Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų V. D., B. D., S. P., A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas S. D. priėmė palikimą po savo sutuoktinės G. D. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jie negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti visą S. D. palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai G. D. ir S. D. 2002-09-23 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Po G. D. mirties 2016-01-12 į notarą dėl jos palikimo paveldėjimo niekas nesikreipė. G. D. įpėdiniai pagal įstatymą yra pareiškėjai, t.p. jos turtą turėjo teisę paveldėti sutuoktinis S. D.. S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė pareiškėjai (b.l. 2-20).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai, mirus vienam sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, pergyvenęs sutuoktinis, kaip 1/2 dalies savininkas, turi teisę gauti dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teisę, – nuosavybės teisės liudijimą. Pergyvenusio sutuoktinio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvio ir kaip mirusio sutuoktinio įpėdinio, teisinis statusas yra savarankiškas. Pergyvenęs sutuoktinis paveldėjimo teisę gali įgyvendinti laisva valia ir nepriklausomai nuo to, kaip įgyvendina savo kaip bendraturčio teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2009).

Taigi bylos aplinkybėmis po palikėjos G. D. mirties liko jai priklausiusios (duomenys neskelbtini). Kitos šių sklypų dalys tapo S. D. asmenine nuosavybe. Teismo vertinimu, pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai apie S. D. atliktą šių sklypų valdymą, naudojimą, kitokį kaip savininko elgesį su jais, pareiškėjų pateikta panaudos sutartis patvirtina, kad S. D. priėmė palikimą (duomenys neskelbtini)), atsiradusį po G. D. mirties, faktiniu valdymu, pradėdamas palikimą sudarančiu turtu faktiškai rūpintis, valdyti jį kaip savo, prižiūrėdamas, palaikydamas tinkamos būklės, suteikdamas panaudai kitam asmeniui. Tokiu būdu S. D. priėmė savo sutuoktinės palikimą (CK 5.13, 5.51 str.). Duomenų apie tai, kad S. D. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, palikėjos G. D. palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad S. D. aptartu būdu priėmė po jo sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, ir, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Todėl pareiškimas tenkinamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už teisės aktuose nustatytą minimalų priteistiną jų dydį (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448, straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.