Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. N., jo atstovei advokato padėjėjai Andrei Bakanavičienei (nuotoliniu būdu),

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui D. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. N. atstovo A. K. skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto D. U. 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto D. U. 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) L. N. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 525 straipsnio 2 dalį 45 eurų bauda, už tai, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), atliekant stogo dengimo darbus, buvo naudojama atvira ugnis, naudojant atvirą liepsną, buvo sujungiama tarpusavyje bituminė danga. Darbas buvo atliekamas ant medinių stogo konstrukcijų. Atliekant šiuos darbus, galimai galėjo nukristi stogo konstrukcijų įkaitusi atplaiša į šiukšles ir dėl šios priežasties galėjo kilti gaisras.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. N. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-233, 2 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. N. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas A. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą L. N. atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad L. N. 2023 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) esančiame negyvenamajame name atliko stogo dengimo darbus. Stogo dengimo darbai buvo atliekami namo savininkui E. B.. Su E. B. rašytinė rangos darbų sutartis pasirašyta nebuvo, darbai vykdomi pagal žodinį susitarimą. E. B. kreipėsi dėl stogo dengimo darbų, žodžiu buvo aptarta darbų atlikimo eiga (kokie darbai bus atliekami). Medžiagomis rūpinosi E. B., t. y. L. N. naudojo E. B. perduotas medžiagas stogo dengimui. Taip pat visa darbų eiga buvo nuolat derinama su namo savininku E. B.. Atliekant darbus, 2023 m. rugsėjo 29 d. kilo gaisras negyvenamame name. Kaip nurodoma tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos patikrinimo, negyvenamas namas: 22x20 m, mūrinis, stogo konstrukcijos medinės, stogas galimai dengtas šiferiu. Gaisro metu sudegė stogo konstrukcijos, dalis šiferio stogo, sudegė namo viduje ir šalia namo buvusios statybinės medžiagos, namų apyvokos daiktai, ir ant stogo buvę fotoelementai. Apdegė medžiai šalia namo ir apie 15 a miško paklotės.

L. N. objekte dirbo nuo rugsėjo 13 d. Atvykus į darbų vietą bendravo su namo savininku E. B.. Apžiūrėjus stogą pastebėjo, kad reikalinga keisti difuzinę plėvelę, medines konstrukcijas, nes jos jau pasenusios. Tačiau E. B. nurodė, kad keisti neketina, kaip paminėjo pats, galimai namą parduos, todėl, tikėtina, taupydamas, keisti medžiagas atsisakė. Visas medžiagas darbams tiekė pats savininkas. L. N. manymu, medžiagos irgi nebuvo naujai perkamos namui, buvo sandėliuojamos namo kieme. Kiek žinoma, L. N., savininkas susijęs su statybų verslu, galimai naudojo nuo statybų liekančius statybinių medžiagų likučius.

Gaisro išvakarėse, 2023 m. rugsėjo 28 d., L. N. paprašė šiek tiek tepalo varžtų įsukimui. Savininkas E. B. ant stogo atnešė kelių litrų talpos degių medžiagų – tepalo. L. N. įspėjo, kad tokio kiekio nereikia ir jų ant stogo nebūtų. Kitą dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 29 d. ryte L. N. ir su juo dirbantis darbininkas kalbėjosi su savininku E. B.. E. B. užsiminė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. vakare buvo užlipęs ant stogo, apžiūrėjo pastatytą kaminą.

L. N. ir kartu dirbęs darbuotojas 2023 m. rugsėjo 29 d. atliko bituminės dangos sujungimo darbus. Ar E. B. buvo tuo metu namuose, nematė. Baigus darbus nulipo nuo stogo, tačiau išgirdo įtartiną garsą (galimai, jog užsidegė ant stogo buvusios paliktos plastikinės statybinių medžiagų pakuotės) ir netrukus pastebėjo gaisrą, iškvietė priešgaisrinę pagalbą.

E. B. prieš darbų vykdymą nepateikė nei L. N., nei kitam tame objekte dirbusiam darbininkui namo techninio projekto, planų. Visus darbus ir naudojamas medžiagas nurodydavo pats savininkas E. B.. Ar buvo naudojamos statomo namo projekte naudojamos medžiagos ir techniniai sprendimai, žinojo tik pats E. B.. L. N. vykdė tik su stogo dengimu susijusius darbus, kitos pašalinės galimai gaisrą sukėlusios medžiagos ant stogo buvo ne L. N. paliktos ir ne su jo darbu susijusios.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad L. N. atliekant stogo dengimo darbus, buvo naudojama atvira ugnis, naudojant atvirą liepsną buvo sujungiama tarpusavyje bituminė danga. Darbas buvo atliekamas ant medinių stogo konstrukcijų. Atliekant šiuos darbus, galimai galėjo nukristi stogo konstrukcijų įkaitusi atplaiša į šiukšles ir dėl šios priežasties galėjo kilti gaisras. Nutarime nurodoma, kad buvo pažeistas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 2 punktas, numatantis, kad be šių taisyklių, būtina eksploatuojamame objekte užtikrinti statinio techniniame (techniniame–energetiniame) pase numatytų gaisrinės saugos sistemų veikimą, gaisrinės saugos sprendinių įgyvendinimą ir laikytis kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar jam išplisti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. N. nėra tinkamas subjektas pagal skundžiamame nutarime nustatytas faktines aplinkybes ir jo veiksmuose nebuvo privalomojo sudėties požymio – kaltės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, kadangi jis nėra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jo veiksmai neatitinka nei tyčios, nei neatsargumo, dėl to nėra būtinojo sudėties požymio.

Visų pirma, už priešgaisrinę saugą statomame name atsakingas yra E. B., t. y. namo savininkas. Jis organizavo ir vykdė viso namo statybas, samdė atskirus darbuotojus, savarankiškai tiekė statybines medžiagas, vykdė darbų priežiūrą. Konkrečiai L. N. su savo kolega buvo žodžiu pasamdyti tik stogo dengimo darbams. Be to, L. N. 2023 m. rugsėjo 25 d., prieš pradedant vykdyti darbus, įspėjo savininką E. B. apie netinkamas statybines medžiagas (medines konstrukcijas ir difuzinę plėvelę), kurias reikia keisti, tačiau savininkas E. B. atsisakė medžiagas keisti. Taigi už viso negyvenamojo pastato statybų organizavimą buvo atsakingas pastato savininkas E. B.. Jis privalėjo turėti parengtą statybų projektą, numatytus priešgaisrinės saugos reikalavimus, užtikrinti bendrą priešgaisrinę saugą visame jam priklausančiame pastate. Tačiau prieš atliekant darbus su statomo namo projektu L. N. nesupažindino, nenurodė kokios medžiagos turi būti naudojamos, kokie numatyti techniniai sprendimai. Iš esmės E. B. žodžiu sutarė ir pavedė L. N. vykdyti stogo dengimo darbus pagal jo paties parūpintomis medžiagos ir jo paties numatytais būdais. Taigi L. N. išimtinai vykdė savininko E. B. nurodymus.

Antra, E. B. taip pat pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 2 punkto reikalavimus, neužtikrino saugios ir priešgaisrinę saugą atitinkančios darbų vykdymo vietos, paliko joje greitai užsidegančias medžiagas (tepalus ir plastikines statybinių medžiagų pakuotes, kurios ir užsidegė). Nutarime nurodoma blanketinė norma į Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 2 punktą yra bendro pobūdžio norma, taikytina ir savininkui E. B..

Kaip nustatyta ir tarnybiniame pranešime bei skundžiamame nutarime, gaisras kilo užsidegus ant stogo buvusioms šiukšlėms. Ant stogo buvo paliktos statybinių medžiagų plastikinės pakuotės, kurios yra itin degios. Būtent jų degimo garsą ir išgirdo L. N. bei nedelsiant iškvietė priešgaisrinę pagalbą. Dar daugiau, diena iki gaisro, L. N. prireikė šiek sutepti varžtą, dėl to paprašė E. B. šiek tiek tepalo, kaip nurodė, lašo kiekio. E. B. vietoje to, neapgalvotai ir neatsakingai, ant stogo atnešė ir paliko kelių litrų talpos tepalus, kurie yra itin degi medžiaga. L. N. įspėjo, kad tokio kiekio jam nereikia ir, kad tepalai būtų pašalinti nuo stogo, tačiau E. B. to nepadarė. Galiausiai, pats E. B. 2023 m. rugsėjo 29 d. ryte, kalbėdamasis su L. N. bei kartu buvusiu darbuotoju, nurodė jiems, jog iš vakaro buvo užlipęs ant stogo apžiūrėti kaminą. Vadinasi, neaišku kokius dar veiksmus galėjo atlikti E. B. ir kokių kitų medžiagų, dėl kurių galėjo kilti gaisras ten galimai paliko.

Trečia, byloje nenustatyta, kad būtent dėl L. N. veiksmų, dengiant stogą bitumine danga, kilo gaisras. Kaip matyti iš bylos medžiagos, keliama tokia prielaida, kuriai patvirtinti pakankamai duomenų nesurinkta. Nutarime nurodoma, kad: „L. N. atliekant stogo dengimo darbus buvo naudojama atvira ugnis, naudojant atvirą liepsną buvo sujungiama tarpusavyje bituminė danga. Darbas buvo atliekamas ant medinių stogo konstrukcijų. Atliekant šiuos darbus, galimai galėjo nukristi stogo konstrukcijų įkaitusi atplaiša i šiukšles ir dėl šios priežasties galėjo kilti gaisras.“ Iš skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių matyti, kad gaisro kilimui įtakos turėjo ir jau pirmiau aptartos ant stogo buvusios šiukšlės, už kurių palikimą ten atsakingas E. B.. L. N. jų ten nepaliko ir nebuvo atsakingas už tinkamą statybinių medžiagų atliekų sandėliavimą ar išvežimą.

Nutarime L. N. pažeidimas grindžiamas blanketinės bendro pobūdžio normos pažeidimu, t. y. nenurodomi konkretūs gaisrą sukėlę jo pažeidimai. Analogiškai minėtą normą pažeidė ir pats E. B., kuris buvo atsakingas už savo namo statybas, rūpinosi statybinėmis medžiagomis, tvarka ir stogo priežiūra, įskaitant tinkamą atliekų sandėliavimą ir utilizavimą. Tuo tarpu skundžiamame nutarime dėl L. N. veiksmų daroma prielaida, jog „galimai“ gaisras galėjo dėl to kilti, tačiau susipažinus su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga neabejotinų duomenų apie tai, kad būtent L. N. atlikti darbai sukėlė gaisrą, nėra. Darbai buvo atliekami 2023 m. rugsėjo 25–29 d. Tuo metu oro sąlygos buvo itin šiltos, dienos buvo saulėtos ir giedros. Ant stogo besimėtančios šiukšlės galėjo užsidegti ir veikiamos oro sąlygų, t. y. bituminės dangos dengimui naudojami įrankiai galėjo būti ne vienintelė gaisro kilimo priežastis arba apskritai galėjo nesukelti gaisro. Tikslios gaisro kilimo aplinkybės nenustatytos, dėl to ir skundžiamame nutarime preziumuojama, kad gaisras galimai kilo šiukšlėms užsidegus dėl L. N. atliktų darbų, tačiau ar negalėjo užsidegti dėl kitų aplinkybių, kokią įtaką gaisrui turėjo E. B. paliktos šiukšlės ir tepalai apskritai nenustatyta. Taigi byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp L. N. veiksmų atliekant bituminės dangos dengimo darbus ir padarinių – gaisro kilimo, keliama tik tokia prielaida.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo byloje gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus pažymėtina, kad L. N. veiksmuose nėra visų būtinųjų ANK 525 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Už priešgaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimą negyvenamame name buvo atsakingas namo savininkas E. B., kuris taip pat buvo atsakingas ir už tinkamą statybų organizavimą, techninio statybų projekto laikymąsi. Šių pareigų jis nesilaikė. Be to, E. B. neužtikrino priešgaisrinės saugos laikymosi ir sandėliavo bei nepašalino statybinių medžiagų degių plastikinių pakuočių nuo stogo, paliko degias medžiagas (tepalus) ant stogo, kas neabejotinai buvo pagrindinė įsiplieskusio gaisro priežastis, t. y. jei ant stogo nebūtų buvę degių medžiagų, gaisras būtų nekilęs arba jo padariniai būtų buvę žymiai menkesni. Galiausiai, skundžiamame nutarime nurodoma, kad gaisras kilo užsidegus šiukšlėms, už kurių palikimą atsakingas E. B.. Išvada dėl L. N. veiksmų atliekant dengimo darbus yra tik prielaida, skundžiamame nutarime nurodoma, jog galimai dėl to kilo gaisras. Tokios išvados negali būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, aiškintinos L. N. naudai (b. l. 50–55).

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas po 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 13.08 val. negyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro. 2023 m. rugsėjo 29 d. atlikus neatidėliotiną informacijos patikrinimą dėl kilusio gaisro ir apžiūrėjus įvykio vietą, buvo matoma, kad gaisras kilo toje namo dalyje, kur buvo atliekami stogo remonto darbai. Apklausus namo savininką E. B., šis nurodė, kad kai kilo gaisras, jo paties įvykio vietoje nebuvo, tuo metu pareiškėjas vykdė stogo dengimo darbus. Pareiškėjas atvykęs į (duomenys neskelbtini) priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą nurodė, kad atliko darbus naudodamas atvirą ugnį. Daugiau ar kitų galimų techninių priežasčių, dėl ko galėjo kilti gaisras, pareiškėjas negalėjo nurodyti. Atitinkamai pagal nustatytus faktus ir įvykio aplinkybes, 2023 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime yra užfiksuoti gaisro padariniai ir labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys (atliekant skardinimo darbus, ar kažkokius kitus darbus, galėjo užkristi žiežirba ir dėl šios priežasties galėjo kilti gaisras). Patikslintame 2023 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo yra nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys (atliekant stogo montavimo darbus buvo lydoma bituminė stogo danga, dėl šios priežasties galėjo kilti gaisras). Šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, dirbdamas galimai nelegalius darbus (stogo dengimo darbus), naudojo atvirą liepsną nerūpestingai ir neatsakingai, tuo pažeidė taisyklių 2 punktą.

Nagrinėjamu atveju, remiantis surinktais tyrimo duomenimis ir paties pareiškėjo paaiškinimais, kad jis naudojo atvirą ugnį, pareiškėjui 2023 m. spalio 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo už nusižengimą, numatytą ANK 525 straipsnio 2 dalyje, jam pasiūlyta sumokėti 10 eurų baudą iki 2023 m. spalio 26 d. Pareiškėjas dėl gaisro priežasties nesutiko, su protokolu susipažindintas 2023 m. spalio 11 d. (susipažinimas patvirtintas parašu).

Iki 2023 m. spalio 26 d. pareiškėjui nesumokėjus paskirtos 10 eurų baudos, nedalyvaujant pareiškėjui, neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas. Skundžiamu nutarimu bauda paskirta pagal įstatyme įtvirtintas bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, proporcingai padarytam nusižengimui ir pareiškėjo asmenybei. Pareiškėjas pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 2 punkto reikalavimus ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 525 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Iš skundo argumentų ir motyvų matyti, jog pareiškėjas labiausiai suinteresuotas nuginčyti skundžiamą nutarimą ne tiek dėl administracinės atsakomybės panaikinimo, kiek ryšium su tuo (pripažinus jo kaltę dėl gaisro kilimo priežasties) gresianti civilinė atsakomybė dėl žalos, kilusios gaisro metu, atlyginimo. (b. l. 36–38).

Pareiškėjas L. N. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog 2023 m. rugsėjo 28 d. statė kaminą. E. B. tą dieną buvo užlipęs minėtą kaminą apžiūrėti ir atnešė daug tepalo, nors jis (L. N.) prašė labai nedaug. 2023 m. rugsėjo 29 d. nuo 9 val. iki 11 val. jis (L. N.) naudodamas kaitinimo lempą, iš kurios eina ugnis, atlikinėjo paprastus bituminės dangos sujungimo darbus. Ant stogo buvo sena difuzinė plėvelė su įplyšimais, tačiau atliekant darbus jis nematė, kad ji degtų. Po 11 val. dėjo šiferį ant stogo. Praėjus kuriam laikui, lipant žemyn nuo stogo išgirdo polietileno degimo garsą. Kadangi su juo tą dieną dirbo E. J., kuris apačioje žymėjo šiferį, jis (L. N.) jam pasakė pažiūrėti kas vyksta. Jis (E. J.) užlipo kopėčiomis į antrą aukštą ant perdangos ir pasakė, kad dega polietileninės plėvelės. Tai išgirdęs, jis (L. N.) E. J. pasakė kažką užmesti ant viršaus arba plėveles numesti žemyn, ir jam padarius kažkurį iš šių veiksmų, staiga įsiplieskė ugnis, kuri vėliau pasiekė ir patį stogą. Minėtos plėvelės buvo galimai paliktos E. B. po praeitų darbų, apie tas plėveles jis (L. N.) nežinojo ir, kadangi tame objekte lydymo darbai buvo atliekami apie savaitę laiko, iki tol problemų nekilo, todėl jis (L. N.) ir nepagalvojo tas plėveles patraukti. Kadangi nieko negalėjo padaryti, iškart kvietė gaisrinę ir paskambino savininkui E. B..

Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, jog jis ir L. N. yra seni pažįstami. Jis L. N. paprašė padėti sutvarkyti stogą. Kadangi ant stogo buvo sena, įplyšusi plėvelė, L. N. pirmiausia turėjo išmatuoti, sulydyti ir sudėti bituminę dangą, kad pro minėtą plėvelę nepralytų, o tada uždėti šiferį. Prieš pradedant darbus, L. N. jokių pastebėjimų ir pastabų dėl plėvelės ar jos būklės nepateikė. Dalis pastate buvusių nekokybiškų medinių konstrukcijų buvo pakeistos, o kita dalis palikta, kadangi atitiko visus kokybės reikalavimus. Pastogė buvo naudojama kaip sandėlis, todėl joje buvo palikti baldai, durys, įrankiai, įranga, statybinė vata ir kitos statybinės medžiagos, tačiau šie daiktai L. N. lydant bituminę dangą netrukdė, rizikos nekėlė, todėl buvo patraukti taip, kad būtų galima praeiti, bet nebuvo išnešti. Bituminės dangos sulydymui jis (E. B.) buvo pasiūlęs naudoti karšto oro pūstuvą, tačiau L. N. pasirinko tai, kas jam buvo patogiau ir butiminę dangą lydė „lietlempe“. Jis (E. B.) įvykio dieną ar dieną prieš ant stogo nebuvo užlipęs, tepalo nenešė ir jokių darbų neatlikinėjo, nes turi sveikatos problemų. L. N. paskambino telefonu ir pranešė, kad tvarkant stogą įvyko gaisras. Pačio gaisro jis nematė ir negalėjo kažko padaryti, nes objekte tą dieną jo nebuvo.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną dirbo dviese su L. N. ir į darbo vietą atvyko apie 8 val. Pirmiausia turėjo susidėti prilydomą stogo dangą, todėl iki 11 val. L. N. su lietlempe, naudodamas ugnį, atlikinėjo šiuos darbus, o jis (E. J.) atliko pagalbinio darbuotojo funkcijas. Kadangi prieš tai dėjo kaminą, anksčiau buvo užlipę į pastogę ir matė labai daug netvarkingai sudėtų daiktų. Prieš atliekant darbus, kad būtų patogiau vaikščioti, jie savo darbo vietą apsitvarkė. Kelias dienas iki gaisro, E. B. pats kažką tvarkėsi ir buvo primėtęs įvairių brezentų ir kitų plėvelių. Po to, kai sudėjo prilydomą stogo dangą, likusią darbo dienos dalį ant stogo dėjo šiferį. Maždaug apie pietus, L. N. pasakė susidėti šiferio lapus ir eiti pietauti. Jau besiruošiant išeiti, L. N. jam pasakė, kad kažkas varva ir pasakė nueiti į viršų pažiūrėti. Jis (E. J.) greitai nubėgo, kopėčiomis užlipo ant perdangos ir pamatė dūmus. Priėjęs arčiau pastebėjo, kad dega surinkti ir sudėti įvairūs brezentai ir kitos plėvelės. Toje vietoje, kur buvo sudėtos šios atliekos, tą dieną jie jokių darbų nedarė. E. B. jiems kitų įrankių nedavė, buvo pasiūlęs mažus balionėlius, naudojamus laužavietės užkūrimui, tačiau jų buvo atsisakyta dėl prastos kokybės.

Institucijos atstovas D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykęs į vietą, kurioje dar buvo atliekami gesinimo darbai, kalbėjo su namo savininku ir pasakė, kad atvažiuos kitą dieną apžiūrėti, kas galėjo sukelti gaisrą, nes tuo metu stogas jau buvo visiškai sudegęs ir nebuvo galimybės atlikti tyrimą. Po kelių dienų atvyko prie namo, apklausė netoliese buvusius žmones, kurie pasakė, kad ten galėjo būti saulės elektrinė, todėl ieškojo trumpo jungimo požymių, tačiau jų nerado. Tuomet pačio savininko paklausė kurioje vietoje buvo minėta elektrinė, tačiau savininkas nurodė visai kitą priežastį ir nurodė, kad buvo vykdomi stogo remonto darbai. Pradėjus aiškintis, kas vykdė šiuos darbus, jam buvo paaiškinta, kad tai darė L. N.. Paklausus kokiu pobūdžiu buvo atliekami darbai, jam (D. U.) buvo nurodyta, kad naudojant atvirą ugnį. Remdamasis turima informacija, pasikvietė L. N. apklausai ir apklausos metu jis papasakojo tas pačias aplinkybes. Neįžvelgus kitų techninių priežasčių, kodėl galėjo kilti gaisras, o L. N. neapžiūrėjus savo darbo vietos ir nesiėmus tam tikrų veiksmų apsaugoti degias medžiagas kaip nors jas uždengiant ar kitokiais būdais, kaip tai yra numatyta Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punkte, jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad L. N. 2023 m. spalio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), L. N. atliekant stogo dengimo darbus, buvo naudojama atvira ugnis, naudojant atvirą liepsną, buvo sujungiama tarpusavyje bituminė danga. Darbas buvo atliekamas ant medinių stogo konstrukcijų. Atliekant šiuos darbus, galimai galėjo nukristi stogo konstrukcijų įkaitusi atplaiša į šiukšles ir dėl šios priežasties galėjo kilti gaisras. Tokiais savo veiksmais L. N. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-233, 2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 525 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 10).

Skundžiamu nutarimu L. N. nubaustas pagal ANK 525 straipsnio 2 dalį 45 eurų bauda už tai, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), atliekant stogo dengimo darbus, buvo naudojama atvira ugnis, naudojant atvirą liepsną, buvo sujungiama tarpusavyje bituminė danga. Darbas buvo atliekamas ant medinių stogo konstrukcijų. Atliekant šiuos darbus, galimai galėjo nukristi stogo konstrukcijų įkaitusi atplaiša į šiukšles ir dėl šios priežasties galėjo kilti gaisras (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 15).

ANK 525 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio gali kilti gaisras, sprogimas. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 525 straipsnio 2 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti arba nevykdomi.

Nagrinėjamu atveju L. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. spalio 25 d.) 2 punkto reikalavimų pažeidimo. Paminėtų taisyklių 2 punkte numatyta, kad be taisyklių, būtina eksploatuojamame objekte užtikrinti statinio techniniame (techniniame-energetiniame) pase numatytų gaisrinės saugos sistemų veikimą, gaisrinės saugos sprendinių įgyvendinimą ir laikytis kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar jam išplisti.

Be to, teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad L. N. pažeidė arba Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 2 punkte įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai su ugnimi, arba 178 punktą, kuriame nurodyta, kad 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos arba patikimai apsaugotos. Taip pat imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų. Šie reikalavimai netaikomi technologiniame procese tuo metu tiesiogiai naudojamoms medžiagoms.

Visų pirma pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Tai yra svarbu tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad L. N. naudodamas ugnį jungė bituminę dangą ją sulydydamas, nėra. Visgi šiuo atveju nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime suformuluotame kaltinime nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu L. N. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Kaltinimas suformuluotas tik įvardinant L. N. atliktus darbus, o toliau keliamos prielaidos dėl tikėtinos gaisro kilimo priežasties, galimos įvykių sekos, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ANK 525 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties buvimo, kadangi lieka neatskleista, kokias teisės aktais numatytas pareigas savo veikimu ar neveikimu jis pažeidė, kokių pareigų nevykdė. Detalus kaltinimo surašymas, reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto sprendimo dėl administracinio nusižengimo galima suprasti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad L. N. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 2 punkto reikalavimus, tuo tarpu teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad L. N. galėjo pažeisti ir tų pačių taisyklių 178 punkto reikalavimus.

ANK įtvirtintos teisės aktų normos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto nusižengimo aprašymo turinį, be kita ko, ir nuorodas į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik pagal tokį administracinio nusižengimo aprašymą, pagal kurį jam perduota medžiaga (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-322-493/2019).

Įvertinus bylos medžiagą ir galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgus į tai, kad teismas negali keisti, išplėsti administracinio nusižengimo protokole apibrėžto kaltinimo ribų, nurodydamas visiškai naujas teisinei kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes, papildyti nuorodomis į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą, konstatuotina, kad dėl tikslaus administracinio kaltinimo nesuformulavimo ir tikslių nuorodų į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą, neišdėstymo, taigi ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. N. atstovo skundą tenkinti iš dalies

Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto D. U. 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą, grąžinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.