- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 1-35-767/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00687-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Vaclovas Vaitkus
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, g. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis G.D. ūkyje, elektriku, teistas , teistumas išnykęs,
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalį, baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. V. 2012 m. rugsėjo 6 d. apie 21 val. R. r. (duomenys neskelbtini), sugyventinei E. L. priklausančiame bute, tyčia, inicijavęs konfliktą dėl asmeninių paskatų, nukentėjusiajam-sugyventinės E. L. nepilnamečiui sūnui R. L., gim. (duomenys neskelbtini), televizoriaus priedėlio pulteliu sudavė vieną kartą į veidą-dešinės akies sritį ir vieną kartą į dešinę ranką-alkūnės sritį, suko kairę koją rankomis suėmęs už pėdos, pastūmė į lovą ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairę ranką, tuo nukentėjusiajam R. L. sukeldamas fizinį skausmą.
Be to, G. V. būdamas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po to, kai mušdamas ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui R. L. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., tyčia, grasino užmušti jį, sakydamas: „Dar pavarinėk, užmušiu“ ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. V. apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 metų rugsėjo 6 d. vakare grįžo į namus, buvo išgėręs alaus du butelius ir rado nukentėjusįjį gulinto miegamajame kambaryje ant lovos, kuris žiūrėjo televizorių. Kilo konfliktas su posūniu, jis liepė išjungti televizorių, traukė pultelį iš jo rankų, gal jis ir užsigavo, įvyko grumtynės ir jis daugiau nieko nepamena. Prisimena, kad buvo išmestas už durų. Paprašė kaimynų, kad paskambintų broliui, kuris jį išsivežė. Grumtynių metu buvo apsvaigintas, buvo nukritęs ant žemės. Tyčia su pulteliu nukentėjusiajam nesudavė, galėjo suduoti grumtynių metu, negrasino užmušti.
Nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2012-09-06 apie 20 val. grįžo patėvis į namus neblaivus, pradėjo prie jo kabinėtis , pradėjo ant jo šaukti, įžeidinėti ir trenkė iš pultelio į veidą, akį, dešinę ranką. Su patėviu santykiai yra blogi, jis jo nemėgsta.
Nukentėjusiojo atstovė E. L. parodė, kad jo sugyventinis su sūnumi konfliktuoja dažnai, santykiai įtempti. Su kaltinamuoju turi du mažamečius vaikus, šiuo metu gyvena atskirai.
Liudytoja R. Z. parodė, kad ji yra kaimynė, kai jai paskambino E. L., kad nueitų pažiūrėti, kas pas ją namuose dedasi. Buvo 2012 m. rugsėjo mėnuo. Kiek suprato, jos namuose vyko muštynės. Užlipo į viršų, durys buvo užrakintos, paskambino į duris bijojo eiti, nes G. laiptinėje sėdėjo. R. įleido, vėl duris užsirakino. Kaltinamasis sėdėjo nuleidęs galvą. Buvo su kelnėmis, baltiniais. Namai buvo tvarkingi, vaikai buvo išsigandę. R. buvo be marškinėlių, buvo jam po akimi mėlynė. Vaikai pasakojo, kad tėvas grįžo ir susipyko su broliu, tėvas metė iš televizoriaus pulto ir pataikė broliui į akį. Ji kvietė policiją, nes G. beldėsi į duris, kad jį įleistų. Sulaukė R. mamos ir išėjo namo.
Liudytoja A. D. parodė, kad gyvena kaimynystėje, žino kad vyko muštynės. Mama R. išėjo iš jos namo ir pamatė, kad konfliktas vyksta laiptinėje, ji išsigando ir grįžo namo.. G. sėdėjo ant laiptų dėžės koridoriuje, beldė į jų buto duris, kad pažiūrėti kaip R.. G. davė telefoną, kad paskambintų J., kad jį pasiimtų, bet ji pati paskambino. Kaltinamasis sėdėjo galvą nuleidęs, šluostėsi kraują su rūbu, buvo išgėręs. Susišnekėti su juo buvo įmanoma, paprašė, kad imtų telefoną ir skambintų J. Girdėdavosi pas juos konfliktai ir anksčiau.
Liudytoja R. B. parodė, kad įvykio vakarą ėjo iš dukros namo, pamatė kaip viršuje atsidarė durys ir R. išstūmė G. V. į laiptinę. Jis nuvirto. Ji labai išsigandau, kvietė dukrą, kad nueitų pažiūrėti.
Iš asmens apžiūros protokolo 2012-09-07 matyti, kad R. L. apžiūrėtas ir nustatyti sužalojimai ant dešinės akies- po akimi , kraujosruva, virš akies gumbas, ant kurio matyti įbrėžimo žymės, virš pėdos kraujuotos dėmės su apie 1 cm. ilgio žaizda, apie 2 mm pločio. Dešinėje rankoje ant riešo viršutinės dalies matomas apie 1 cm. ilgio įbrėžimas, ant alkūnės iškilęs gumbas apie 1,5 cm. pločio. Ant kairės rankos vidinės dalies apie 20 cm. link alkūnės dalies matomas 1,5 cm. Įbrėžimai. / b.l. 38-39/.
Iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad nukentėjusysis R. L. davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. /b.l. 32-33/.
Iš mažamečio liudytojo V. V. parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad jis nurodo, jog kaltinamasis trenkė pulteliu R. į akį. /b.l. 52-53/.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu išimtas apgadintas televizijos priedėlio pultelis „Motorola“. / b.l. 15-16,17-18/ .
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pultelis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt ir pridėtas prie bylos saugojimui. / b.l. 19-20,21/ .
Iš asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. 2012-09-06 22:35 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas, o G. V. 2012-09-07 00;16 val. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,31 promilių girtumo. / b.l. 54/.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 500 litų sumai yra pagrįstas ir tenkintinas. LR CPK 6.250 straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. V. kaltė įrodyta pilnai, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str.1d., 145 str.1d. nes kaltinamasis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir grasino jį užmušti, duodamas realų pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad šis ketinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis savo kaltę neigia, bet jo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojo V. V. parodymais, kur jie nurodė, jog kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajam pulteliu į veidą. Kaltinamojo aiškinimas, jog jis buvo praradęs sąmonę yra paneigtas liudytojų A. D., R. Z. parodymais, kurios nurodė, jog kaltinamasis buvo sąmoningas, sėdėjo koridoriuje. Teismas šią aplinkybę vertina, kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. L. parodymais, jog kaltinamasis jam grasino nužudyti, dėl ko jis išsigando, nes tarp jų yra nuolatiniai konfliktai, kaltinamasis nemėgsta nukentėjusiojo, tai patvirtina ir E. L.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pultelis, grąžintinas nukentėjusiojo atstovei.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei kitas aplinkybes.
Kaltinamasis G. V. įvykdė du nesunkius nusikaltimus, teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę. (LR BK 54 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297-299 straipsniu., 303-308 straipsniu,
nusprendė:
G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 mėnesiams laisvės apribojimo.
G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo.
Subendrinus bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,5 dalimis, galutinę bausmę paskirti 10(dešimt) mėnesių laisvės apribojimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam panaikinti paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens.
Daiktinį įrodymą – pultelį, grąžinti E. L.. (LR BPK 94 str.).
Tenkinti pareikštą prokuroro civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 500 litų sumai ir priteisti šią sumą iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiajam R. L.. (LR BPK 115 str.).
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.