Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Birštono savivaldybės Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Jaunimo (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. 1994-03-30 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 47¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. 1994-10-17 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 188 str. 2 d., 190 str. 2 d., 42 str. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams, remiantis BK 46 str. – lygtinai su 4 metų bandomuoju laikotarpiu;

3. 1995-02-14 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams;

4. 1997-05-13 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 4 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 6 m., 2000-02-01 Prienų r. a. teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 271 str. 4 d. į 271 str. 2 d. ir nuo bausmės atleistas;

5. 2002-02-18 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 112 str. 1 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

6. 2002-03-13 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 35 str., 42 str., (galiojo iki 2003-05-01) taikyta amnestija, galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams 14 dienų; 2004-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius (duomenys neskelbtini) str. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos;

7. 2005-02-07 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. galutine bausme – areštu 50 parų;

8. 2005-09-23 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 metams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2014 m. vasario 16 d., apie 19 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, be jokio pateisinamo motyvo, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu kirto E. R. į veido sritį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžimą, dėl ko nukentėjusiajai E. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis E. Š. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2014 m. vasario 16 d. apie 19 val., būdamas neblaivus, savo namuose išėjo į koridorių parūkyti, kur jau rūkė E. R. ir L. A.. Jį pasikvietęs į lauką R. Š. pasakė, kad reikia paauklėti E. R., kadangi ji necenzūriniais žodžiais jį apkalbėjusi. Grįžęs iš lauko iškart priėjo prie E. R. ir kumščiu sudavė jai į veido sritį. R. Š., gindamas E., jį paguldė ant žemės, laukė kol atvyks policija. Dėl savo poelgio gailisi, blaivus taip nebūtų pasielgęs, smogė E. R. ne iš chuliganiškų paskatų, o iš pykčio. Ginčijosi su L. A. dėl savo asmeninių reikalų. E. R. jam buvo sudavusi, bet kitu laiku. Pripažįsta 30 Lt turtinę žalą, nesutinka su 1000 Lt neturtine žala.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, be jo prisipažinimo, yra įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. tvarka ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2014 m. vasario 16 d. buvo svečiuose pas L. A. ir su ja išėjo į koridorių parūkyti. Ten jau buvo R. Š., o iš savo kambario neblaivus, ramstydamas sienas išėjo E. Š.. Jis ginčijosi su L. A. dėl savo asmeninių santykių, L. E. sudavė, vėliau E. Š. išėjo į lauką su R. Š.. Grįžęs iš lauko E. Š. nieko nesakęs jai smogė į veidą, pradėjo bėgti kraujas, R. Š. paguldė ant žemės E. Š., buvo iškviesta policija, greitoji. Išleido 30 Lt vaistams nuo skausmo, kadangi lūžo nosis, be to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Lt, kuri pasireiškė tuo, kad patyrė fizinį skausmą, yra pravardžiuojama, smerkiama.

Liudytojas R. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai. Jam rūkant bendrabučio koridoriuje atėjo E. ir L., vėliau atėjo E. Š., visi kartu rūkė, kalbėjosi, nepamena, ar kas ginčijosi, bet buvo nubėgęs iki namų. Jis išėjo į lauką, paskui jį išėjo E. Š., jie lauke kalbėjo, tačiau E. Š. buvo labai girtas ir nėjo suprasti, ką jis kalba. Apie E. R. nieko nekalbėjo, jis E. Š. apie E. R. nieko nesakė. Pirmas iš lauko ėjo E. Š., jis ėjo paskui E., galvojo, kad eina namo, tačiau E. Š. nuėjo tiesiai prie E. R. ir nieko nesakęs kumščiu kirto jai į nosį. Jis parvertė E. Š. ant žemės, kažkas iškvietė policiją. E. iš nosies bėgo kraujas, E. Š. buvo praskelta kakta. Anksčiau nebuvo girdėjęs, kad E. R. pravardžiuotų E. Š..

Liudytoja L. A. parodė, kad 2014 m. vasario 16 d. nuo pietų pas ją buvo atėjusi E. R., vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivios. Išėjo į koridorių parūkyti, kur jau buvo R. Š.. Po to atėjo E. Š., buvo labai girtas, susiginčijo su E. R.. Ji taip pat ginčijosi su E. Š., sudavė E. Š. į veidą, E. R. taip pat sudavė E. Š.. R. Š. su E. Š. išėjo į lauką, trumpai pasikalbėjo, pirmas grįžo E. Š., galvojo, kad ateis namo, tačiau jis priėjo prie E. ir smogė į veidą, į nosį. E. R. atsitūpė, nuėjo pasiimti rankšluosčio, išsikvietė policiją, policija iškvietė greitąją. R. Š., norėdamas sustabdyti E., paguldė ant žemės, todėl prakirto E. kaktą, bėgo kraujas. Su E. Š. jos santykiai buvo geri, E. Š. pas ją gyveno.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2014 m. vasario 17 d. į Alytaus apskr. VPK Birštono PK kreipėsi E. R., pranešdama, kad 2014 m. vasario 16 d. apie 19.00 val. bendrabučio foje, esančio (duomenys neskelbtini), jai rūkant kartu su L. A. ir R. Š., priėjęs E. Š., kumščiu vieną kartą smogė į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, o ligoninėje buvo nustatytas nosies lūžis (b.l. 5).

Iš 2014-02-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti bendrabučio laiptinė (b. l. 7-8, 9-10).

Iš 2014-02-19 specialisto išvados Nr. G181/14 (06) matyti, kad E. R. nosies kaulų lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje (b.l. 23).

Iš 2014-02-16 asmens blaivumo testo matyti, kad E. R. nustatytas 1,56 promilės girtumas (b.l. 24).

Iš 2014-02-16 asmens blaivumo testo matyti, kad E. Š. nustatytas 2,29 promilės girtumas (b.l. 25).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nukentėjusiosios E. R., liudytojų L. A., R. Š. parodymais nustatyta, kad E. Š., grįždamas parūkęs iš lauko, nieko nesakęs priėjo prie E. R. ir kumščiu smogė jai į veido sritį. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. Š. nurodoma priežastis trenkti nukentėjusiajai dėl to, kad ji neva jį anksčiau yra apkalbėjusi, yra nepateisinama ir nepriimtina moralės ir elgesio požiūriu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad E. Š. be jokios priežasties, veikiamas chuliganiškų paskatų, smurtavo nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusioji dėl sužalojimo sirgo ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusiajai padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – galvą, sąmoningai leido sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – į galvą suduoto smūgio ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nosies kaulų lūžio yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji E. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,00 Lt turtinės ir 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 15). Kaltinamasis E. Š. ieškinį dėl turtinės 30 Lt žalos atlyginimo pripažino visiškai. Ieškinys dalyje dėl gydymuisi skirtų išlaidų laikytinas protingo dydžio, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, iš kaltinamojo E. Š. nukentėjusiosios E. R. naudai priteistina 30,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis E. Š. civilinio ieškinio dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepripažino visiškai. Nukentėjusioji E. R. nurodė, kad patyrė fizinį skausmą dėl lūžusios nosies bei pažeminimą dėl to, kad buvo pravardžiuojama.

LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiosios E. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo E. Š. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai E. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. Š. kaltė pasireiškė tyčine forma, tai padidina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. E. Š. nedirba (b.l. 29), Darbo biržos išmokų negauna (b.l. 28), registruoto nekilnojamojo turto neturi (b.l. 79). Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl patirto smūgio jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamų emocijų – baimę, nerimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, gėrė vaistus, jautėsi pažeminta. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis E. R. nustatytinas 800 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. Š.. Teismas sprendžia, jog tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,29 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas E. Š. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į žmogaus sveikatą), į kaltės formą ir rūšį – netiesiogine tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir teismo nustatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaltinamasis praeityje teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs 9 metų laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (BK 97 str. 3 d. 3 p. c)), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b.l. 32-35), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (b.l. 31). Šios aplinkybė rodo, kad E. Š. nedaro išvadų ir nesitaiso, jis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d.), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, įvertinant jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kadangi švelnesnės bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus E. Š. laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytina artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, E. Š. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (BK 56 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d., 3 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš E. Š. nukentėjusiosios E. R. naudai 30,00 Lt (trisdešimt litų) turtinės ir 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.