- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-2004-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02771-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Altmeda“
- Ieškovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altmeda“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Altmeda“, trečiajam asmeniui J. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 31 000 Eur žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą. Ieškovas prašyme nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė atsakovei, todėl egzistuoja didelė tikimybė, jog atsakovė, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, bandys paslėpti ar perleisti turimą turtą, siekdama apsunkinti ar padaryti neįmanomą sprendimo įvykdymą. Atsakovės 2015 metų balanso duomenimis, jos turtas buvo vertas 444 458 Eur, turto didžiąją dalį sudarė nebaigtos vykdyti sutartys (255 586 Eur), per vienerius matus gautinos sumos (125 139 Eur), t. y. pajamos, kurios dar nėra gautos. Atsakovė turi 383 341 Eur įsipareigojimų, todėl ji realiai disponuoja materialiu turtu, kurio vertė 26 105 Eur, ir 37 628 Eur piniginėmis lėšomis. Kadangi atsakovė turi turto už 63 733 Eur sumą, ieškinio suma jai yra pakankamai didelė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovei jį saugoti ir naudotis, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 31 000 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų daryti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais ir su ieškovu.
Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, dėl didelės pinigų sumos, todėl ieškovas turi pagrindą prašyti areštuoti atsakovės turtą, kadangi nesiėmus priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, atsakovė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl to būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei 31 000 Eur sumai, šiuo metu nėra galimybės įvertinti realią atsakovės finansinę padėtį ir mokumą, todėl preziumuojama, jog reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Preliminariai neįvertintas ieškovo atsakovei pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai nepagrindžia, kad šalis siejo kokie nors teisiniai santykiai, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo pateiktas netinkamam atsakovui. Taip pat ieškovas ieškinyje nepagrindė ir neįrodė egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygas. J. J. yra atsakingas dėl žalos ieškovui padarymo. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio. Ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir, preliminariai vertinant, palankus ieškovui teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
Neatsižvelgta į atsakovės turtinę padėtį, patikimumą, nepagrįstai ieškinio suma vertinta kaip didelė atsakovei. Pagal atsakovės balanso už 2016 metus duomenis bendrovė turi turto už 407 856 Eur, nuosavas kapitalas sudaro 31 566 Eur. Pagal atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2016 metus bendrovės apyvarta (pardavimo pajamos) yra 969 880 Eur, bendrovė veikia pelningai – gavo 18 193 Eur grynojo pelno. Atsakovė neturi finansinių įsipareigojimų komerciniams bankams, jos turtas nėra įkeistas. Didžioji dalis atsakovės įsipareigojimų (234 899,11 Eur) yra įsipareigojimai akcininkams. Ieškinio sumą lyginant su atsakovės turtu ir finansine situacija, darytina išvada, kad realiai nekyla grėsmė galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui ar apsunkinimui.
Nagrinėjimu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės apie atsakovės nesąžiningumą, ieškovas net nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.
Pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, sutrikdyta atsakovės ūkinė komercinė veikla, ribojamos jos galimybės gauti pajamas, sukeliami nepatogumai atsakovei, kyla reali grėsmė, kad bendrovė gali patirti nuostolius, pasireiškiančius reputacijos rinkoje sumažėjimu ir klientų praradimu, negalimumu vykdyti prisiimtus iš anksto suplanuotus įsipareigojimus, o tai gali sukelti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei prieštarauja proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Ieškinyje yra nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai. Joms pagrįsti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus. Tai, kad atsakovė nesutinka su ieškinio faktiniu pagrindu, neeliminuoja nutartyje konstatuotos tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas.
6.2. Nepaisant atsakovės balanse nurodytų didelių turimo turto sumų, atsakovės finansinė padėtis nėra tokia, kad pareikšto ieškinio sumą būtų galima vertinti kaip nedidelę. Atsakovės 2016 metų balanse nurodyta, kad bendrovė turi turto iš viso už 407 856 Eur, tačiau šio turto didžiąją dalį (398 485 Eur) sudaro nebaigtos vykdyti sutartys (308 417 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (79 954 Eur), t. y. pajamos, kurios dar nėra gautos. Atsakovė turi 328 549 Eur įsipareigojimų. Taigi atsakovė disponuoja tik materialiu turtu, kurio vertė 9 371 Eur, ir 10 114 Eur piniginių lėšų suma.
6.3. Antstoliui areštavus atsakovės turtą – transporto priemones ir pinigines lėšas banko sąskaitose, atsakovė 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi į antstolį su prašymu panaikinti banko sąskaitų areštą ir jį taikyti tik transporto priemonėms. Antstolis tą pačią dieną patenkino atsakovės prašymą ir priėmė patvarkymą dėl turto arešto patikslinimo, kuriuo buvo panaikintas atsakovės banko sąskaitų areštas. Nuo 2017 m. birželio 22 d. areštas yra taikomas tik atsakovės transporto priemonėms, neuždraudžiant jų naudoti įmonės reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Atsakovė su atskiruoju skundu, o ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2016 metų atsakovės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, vykdomosios bylos dokumentus. Šalys, teikdamos naujus įrodymus, neprašo jų priimti į bylą, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateiktų dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Visgi nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime dar nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko apskritai. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nusprendęs, kad, neareštavus atsakovės turto ieškinio sumai, kiltų grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ieškovo ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Atskirajame skunde atsakovė kvestionuoja nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtindama, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, t. y. atlieka tik preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 31 000 Eur žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo.
Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovas įrodinėjo iš esmės vien didelės ieškinio sumos atsakovei kriterijumi, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasi teismų praktikos, kuri jau yra pasenusi, išaiškinimais dėl didelės ieškinio sumos įtakos būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai.
Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).
Ieškovas nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui. Ieškovui nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir nepateikus bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu (CPK 178 straipsnis), apeliacinės instancijos teismui taip pat neturint pagrindo jų konstatuoti, darytina išvada, kad vien deklaratyvūs ieškovo argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą atsakovės nesąžiningumo nepreziumuoja.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, pažymi, kad iš atsakovės 2016 metų balanso matyti, jog 2016 metais visas atsakovės turtas buvo vertas 407 856 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 328 549 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 93 650 Eur. Taigi atsakovė buvo moki. Iš 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitos galima spręsti, kad atsakovė 2016 metais veikė pelningai, nors jos pelnas nebuvo didelis (18 193 Eur), o ankstesniais metais atsakovės veikla buvo nuostolinga. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsakovės turtinę padėtį vertinti kaip blogą, dėl kurios ji negalėtų įvykdyti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo. Be to, pats ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui vykdomosios bylos dokumentus, pagrindžiančius, kad atsakovė turi turto, kurio pakanka ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti.
Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės nagrinėjamoje byloje ir siekia ieškovas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik ieškovo kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas neteikia jam pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atmesti ieškovo M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.