- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2S-945-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01210-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių įvykdymo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. P. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 701,93 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 238,22 Lt materialinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi ieškinyje ieškovas UAB „Vilniaus energija“ išreiškė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, todėl 2011-11-08 sprendimu, priimtu už akių, teismas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo A. P. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 4 701,93 Lt skolos už šilumos energiją; 238,22 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-06-22, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 940,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė prašymą dėl 2011-11-08 sprendimo už akių įvykdymo atidėjimo. Nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam ir jo sutuoktinei priklausantis turtas yra areštuotas, jokių piniginių santaupų, indelių bankuose, vertybinių popierių neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju – gali būti vykdomas priverstinai. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas – tai išimtinės galimybės, suteiktinos tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.
Byloje nustatyta, kad iš atsakovo A. P. priteistos ieškovui UAB „Vilniaus energija“ skolos dydis kartu su priteistomis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis yra 5 880,82 Lt. Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis atsakovas A. P. nuo 2010-03-03 iki šiol Pravieniškių 2 pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje atlieka 2009-05-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau šiam atsakovo turtui yra pritaikyti suvaržymai, o pačiam atsakovui apribota teisė juo disponuoti; taip pat jo vardu įsigytas butas, už kurį priteistas įsiskolinimas ieškovui, nors jis ir neįregistruotas viešame registre atsakovo vardu. Šis butas taip pat suvaržytas didelės vertės ieškinio patenkinimui. Sodros duomenimis atsakovas nuo 2009 metų yra savarankiškai dirbantis asmuo.
Teismas, įvertinęs atsakovo išdėstytus motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, jis neturi galimybių tokio dydžio įsiskolinimą atlyginti ieškovui atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o duomenų, jog ši padėtis galėtų pasikeisti, t.y. jog atidėjus sprendimo vykdymą atsakovas vėliau galėtų įvykdyti teismo sprendimą, nepateikta. Dėl to atsakovo A. P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad sprendimo atidėjimas, žinant, jog jis vis tiek nebus įvykdytas ir praėjus atidėjimo terminui, pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principus bei paneigtų teismo sprendimo vykdytinumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. P. atskiruoju skundu prašo teismą atsižvelgti į jo padėtį - uždarbio neturėjimą bei laikinus apribojimus disponuoti turtu, - ir sprendimo vykdymą civilinėje byloje išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, t.y. nustatyti priteistų sumų mokėjimą dalimis. Nurodo, kad formaliai vertinant situaciją teismas 2012-01-31 nutartyje pagrįstai kelia reikalavimus sumokėti skolą. Tačiau teismas nepakankamai argumentavo teiginį, kad atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo suformuluotas, neva žinant, kad jis vis tiek nebus įvykdytas ir praėjus atidėjimo terminui, tai pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principus bei paneigtų teismo sprendimo vykdytinumą. UAB „Vilniaus energija“ pateikdama didžiulius skolininkų sąrašus teismui, visiškai nesigilino į individualias šilumos vartotojo gyvenimo aplinkybes į tai, kad atsakovas dabar neturi jokių galimybių įsiskolinimo sumokėti. Teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai pasisakė apie sunkią atsakovo materialinę padėtį. Atlikdamas bausmę jis neturiu jokių galimybių gauti pajamų - dirbti, kontaktuoti su verslo partneriais. Šiuo metu atsakovui liko 2-3 mėnesiai bausmės termino. Po to atsakovas pasistengs kuo greičiau atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“. Atsakovo laukia darbovietėje, todėl pradėjus dirbti padėtis pasikeis. Atsakovas šiuo metu, esant turtinių teisių suvaržymams, negali disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, kadangi visas turtas areštuotas. Sutuoktinė augina mažametį sūnų K. P. 2010-07-12 gimimo, kurio išlaikymui anksčiau lėšas skyrė atsakovas, o dabar skiria atsakovo sutuoktinės tėvai. Padedant sutuoktinės tėvams atsakovas nuo atskiro skundo padavimo dienos pradeda vykdyti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimus dėl skolos grąžinimo ir sumokėjo 500 Lt. Mokėjimus tęs kiekvieną mėnesį. Taip bus įgyvendintos įstatymo nuostatos ginant ieškovo teises ir atsakovo šeimos įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo A. P. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimo už akių vykdymo neatidėti. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas teikia prašymą, kurio realiai neįvykdys. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą, nes atlieka teismo paskirtą bausmę. Nurodė, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos įsidarbins ir įvykdys prievolę ieškovui. Atsakovo teiginiai apie tai, kad laisvėje jis „kontaktuos su verslo partneriais“ ir dirbs yra deklaratyvūs. Įrodymų apie tai, kad atsakovas įsidarbins ir jo gaunamų lėšų pakaks visų kreditorių reikalavimams tenkinti atsakovas nepateikia. Aplinkybė apie tai, kad atsakovas atlieka bausmę yra sąlygota paties atsakovo nusikalstamų veiksmų. Ieškovas nėra susijęs su atsakovo padarytu nusikaltimu. Ieškovo teisė gauti jam priklausantį užmokestį už pateiktą šilumos energiją negali būti suvaržyta dėl tos aplinkybės, kad atsakovas padarė nusikaltimą ir sulaukė už tai įstatyme numatytos bausmės. Atsakovas tiek skunde, tiek prašyme nutyli apie buto, kuriam teikiama šilumos energija, įsigijimo aplinkybes, aprašytas tiek teismo nuosprendyje, tiek spaudoje. Atsakovas, sukčiaudamas Pietų Korėjos piliečio D. W. K. atžvilgiu bei JAV įmonės „International Cement Group LLC“ atžvilgiu, apgaule įgijo iš šių asmenų 49 980 ir 499 994 JAV dolerių, o gautus pinigus skyrė 817 400 Lt vertės butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86/2009 priteisė ieškovams iš nuteistojo 1 080 516,78 Lt turtinei žalai atlyginti. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsė iki bus atlyginta šiuo nuosprendžiu priteista turtinė žala. Nuteistajam neturint tam tikslui pajamų, turtą nukreipė įmonės civilinių ieškinių padengimui. Taigi atsakovo skolos gerokai viršija atsakovo įgyto turto vertę ir vidutines legalaus uždarbio galimybes. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jis iki pradės dirbti ir uždirbs daugiau kaip vieną milijoną litų visų skolų (įskaitant skolos UAB „Vilniaus energija“) apmokėjimui yra nerealūs ir neįgyvendinami. Atsakovas apgaule įgytus pinigus panaudojo prabangiam butui įsigyti ir žino, kad šis turtas bus išvaržytas. Teikdamas prašymą teismui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atsakovas siekia sutrukdyti kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ perduoti vykdomąjį raštą vykdymui ir (viena eile kartu su kitais kreditoriais) gauti išieškotų pinigų dalį (CPK 753, 754 str.). Ūkio ministro įsakymu „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo“ 48 p. vartotojas šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo pranešimą ar sąskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos sumoka šilumos tiekėjui grynaisiais ar negrynaisiais pinigais. Šiuo atveju atsakovas laiku už šilumos energiją nemokėjo ilgą laiką (nuo 2010 m. lapkričio mėn.), šios prievolės nevykdė ir jo šeimos nariai, gyvenantys bute. Nėra duomenų apie tai, kad asmuo, atlikęs 500 Lt mokėjimą, tęs šiuos mokėjimus ir ateityje. Minėtame Ūkio ministro įsakyme nėra numatyta galimybės už šilumos energiją mokėti dalimis ar juo labiau mokėjimą atidėti. Patenkinus atsakovo prašymą ieškovo teisėti lūkesčiai tikėtis atlyginimo už šilumos energiją bus pažeisti, nes atsakovo turtas po metų jau bus išvaržytas, išieškotos lėšos bus padalintos kitiems kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šiuo atveju atidedant teismo sprendimo vykdymą būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas bei būtų pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Taigi, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo išimtinių aplinkybių, kurios sąlygotų sprendimo vykdymo atidėjimą, nebuvimą.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo suformuluotas, neva žinant, kad jis vis tiek nebus įvykdytas ir praėjus atidėjimo terminui, taip pat neatsižvelgė į tai kad atsakovas dabar neturi jokių galimybių įsiskolinimo sumokėti. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įmokos pagal atsiskaitymo knygelę mokėjimo kvitą iš kurio matyti, kad sumokėjo UAB „Vilniaus energija“ 500 Lt bei nurodė, kad mokėjimus tęs kiekvieną mėnesį.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad iš esmės visos apelianto nurodomos aplinkybės buvo tirtos ir būtent jų pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam ir jo sutuoktinei priklausantis turtas yra areštuotas, jokių piniginių santaupų, indelių bankuose, vertybinių popierių neturi, padarė pagrįstas išvadas, jog esant tokiai situacijai atsakovas neturi galimybių sumokėti ieškovui priteistą įsiskolinimą, o duomenų, jog ši padėtis galėtų pasikeisti, t.y. jog atidėjus sprendimo vykdymą atsakovas vėliau galėtų įvykdyti teismo sprendimą, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad sprendimo atidėjimas, žinant, jog jis vis tiek nebus įvykdytas ir praėjus atidėjimo terminui, pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principus bei paneigtų teismo sprendimo vykdytinumą.
Kaip minėta, įstatymas įpareigoja vertinti šalių turtinę padėtį. Tačiau tai negali būti aiškinama tokiu būdu, kad tik esant vienodai skolininko ir kreditoriaus turtinei padėčiai teismo sprendimo vykdymas negali būti atidėtas, o jų turtinės padėties skirtumai per se suteikia pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui. Priešingu atveju tai reikštų, kad vieno kreditoriaus atžvilgiu tas pats skolininkas privalėtų vykdyti sprendimą, o kito kreditoriaus atžvilgiu sprendimo vykdymas galėtų būti atidedamas ne dėl esančių ar naujai atsiradusių išimtinių aplinkybių, o dėl objektyviai egzistuojančios faktinės šalių turtinės padėties. Iš dalies tai reikštų ir kreditorių nelygiateisiškumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo UAB „Vilniaus energija“ nebloga turtinė padėtis lyginant ją su atsakovo turtine padėtimi, šiuo atveju negali lemti sprendimo vykdymo atidėjimo.
Taip pat pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde nors ir nurodė, jog kiekvieną mėnesį mokės ieškovui po 500 Lt, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad vykdo įsiteisėjusį sprendimą už akių dalimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvadą, kad dar ir dėl šios priežasties atsakovo atskirojo skundo prašymas išdėstyti sprendimo už akių vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, t.y. nustatyti priteistų sumų mokėjimą dalimis, negali būti tenkinamas.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes bei padarė išvadas nepažeisdamas teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimą, aiškinimo ir taikymo teisminėje praktikoje. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.