginimas į banko sąskaitas buvo pravestas 2014 m. gruodžio 10 d., o jau kitą dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 11 d., buvo pateikti prašymai išmokėti avansus už 2014 m. gruodžio mėnesį. Prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas į posėdį neiškvietė ir neapklausė pagrindinio liudytojo T. S., kuriam bendrovė pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidavo 3200,00 Lt grynųjų pinigų sumą darbuotojų avansų išmokėjimui už 2014 m. gruodžio mėnesį. Klaipėdos AVMI vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės kabinete ant stalo rasti 3200,00 Lt grynieji pinigai, prisegti prie darbuotojų 2014 m. lapkričio mėnesio atlyginimų lapelių, buvo paruošti išmokėti darbuotojams pinigines sumas, neįtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Klaipėdos AVMI apeliacinį skundą R. S. atstovas advokatas V. J. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad atsakomybę pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį užtraukia tik tokie veiksmai, kai darbo užmokestis ar kitokios su darbo santykiais susijusios išmokos, kurios yra išmokamos darbuotojams, nebūna įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, be to, minėtos išmokos turi būti išmokėtos realiai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašyti ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Tokiu būdu pagal minėto įstatymo reikalavimus bet kokie pinigai iš kasos turi būti išimami pagal kasos orderį, o išmokami pagal atitinkamai įformintus dokumentus: mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitą ir pan.
Advokatas nurodo, kad jo atstovaujamojo R. S. kaltė esą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, iš esmės buvo grindžiama tuo, kad 2014 m. gruodžio 10 d. R. S. vadovaujamoje bendrovėje atlikto patikrinimo metu bendrovės buhalterės kabinete ant stalo buvo rasti esą neįtraukti į apskaitą 3200,00 Lt grynųjų pinigų, kurie atitinkamomis sumomis buvo prisegti prie darbuotojų 2014 m. lapkričio mėnesio atlyginimų lapelių, bei buvusio bendrovės darbuotojo A. E. parodymais. Pažymi, kad bylos įrodymai liudija priešingai: R. S. vadovaujamos bendrovės buhalterės kabinete patikrinimo metu rastos esą neapskaitytos pinigų sumos, buvusios prisegtos prie darbuotojų P. P., A. V., M. S., S. D., D. P. bei M. G. 2014 m. lapkričio mėnesio atlyginimų lapelių, kaip teismui paaiškino minėti darbuotojai, taip pat bendrovės buhalterė L. Ž. ir direktorius R. S., be to, kaip turėjo patvirtinti ir pateikti rašytiniai įrodymai, buvo skirtos išmokėti minėtiems darbuotojams grynais pinigais kaip 2014 m. gruodžio mėnesio avansas, kurio jie direktoriaus prašė dėl artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių, o reikalingas pinigų sumas buhalterės kabinete, jai nesant, R. S. nurodymu paliko bei prie jų atlyginimų lapelių prisegė bendrovės kasininko pareigas einantis T. S.. R. S. atstovas taip pat pažymi, kad tie patys byloje esantys įrodymai liudija, jog patikrinimo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 10 d., buvo sugedęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ serveris (jis neveikė jau nuo 2014 m. gruodžio 5 d.), dėl to tos dienos ūkines operacijas apskritai buvo galima įforminti ir patvirtinančius dokumentus atspausdinti tik kitą dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 11 d., kada serveris buvo sutaisytas. Minėtas aplinkybes patvirtino ne tik jau minėtų darbuotojų rašytiniai prašymai dėl avansų išmokėjimo, bet ir byloje esantis 2014 m. gruodžio 11d. minėtų pinigų išėmimui iš bendrovės kasos pagrįsti surašytas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 11 d. surašytas atitinkamų sumų darbuotojams išmokėjimo žiniaraštis bei kiti įrodymai. Atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš apklaustų asmenų teismui nepatvirtino, jog patikrinimo metu rasti pinigai turėjo būti išmokėti darbuotojams kaip atlyginimas „vokeliuose“, be to, į bylą nebuvo pateikta ir kitų tai patvirtinančių įrodymų, pvz.: atitinkamų užrašų, fiktyvių atlyginimų žiniaraščių ir pan. Taipogi atkreipia dėmesį į tai, kad, kai patikrinimo metu, pinigai buhalterės kabinete buvo rasti kaip neapskaityti, jie darbuotojams dar nebuvo išmokėti ir nebuvo mokami, o, kai kitą dieną jie buvo išmokėti, tuo metu jau buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą.
Advokato V. J. teigimu, jokie įrodymai nepatvirtina ir kaltinimo R. S. dėl 4600, 00 Lt į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. išmokėjimo bendrovėje autošaltkalviu dirbusiam A. E.. Pastebi, kad minėto asmens parodymai galėjo būti neobjektyvūs dėl to, jog darbo sutartis su pastaruoju iš esmės buvo nutraukta dėl šio darbuotojo netinkamo pareigų atlikimo, su juo buvo konfliktuota.
R. S. atstovo vertinimu, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teisingai taikė teisės normas, ištyrė visus bylos įrodymus ir juos teisingai įvertino. Teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). ATPK 9 straipsnyje taip pat nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-7339/2010).
ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-308/2012).
Kaip matyti iš R. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad bendrovėje neapskaityti pinigai niekam nebuvo mokami. Paaiškino, kad darbuotojams atlyginimai mokami kiekvieno mėnesio 10 dieną, tiek atlyginimai, tiek avansai vedami per banką, tačiau tąkart buvo kitaip, nes keitėsi pinigai, žmonės dėl asmeninių priežasčių norėjo grynųjų pinigų, juolab, kad artėjo šventės. Taip pat nurodė, kad darbuotojų prašymai buvo jo kabinete, tačiau mokesčių inspekcijos pareigūnai jo nieko neprašė, avansus, kuriuos prašė išmokėti darbuotojai, jis buvo pasakęs išmokėti savo sūnui, kuris už tai yra atsakingas. Prašymams išmokėti avansus neprieštaravo, nes litus būtų reikėję nešti į bankus pakeisti, o ten buvo susidariusios spūstys. Jo sūnus nunešė pinigus į buhalterės kabinetą, pats juos ir būtų išmokėjęs, nes visi vyrai per buhalterės kabinetą eina į persirengimo kambarį, jų nebūtų reikėję ieškoti garaže. Jo sūnus pinigus prisegė prie buhalterės išrašytų atlyginimų lapelių, kad nesusimaišytų sumos, buhalterė apie tai nieko nežinojo, ji tik buvo pasidėjusi lapelius, kuriuose nurodyta, kokias sumas pervesti per banką (109-110, 121 b. l.). Minėtus R. S. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo.
Liudytoja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė L. Ž. parodė, kad patikrinimo metu jos kabinete ant stalo buvo rasti darbuotojų atsiskaitymo lapeliai, kurie jiems duodami kiekvieną mėnesį. Kadangi jau nuo penktadienio buvo sugedęs serveris, ji negalėjo tuo momentu atspausdinti įsakymų ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių. Apie prisegtus prie lapelių pinigus ji tuo momentu nieko nežinojo. Vėliau sužinojo, kad darbuotojai prašė avanso, vadovas davė nurodymą kasininkui avansus išmokėti (113-114 b. l.).
Liudytojas S. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad keičiantis litams į eurus jam prireikė grynųjų pinigų – jis kaip ūkininkas perka degalus, todėl bendrovės direktoriaus paprašė 1100 Lt avanso. Nurodė, kad darbo užmokestis pervedamas per banką kiekvieną mėnesį, apie 10 d. (114 b. l.).
Liudytojas M. S. nurodė, kad atlyginimas bendrovėje mokamas kiekvieno mėnesio 10 d., avansas – 25 d. Pinigai pervedami į kortelę. Tąkart prieš gaudamas atlyginimą jis parašė prašymą išmokėti avansą. Jam reikėjo grynųjų pinigų, nes artėjo šventės, reikėjo pasirūpinti dovanomis (114-115 b. l.).
Liudytojas M. G. teismo posėdyje parodė, kad darbo užmokestis yra mokamas du kartus per mėnesį – kiekvieno mėnesio 10 d. jis gauna atlyginimą, o 25 d. – avansą. Gruodžio 10 d. jis paprašė daugiau avanso, nes artėjo šventės, reikėjo pirkti dovanas. Prašymą išmokėti avansą parašė raštu atlyginimo išmokėjimo dieną (115 b. l.).
Kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojas A. V. taip pat patvirtino, kad bendrovėje atlyginimai pervedami kiekvieno mėnesio 10 d., taip buvo ir 2014 m. gruodžio 10 d. Tąkart jis norėjo gauti grynų pinigų, nes buvo sugedęs automobilis, be to, artėjo šventės, Naujieji Metai, todėl prašė direktoriaus avanso. Tą pačią dieną avanso negavo, nes viską „sumaišė“ mokesčių inspekcija, pinigus gavo vėliau. Į teisėjos klausimą atsakė, kad mokesčių inspekcijos pareigūnams apie avansą nepasakė todėl, kad buvo pasimetęs (115-116 b. l.).
Tai, kad bendrovėje atlyginimai mokami vieną kartą per mėnesį – 10 d., o avansas mokamas 25 d., patvirtino ir liudytojas D. P.. Jis taip pat nurodė, kad dar prieš išmokant atlyginimus buvo prašęs avansą išmokėti anksčiau, nes reikėjo sumokėti už kompiuterį (116 b. l.).
Minėtus liudytojų parodymus, t. y. tai, kad jie rašė prašymus išmokėti avansus grynais pinigais už 2014 m. gruodžio mėnesį, patvirtina byloje esančios prašymų kopijos (79-84 b. l.). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nė vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų savo paaiškinimuose nenurodė, jog bendrovėje būtų mokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, priešingai, M. S., M. G., P. P., D. P. savo paaiškinimuose nurodė, kad jie neapskaityto darbo užmokesčio nėra gavę, nėra girdėję, kad bendrovėje kam nors atlyginimas būtų mokamas vokeliuose (29, 30, 31, 33 b. l.). S. D. ir A. V., papildydami savo paaiškinimus nurodė, kad prašė išmokėti avansus grynais pinigais ir juos gavo 2014 m. gruodžio 11 d. (27, 28 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas T. S. savo 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinime nurodė, kad bendrovės kasoje nustatytas trūkumas galėjo susidaryti dėl galbūt atlikto atsiskaitymo su tiekėjais (25 b. l.). Bendrovės vyr. buhalterė 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinime nurodė, kad atlyginimai darbuotojams mokami bankiniais pavedimais, o darbuotojų pageidavimu – grynais pinigais (26 b. l.). Taigi, nei T. S., nei L. Ž. nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad bendrovėje galėjo būti mokamas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktas darbo užmokestis. Byloje esanti kasos išlaidų orderio kopija (85 b. l.) patvirtina, kad T. S. bendrovė išdavė 3 200,00 Lt darbuotojų avansams už 2014 m. gruodžio mėnesį išmokėti, tai, kad minėta suma buvo išmokėta, patvirtina atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio kopijoje užfiksuoti duomenys (86 b. l.). Byloje esantis UAB „A.“ raštas patvirtina liudytojos L. Ž. nurodytą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sugedęs serveris, todėl ji negalėjo atspausdinti įsakymų ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių. Minėtame rašte nurodyti duomenys liudija, kad pašalinus gedimus serveris klientui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo grąžintas 2014 m. gruodžio 11 d. (93 b. l.).
Nors liudytojas A. E. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis kiekvieną mėnesį pasirašydavo įsakymus dėl priedų prie atlyginimo jam skyrimo, būtent šie pinigai ir buvo vadinami „juodi“ pinigai, tų pinigų bendrovė „niekur nerodydavo“, šių A. E. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys (116-117 b. l.). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas A. E. patvirtino kitų liudytojų parodymus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimai buvo mokami kiekvieno mėnesio 10 d., o avansai – 25 d., pinigai būdavo pervedami į kortelę. Be to, nors A. E. nurodė, kad grynais pinigais jis gaudavo įvairias sumas, jis negalėjo nurodyti, kokias sumas kiekvieną mėnesį jis gaudavo nelegaliai. Pastebėtina, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pagal patikrinimui pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, bankinius išrašus nustatyta, kad bendrovės darbuotojui A. E. į jo asmeninę sąskaitą banke buvo pravestas darbo užmokestis, kuris įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą (7-14 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu Klaipėdos AVMI specialistė nurodė, jog be A. E. buvo bendrauta ir su kitais iš bendrovės atleistais darbuotojais, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtino, kad gaudavo neapskaitytą darbo užmokestį, A. E. neatsiminė, kokias pinigų sumas kiekvieną mėnesį gavo, tik paminėjo, kad neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas kiekvieno mėnesio 10 d. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo mokami neapskaityti pinigai, mokesčių inspekcijos pareigūnai nerado (111-112 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinęs minėtų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Kaip jau minėta, asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokesčių inspekcijos pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad bendrovės buhalterės kabinete rasti pinigai buvo paruošti išmokėjimui, taip pat nepatvirtina R. S. kaltės galėjus padaryti jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo R. S. atstovas, net ir darant prielaidą, kad galėjo būti pasikėsinta padaryti ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė nei už rengimąsi, nei už pasikėsinimą padaryti administracinį teisės pažeidimą negali kilti, nes tai administracinių teisės pažeidimų kodekse nenumatyta.
Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas nebuvo apklaustas T. S., pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismui pakako įrodymų R. S. kaltės klausimui išspręsti.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. S. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties. Teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, priešingai nei nurodoma skunde, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Dėl to tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.