Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HANDLOPEX BALTIC“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui ir atsakovo mažosios bendrijos „Protektorius“ atstovei Ernestai Ranusienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HANDLOPEX BALTIC“ ieškinį atsakovui mažajai bendrijai „Protektorius“ dėl įsiskolinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui UAB „HANDLOPEX BALTIC“ 2 997,67 EUR skolą, 979,07 EUR palūkanas, 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 892 EUR bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo MB „Protektorius“.

2019 m. rugpjūčio 9 d. teisme gauti atsakovo MB „Protektorius“ prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo.

Teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Ieškovo UAB „HANDLOPEX BALTIC“ atsisakymą nuo ieškinio dalies atsakovui MB „Protektorius“ dėl skolos priteisimo tenkino, civilinę bylą Nr. e2-33765-931/2019 pagal ieškovo UAB „HANDLOPEX BALTIC“ ieškinį atsakovui MB „Protektorius“ dalyje dėl 2 997,67 EUR skolos nutraukė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 979,07 EUR palūkanas, 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją, visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovo pareikštus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, taip pat atstovavimą teismo posėdyje.

Įstatytame nėra įtvirtina kreditoriaus pareigos raštu siųsti raginimą sumokėti skolą. Ieškovas ir taip buvo geranoriškas prieš kreipiantis į teismą laukė pusę metų, kol atsakovas sumokės skolą.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovo reikalavimus priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas atmesti. Teigė, kad nors tarp šalių buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, žodžiu šalys buvo susitarusios dėl konsignacijos sutarties. Taip pat buvo susitarę žodžiu, kad už prekes atsiskaitys tik pardavus prekes. Teigė, kad visai nebuvo būtina ieškovui kreiptis į teismą, nebuvo reikalinga pasinaudoti advokato teisinėmis paslaugomis. Teigė, kad įmonė negalės atlyginti advokato išlaidų. Sutinka, kad atsakovas pasirašė pirkimo –pardavimo sutartį, sutinka, kad raštu įsipareigojo per 30 dienų apmokėti išrašytas sąskaitas faktūras, ir kad prisiėmė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Dėl Sutarties 4.6 punkto paaiškino, kad galimai ne iki galo perskaitė sutartį prieš ją pasirašydama. Paties priskaičiuotų palūkanų dydžio atsakovas neginčija.

Prelimanarus sprendimas keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TIT20180111, kuria ieškovas įsipareigojo pateikti užsakytas prekes, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir atsiskaityti su pateiktas prekes (e. b. l. 4-6).

Ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8-17). Ieškovas nurodo, kad neapmokėta atsakovo skola ieškinio parengimo dieną sudarė 2 997,67 EUR (e. b. l. 1).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė sutiko ir neginčijo, kad tarp šalių 2008 m. sausio 11 d. buvo pasirašyta Pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovo atstovė paaiškino, kad bendraujant su kitu įmonės vadybininku buvo nusistovėjusi tvarka, kad atsakovas už prekes atsiskaito tik po to, kai parduodamos prekės, t. y. žodžiu buvo susitarę dėl konsignacijos sutarties. Tačiau nurodė, kad jokių tai patvirtinančių įrodymų pateikti teismui negali, todėl neginčija į bylą pateiktos 2018 m. sausio 11 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė teismui priėmus preliminarų sprendimą byloje, sumokėjo ieškovui 2 997,67 EUR skolą pagal ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 24 d. ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 2 997,67 EUR skolos ir teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškinio atsisakymą priėmė, bylą dėl reikalavimo priteisti 2 997,67 EUR skolą nutraukė. Teismui nutraukus bylą dalyje dėl 2997,67 EUR skolos priteisimo, preliminarus sprendimas šioje dalyje keistinas.

Ginčas byloje kilo dėl 979,07 EUR palūkanų, 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 892 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo jam išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) laiku neapmokėjo. Minėtas sąskaitas atsakovas apmokėjo tik po to, kad ieškovas kreipėsi į teismą.

Nustatyta, jog atsakovas laiku su ieškovu tinkamai neatsiskaitė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neįvykdė prievolės dėl ieškovo kaltės. Ieškovas prašo priteisti 979,07 EUR dydžio palūkanas. Atsakovas neginčija ieškovo reikalaujamų priteisti palūkanų dydžio. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina prašomų priteisti palūkanų dydžius. Tačiau atsakovas nesutinka, kad palūkanos turi būti mokamos ir nesutinka su bylinėjimosi išlaidų dydžiais.

CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Sudarydamos 2018 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 puntu šalys susitarė, kad pirkėjas privalo apmokėti pardavėjui už prekes pagal šią sutartį per 30 kalendorinių dienų nuo pardavėjo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo datos. Šalys susitarė, kad pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo apmokėti 0,2 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną (e. b. l. 2, 7).

Kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006; taip pat žr.2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006; kt.).

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

Nagrinėjamu atveju šalys 2018 m. sausio 11 d. sutartimi susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka nuostolių kompensavimo funkciją.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).

Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji asmeniškai sudarė sutartį, pripažino, kad 4.4 punktu susitarė dėl tokio dydžio palūkanų už laiku neapmokėtas sąskaitas faktūras.

Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė pripažino, kad šalys dėl palūkanų dydžio susitarė raštu, taip pat susitarė, kad išrašytas PVM sąskaitas faktūras turi apmokėti per 30 dienų. Atsakovas siekdamas įrodyti savo teiginius apie tai, kad tarp šalių galimai buvo kažkoks kitas susitarimas dėl apmokėjimo už prekes galėjo remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis), tačiau nepagrįstai stengėsi įrodinėjimo naštą perkelti ieškovui, teigdama, kad ieškovas privalėjo teikti pretenzijas, informuoti apie tai, kad ketina kreiptis kad ieškovas privalėjo teikti pretenzijas, informuoti apie tai, kad ketina kreiptis į teismą.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TIT20180111 neginčijo. Atsakovas neįrodinėjo, kad šalių susitartas palūkanų dydis yra netinkamas, neatitinka įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Priešingai, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji pati asmeniškai pasirašė sutartį, kad šalys sutartį numatė, kad per 30 dienų neapmokėjus išrašytų sąskaitų faktūrų atsakovas turi teisę reikalauti mokėti 0,2 procentų dydžio palūkanų už kiekvieną praleistą dieną, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju šalių susitartos palūkanos yra per didelės, todėl priteistina visa priskaičiuota 979,07 EUR palūkanų suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio procesines palūkanas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Įstatymo 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Pažymėtina, jog Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 procento (http://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (979,07 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ypač pabrėžė tai, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, o teismas 2019 m. liepos 22 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų.

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja kreditoriaus, su kuriuo skolininkas laiku neatsiskaitė, teisę gauti fiksuotą 40 EUR sumą, kaip kompensaciją už skolos išieškojimą ne teismo tvarka. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-386-252/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 EUR sumos (kompensacijos už skolos išieškojimą ne teismo tvarka).

Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų kompensacija.

Atsakovas nesutinka su ieškovo naudai priteistomis preliminariu sprendimu bylinėjimosi išlaidomis.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Pareiškęs prieštaravimus ir teismo posėdžio metu atsakovas nesutinka su priteistomis ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

Teismas pažymi, kad patenkinus ieškovo reikalavimą pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovo naudai preliminariu sprendimu priteista atlyginti 45 EUR dydžio ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) (e. b. l. 20) bei 847 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis) (e. b. l. 19), iš viso – 892 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Teismui 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 2 997,67 EUR skolos priteisimo, ieškovui grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 2 d.), t. y. 25,50 EUR (34 EUR x75 proc).

Grąžinus ieškovui 25,50 EUR žyminio mokesčio dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina likusi sumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 19,50 EUR.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas teikė ieškinį dėl skolos. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą už ieškinio parengimo maksimali atlygintina advokato išlaidų suma yra 3156,75 EUR. Ieškovas už ieškinio parengimą, skolą pagrindžiančių dokumentų teisinę analizę, teisines konsultacijas dėl skolos priteisimo proceso, skolininko mokumo vertinimą – 847 EUR, t. y. 3,7 karto mažesnės sumos nei Rekomendacijos įtvirtintas maksimalus dydis.

Teismas preliminariu sprendimu priteisė visą ieškovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teikiamas teisines paslaugas dydį. Teismas pažymi, kad atsakovui nesumokėjus laiku skolos, ieškovo atstovas turėjo parengti įstatymo reikalavimams atitinkantį ieškinį, atlikti dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą, surinko tinkamus dokumentus ir tik tuomet parengęs ieškinį pateikė jį teismui. Kadangi nustatyta, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijose įtvirtinti dydžiai, nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingo dydžio. Be to, byloje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovo kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad telefonu bendravo su ieškovo atstovais, kad buvo priminta apie tai, kad PVM sąskaitos nėra apmokėtos. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atstovo atstovės argumentus, kad atsakovas negavo jokio raginimo, pretenzijos ar įspėjimo dėl skolos sumokėjimo, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2018 m. sausio 11 d. pasirašytos sutarties TIT20180111 4.6 punkte numatyta, kad visi mokesčiai ir išlaidos atsirandančios dėl pirkėjo skolų išieškojimo yra dengiamos pirkėjo sąskaitą ir pirkėjas sutinka jas padengti nepriklausomai nuo to ar skola buvo išieškoma teismine ar ikiteismine tvarka (e. b. b. l. 5).

Ieškovo atstovas pateikė įrodymus apie papildomai ieškovo patirtas 484 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 310 EUR už atsakovo prieštaravimų ir jų priedų teisinė analizė, atsiliepimo į prieštravimus parengimas ir 90 EUR už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2019 m. spalio 4 d. teismo posėdyje. Ieškovo prašomi priteisti dydžiai neviršija minėtų Rekomendacijų maksimalaus dydžio, todėl prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos.

Teismas pažymi, kad preliminarus sprendimas keistinas atsižvelgus į tai, kad atsakovas sumokėjo pagrindinę skolą ir ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 2 997,67 EUR pagrindinės skolos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui skolos laiku neapmokėjo, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, o 2 997,67 EUR sumą ieškovui sumokėjo po ieškovo kreipimosi į teismą dienos ir po preliminaraus sprendimo gavimo (procesinių dokumentų įteikimo pažyma), todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.).

Iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1350,50 EUR (847 EUR +19,50 EUR +484 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, po preliminaraus sprendimo priėmimo valstybei sudaro 1,79 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos „Protektorius“, j. a. k. 304721036, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HANDLOPEX BALTIC“, j. a. k. 302284666, naudai 979,07 EUR (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 7 ct) palūkanas, 40 EUR (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (979,07 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1350,50 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt eurų ir 50 cnt) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „HANDLOPEX BALTIC“, j. a. k. 302284666, 25,50 EUR (dvidešimt penkių eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį, su mokėtą 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. d815 (žyminio mokesčio užduoties kodas: ZH71464).

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.